Kūdikio primaitinimas - svarbus etapas, kai mažylis pradeda pažintį su naujais skoniais ir tekstūromis. Tėvams kyla daug klausimų, ypač dėl tinkamiausio pirmojo maisto pasirinkimo.
Kada pradėti primaitinimą?
Dauguma gydytojų rekomenduoja pradėti primaitinimą nuo 6 mėnesių amžiaus. Vis dėlto, svarbu atsižvelgti į individualius kūdikio poreikius ir raidos ženklus. Šešių mėnesių kūdikis jau gerokai paūgėjęs, aktyviai tyrinėja jį supančius daiktus, bando sėdėti ir kalbėti savo kalba - skirtingų intonacijų garsais. Tėvus džiugina ir vis įvairesni mažylio emocijų atspalviai - jis šypsosi mamai, tėčiui ir kitiems dažnai su juo būnantiems žmonėms, sunerimsta pamatęs nepažįstamą žmogų. Kaip tik nuo šio gyvenimo mėnesio prasideda naujas kūdikio mitybos etapas. 6 mėnesių kūdikiui jau per mažai naudingųjų medžiagų, kurias jam suteikia mamos pienas ir jam reikia įvairesnio maisto. Kūdikis gali būti pasiruošęs primaitinimui, jei:
- Tvirtai sėdi be pagalbos.
- Domisi maistu, stebi valgančius žmones.
- Bando siekti maisto ir dėti jį į burną.
- Moka nustumti maistą liežuviu gilyn gerklę.
Jei kūdikis dar nerodo šių ženklų, neverta skubėti. Palaukite kelias savaites ir vėl pabandykite. Kadangi kūdikiui sulaukus 4-6 mėnesių, kai jam nebeužtenka mamos pieno ar mišinuko, rekomenduojama pradėti primaitinti kietu maistu.
Nuo ko pradėti: daržovės ar kruopos?
Nėra griežtos taisyklės, nuo ko pradėti primaitinimą - nuo daržovių ar kruopų. Anksčiau buvo rekomenduojama pradėti nuo daržovių, ypač vasarą ar rudenį, kai jų yra šviežių. Tačiau dabar vis daugiau specialistų teigia, kad svarbiausia yra atsižvelgti į kūdikio poreikius ir sezoniškumą. Specialistai pataria pradėti nuo tų daržovių, kurios auga toje klimatinėje zonoje, kurioje gyvenate. Tradiciškai medikai rekomenduoja pradėti nuo bulvių, moliūgų ar morkų tyrės. Pirmoji košė gali būti kruopų, pavyzdžiui, ryžių, avižų, grikių, arba daržovių - kopūsto, morkos ir bulvės mišinys. Šie produktai - mineralų, krakmolo, ląstelienos bei antioksidantų šaltinis. Kai kūdikis pripranta prie vienos košės, jam pasiūlykite kitų kruopų košės. Kruopų košės - tai daug energijos teikiantis patiekalas, svarbus kūdikio mityboje. Lietuvoje pirmoji košė rekomenduojama daržovių, tačiau tai ne taisyklė - galite pradėti papildomą maitinimą ir nuo kruopų košės. Geriausia atsižvelgti į sezoną.
Kokias kruopas rinktis pirmai košei?
Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų ar ryžių košės. Tačiau šiuo metu rekomendacijos pasikeitusios. Manų košė nėra labai vertinga maistiniu požiūriu, o ryžiuose prieš keletą metų buvo rasta didelis neorganinio arseno kiekis. Tradicinis pasirinkimas pirmai košei - grikiai arba avižos. Grikiai turi daug mineralinių medžiagų, vitaminų (ypač B grupės), augalinių baltymų, geležies (naudinga, jei nustatoma mažakraujystė arba jos profilaktikai) ir ląstelienos. Juose esančias maistingąsias medžiagas organizmas įsisavina greitai ir lengvai. Avižose gausu B grupės vitaminų, organizmui reikalingų aminorūgščių, augalinių baltymų, vitamino E. Jos stimuliuoja žarnyno veiklą, gerina medžiagų apykaitą. Avižose esantys fluoras ir kalcis svarbūs formuojantis kaulams, o geležis - mažakraujystės profilaktikai. Sorų košė taip pat vertingos, tačiau jas reikia tinkamai paruošti (išmirkyti, gerai išvirti). Miežiai šiek tiek skatina susitraukinėti žarnas, bet truputį mažiau nei avižos. Miežinės kruopos yra vertingesnės nei perlinės (tai tie patys miežiai, bet poliruoti), nes jose daugiau mineralinių medžiagų, baltymų, ląstelienos. Perlinių kruopų košė gana skani ir kai kurie mažyliai ją labai mėgsta. Kukurūzų košės maistinė vertė yra artima manų košės, todėl jei šeima nori, ją gali duoti kaip ir manų košę - pirmųjų metų pabaigoje. Yra duomenų, kad kukurūzų košė padeda atsinaujinti žarnyno gleivinei. Todėl jos galima duoti po to, kai kūdikis viduriavo.
Pagal naujausias mitybos rekomendacijas, pirmąją košę galite pasiūlyti nuo 4-6 mėnesių. Košę pradėkite duoti nuo 1 valgomojo šaukšto, kas antrą trečią dieną didinant porcijos kiekį po 1 valgomąjį šaukštą, iki 150-160 ml. Kaip ir kiekvieną naują maistą, kūdikis košę gali ne iš karto pripažinti. Kartais tenka tą pačią košę siūlyti 15-20 kartų. Taigi jei iš karto mažasis nevalgo košės, dar nereiškia, kad ji jam nepatinka - paprasčiausiai jam priprasti prie naujo skonio reikia laiko. Kūdikio skonis gali keistis vos ne kasdien.
Prieš kelis mėnesius žurnale rašėme apie naujausias papildomo maitinimo tendencijas - Europos gastroenterologai siūlo kūdikius pradėti papildomai maitinti ne nuo 6, o nuo 4-5 mėnesių. Nuo 1995 metų, kai buvo atnaujintos PSAO papildomo maitinimo direktyvos, pirmiausia buvo patariama kūdikiams virti daržovių košę. Kad būtų galima sužinoti, ar kūdikis nėra alergiškas kuriai nors daržovei, buvo patariama pradėti nuo morkos, paskui pridėti moliūgo, vėliau bulvės ir t.t. Vėliau, pastebėjus, kad 6 mėnesių kūdikiams drastiškai krenta hemoglobino kiekis (nes pasibaigia gimstant iš mamos gautos geležies atsargos), buvo siūloma papildomą maitinimą pradėti nuo mėsos tyrės. „Nėra nurodyta, kokia košė turi būti pirma. Grūdinės ir daržovių košės yra lygiavertės, todėl abi gali būti pirmos. Vasaros pabaigoje, rudenį, kai daržovės šviežios ir gyvos, pirmoji košė turėtų būti daržovių. Be to, lengviau kontroliuoti daržovių ekologiškumą, ypač jei patys užsiauginame. Deja, grūdų auginimo procesas nenuspėjamas. Lieka tik pasitikėti“, - sako dr. Jei 4 mėnesių kūdikiui pradėsime duoti daržovių košės ir pakeisime ja vieną maitinimą mamos pienu, tai po 2 savaičių galime įvesti antrą košę - kruopų. PSAO pirmąją kruopų košę daugelį metų siūlydavo įvesti ryžių. „Logiška, nes dauguma pasaulio šalių kitų kruopų beveik nevartoja. Tik Skandinavijos šalys ir Lietuva su savo kaimynėmis valgo įvairiausių kruopų košių. Prieš kelerius metus ryžiuose atradus didelius neorganinio arseno kiekius (ypač ryžių piene), Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija išleido rekomendacijas (2015 m.) nenaudoti kūdikiams ir vaikams ryžių pieno. Skandinavai nuėjo dar toliau - jie pataria ryžių košės kūdikiams duoti itin retai, nes didelė tikimybė, kad su koše kūdikis gaus neorganinio arseno. Remdamasis šiais faktais, siūlyčiau pirmiausia duoti grikių ir avižų košes.
Kai vaikas įpras prie daržovių košės, į ją galima įpilti augalinio aliejaus. Nuo 6,5 mėnesio kūdikiui galite duoti sulčių - juodųjų serbentų, obuolių, vyšnių, vėliau -morkų, slyvų, spanguolių. Morkų sulčių kūdikis per parą gali išgerti ne daugiau kaip 50 ml, mat dėl per didelio kiekio gali pagelsti odelė. Neduokite vynuogių sulčių, nes nuo jų pučia pilvą. Sulčių vaikas gali atsigerti valgydamas arba po valgio, nes kaip tik tuo metu jose esantis vitaminas C padės įsisavinti geležį.
Kaip paruošti kruopų košę?
Pradėjus siūlyti kruopų košės, jos, kaip ir daržovių, iš pradžių reikėtų duoti maždaug po 2-3 šaukštukus ir kiekį palaipsniui didinti. (5-6 mėn. kūdikiui kruopų košės paprastai duodama kartą per dieną, o sulaukusiam 8-9 mėn. - du kartus.) Ilgainiui bus aišku, kokia košė mažyliui patinka ir tinka labiau. Svarbu stebėti, ar organizmas tinkamai reaguoja, ar vaikučiui nepučia pilvo, neviduriuoja ir pan. Jei yra galimybė, geriausia pirkti ekologiškas kruopas. Košės svarbu nepervirti, nesusvilinti, taip pat - virti tiek laiko, kiek priklauso. Naudingesni kuo mažiau apdoroti grūdai, tad pirmenybę reiktų teikti grūdams, o ne dribsniams.
Kruopų košių ruošimo proporcijos:
| Kruopos | Vandens ir kruopų santykis | Virimo laikas |
|---|---|---|
| Grikiai | 3:1 | 15-20 minučių |
| Avižos | 2:1 | Priklauso nuo kruopų, žiūrėti ant pakuotės |
| Soros | 4:1 | 20 minučių |
| Kukurūzai | 4:1 | 20-25 minutės |
Patarimai verdant kruopų košę:
Verdant kruopų košes kai kurias verta mirkyti (pvz., soras, ryžius), o kai kurių mirkyti neišeina (pvz., kukurūzų kruopas), kai kurių mirkyti neverta, pvz., grikių. Mirkant kruopas į vandenį išsiplauna fitorūgštis, kuri sunkina virškinimą.
Pramoniniu būdu pagamintos košės vs. namuose gamintos
Žinoma, namuose ruoštas maistas visad geriau nei pirktinis, tačiau pirktinės košės nėra blogybė, kurios visiškai nebūtų galima duoti vaikams (gamyba griežtai kontroliuojama). Tik perkant reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį - rinktis tokias, į kurias nepridėta cukraus. Dar svarbu atkreipti dėmesį - jei renkamės užpilamas pirktines košes, jos turi atitikti vaikučio amžių: tarkim, 6 mėnesių mažyliui nereikėtų duoti košės, ant kurios pakuotės parašyta „nuo 8 mėnesių“. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės sutaupo daug mamos laiko, tačiau jos yra brangesnės už namuose pagamintas. Pirkti ar gaminti namuose - kiekvienos šeimos finansų ir skonio reikalas. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės būna su pienu ir be jo - pasirinkus be pieno, galima jas pagardinti tyrelėmis, ruošti su mišinuku ar mamos pienu.
Kaip paruošti daržovių tyrę?
Daržoves košei verdame vandenyje arba troškiname garuose. Pirmajai kūdikio daržovių košei netinka keptuvėje, orkaitėje folijoje ar kepimo „rankovėje“ keptos daržovės. Košę virkite nedideliame kiekyje vandens, o paskui praskieskite motinos pienu (jeigu pieno nebeturite, tiks adaptuotas mišinys), vėliau galėsite paskaninti sviestu. Net ir jokių alergijos požymių neturinčiam kūdikiui iki 9 mėnesių gaminti košes su karvės pienu nepatariama.
Daržovienę kūdikiui: 10 žingsnelių
- Kūdikio košei virti geriausiai nusipirkti naują nedidelį puodą su dangčiu. Dideliame puode daržovės virs ilgiau.
- Prieš verdant nuskustas daržoves (stengiamės nuskusti kuo plonesnę odelę) rekomenduojama keliasdešimt minučių palaikyti šaltame vandenyje. Tai būdas pašalinti nitratus. Vandenį, kuriame mirko daržovės, išpilame.
- Vandens į puodą pilame tiek, kad apsemtų daržoves. Vandenį užverdame. Reikia stengtis, kad jo būtų tiek, kad verdant nereikėtų nei nupilti, nei įpilti papildomai.
- Visas daržoves supjaustome panašaus dydžio gabalėliais. Pjaustytos daržovės greičiau suvirs. Nepjaustytos verda ilgiau, praranda daugiau naudingų medžiagų, be to, verdant nepjaustytas išvirsime gana daug košės, didžiąją jos dalį teks išmesti.
- Pjaustomos metaliniais įrankiais daržovės išties netenka dalies vitamino C, tačiau ilgai verdamas jis taip pat suskyla ir suyra. Pjaustant peiliu kontaktas būna labai trumpas, todėl metalinis įrankis daug žalos daržovės vertei nepadarys. Jei daržoves, kad greičiau suvirtų, pavyzdžiui, morkas, triname tarka, ji gali būti plastiko, nes trinant daržovė ir metalas „kontaktuoja“ ilgiau.
- Pirmiausia į puodą su verdančiu vandeniu dedame daržovę, kuri verda ilgiau, pavyzdžiui, morką, žiedinį kopūstą, ropinį kopūstą, žirnelius. Po kelių minučių dedame greičiau suverdančias daržoves, pavyzdžiui, bulvę, cukiniją, moliūgą.
- Puodą uždengiame dangčiu, kad daržovės greičiau suvirtų ir išgaruotų mažiau vandens. Verdame 10-30 min. arba kol daržovės išverda. Verdame ant didesnės ugnies (greičiau suvirs). Nemaišome.
- Išvirtas daržoves išgriebiame ir sutriname per plastmasinį sietelį. Galima trinti trintuvu. Daržoves pirmajai košei galima trinti per sietelį - galbūt kūdikiui patiks ir taip paruošta. Tačiau jei kūdikio gomurys labai jautrus, „grūdeliai“ gali jį vimdyti, tada daržoves trinkite trintuvu.
- Kūdikiui iki vienerių metų iki vienalytės masės košių trinti tikrai nereikia. Pateikiami receptai tinka kaip vienos pirmųjų košių, nuo 6 mėnesių, bet, jei primaitinimas pradedamas anksčiau (nuo penkto mėnesio pradžios), šias košes taip pat galima naudoti.
- Jeigu vaikas negali nuryti tyrelės, stumia ją iš burnos, gali būti, kad ji per tiršta, pabandykite dar truputį paskystinti. Tinka visi trys būdai. Garinti galite tiek specialiame garintuve, tiek paprastame puode: įpilkite į puodą vandens, įstatykite sietelį taip, kad jis nesiektų vandens, į sietelį sudėkite pasirinktas, švarias, nuskustas, supjaustytas daržoves ir uždenkite puodą. Garinkite iki kol morkos gabaliukai bus minkšti, kol galėsite juos labai lengvai persmeigti peiliu. Garinti reikėtų 10-15 min.
Daržovių tyrės receptas: šviežią morką supjaustykite centimetro storio gabalėliais ir virkite nedideliame kiekyje vandens iki suminkštės (apie 5-8 minutes). Pervirtos morkos praranda daug vertingų medžiagų, jų skonis yra prastesnis. Į vandenį, kuriame verdate morkas, galite įpilti kelis lašus geros kokybės saulėgrąžų ar alyvuogių aliejaus. Išvirusias morkas sutrinkite (patogiausia nedideliu maišytuvu ar smulkintuvu) iki vientisos tyrelės.
7 daržovienės receptai, tinkantys primaitinimo pradžiai:
- „Obuoliuota” bulvienė: Viena bulvė; Vienas obuolys; Stiklinė vandens. Į verdantį vandenį įdėkite bulvę, baigiant jai virti įdėkite obuolį. Viską sutrinkite.
- Moliūgų tyrelė: Apie 100 gramų moliūgo; Trupinėlis sviesto; Stiklinė vandens. Moliūgą 10-15 min. pavirkite vandenyje, pridėję sviesto sutrinkite viską. Galite įdėti šlakelį mamos pieno ar mišinuko.
- Švelni daržovių tyrelė: Apie 100 gramų moliūgo; Apie 100 gramų cukinijos; Trupinėlis sviesto arba šlakelis aliejaus; Nedidelė morka. Į verdantį vandenį įdėti morką, iki virimo pabaigos likus dešimt minučių, įdėti moliūgą ir cukiniją. Viską sutrinti, įdėti aliejaus arba sviesto.
- Bulvės ir morkos tyrelė: 1 vidutinio dydžio bulvė; 1 morka; Trupinys sviesto. Į verdantį vandenį įdėti nuskustą morką ir bulvę. Kai suminkštėja ir išverda, įdėti sviesto ir viską sutrinti iki tyrelės konsistencijos.
- Moliūgo ir bulvės draugiška tyrelė: 1 bulvė; 100 gramų moliūgo; Truputį sviesto. Į verdantį vandenį sudeti bulvę, kiek vėliau - moliūgą ir virti, kol suminkštės. Po to pridėjus sviesto sutrinti.
- Natūraliai saldi tyrelė: 100 gramų moliūgo; 1 obuolys. Sudėti abi sudedamąsias dalis į verdantį vandenį ir išvirus sutrinti. Galima paskaninti sviestu arba aliejumi.
- Žalia daržovienė: 1 vidutinė bulvė; 1 nedidelė morka; 5 šakelės brokolio; Sviesto. Į verdantį vandenį pirmiausia dėkite morką, o po kelių minučių - bulvę ir brokolį. Išvirus pridėkite sviesto ir viską sutrinkite.
Maitinimo procesas
Maitinkite šaukšteliu - vaikas turi mokytis valgyti šaukštu. Geriausiai tiks mažas šaukštelis guminiu galu - taip mažesnė tikimybė pažeisti nepatyrusio valgytojo dantenas. Kai vaikas įpranta gerti sultis, galite duoti jam paragauti šaukšteliu pagramdyto banano ir obuolio. Valgantis daržovių košę 9-10 mažylis gali būti pratinamas prie mėsos, kuri yra geležies šaltinis, taip pat joje yra visaverčių baltymų, vitamino A, cinko. Tinkamiausia jautiena, veršiena, neriebi kiauliena, paukštienoje geležies mažiau. Jeigu vaikas alergiškas, maitinkite jį triušiena ir kalakutiena. Iš pradžių 5 g mėsos įdėkite į daržovių tyrę, o vėliau jos kiekis gali būti 50 g.
Nesiūlykite mažyliui iš karto keleto naujų patiekalų. Leiskite jam priprasti prie vieno naujo skonio, vėliau bandykite pasiūlyti kitą. Jeigu paragavęs naujo patiekalo vaikas raukosi, nekiškite jam per prievartą. Pratindami vaiką prie kitokio maisto pirmiausia duokite jo, kol mažylis išalkęs, o po to siūlykite krūtį. Po mėnesio, kai jau vaikas įprato prie vienos košės, duokite kitos. Pratindami prie daržovių košės, iš pradžių siūlykite paragauti vienos daržovės. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo 1-3 šaukštelių sutrintos virtos morkos, po kelių dienų į morkos masę įmaišykite bulvės, o vėliau kitų daržovių.
Tai tikras gastronominis įvykis mažylio (ir šeimos) gyvenime, tad šiems „šventiniams pietums“ geriausiai tiks viena iš savaitgalio dienų. Galbūt visi kartu susėskite prie stalo su savais šaukštais - tegu ir mažylis pajaučia bendrų pietų džiaugsmą. Pasiruoškite video kamerą arba fotoaparatą - greičiausiai norėsite šį įvykį įamžinti.
Nenusiminkite, jei „šventiniai pietūs“ nenusiseks. Vaikutis gali užsičiaupti ir neimti šaukšto. Gali taip ir nenuryti pirmojo „kąsnio“: šis tiesiog gali iškristi iš mažiuko burnytės ant seilinuko. Būkite nusiteikę šiokiai tokiai netvarkai: juk ir suaugę apsidrabsto, tad ko galite tikėtis iš pradedančiojo valgytojo?
Ragaujame kruopų košę
Ką reikia žinoti ruošiant kūdikiui pirmąją košę?
Gamindami kūdikio maistą nedėkite cukraus, druskos ir prieskonių. Natūralus, saugus ir ne per karštas. Paruoštas iš kokybiškų Lietuvoje užaugintų maisto produktų, vaikui nereikia egzotinių patiekalų.
Produktų, kurių reikėtų vengti duodant kūdikiui:
- Druskos. Kūdikis dar negali jos apdoroti.
- Cukraus.
- Medaus.
- Neskaldytų riešutų.
- Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m.
- Perdirbto maisto.
- Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti.
- Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.



