Bambos išvarža - tai nedidelis iškilimas (gumbas) bambos srityje, kai dalis žarnų ar kito pilvo ertmės organo išsikiša per pilvo sieną. Tai būklė, kai pilvo organai, pavyzdžiui, žarnos ar riebalinis audinys, išsikiša pro silpną vietą pilvo sienoje. Ši išvarža gali pasireikšti tiek kūdikiams, tiek suaugusiesiems. Kūdikiams dažniausiai pasitaiko bambos ir kirkšnies išvaržos.
Bambos išvarža yra pilvo sienos defektas, kai išvarža išeina į poodį pro išsiplėtusį bambos žiedą. Ji atpažįstama iš iškilumo bei čiuopiamo pilvo sienos defekto. Bambos išvarža vizualiai gali padidėti, kai kūdikis atlieka kokius nors spaudimą pilve sukeliančius veiksmus, pavyzdžiui, verkia, kosti, bando stotis ar prieš tuštindamasis stanginasi.
Dauguma bambos išvaržų užsiveria savaime, kai vaikui sukanka 4-5 metai. Dažniausiai bambos išvarža susiformuoja iškart po gimimo ar kūdikystėje, per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Anga, esanti pačiame bambos viduryje, dar vadinama bambos žiedu. Vaisiui vystantis šioje vietoje yra su motinos placenta jį jungianti virkštelė. Bambos žiedas yra raumuo, o išvarža formuojasi jam ne iki galo užsidarius.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Bambinė išvarža atsiranda, kai pilvo siena aplink bambą tampa silpna arba nėra visiškai užsidariusi. Šią būklę gali sukelti įvairūs veiksniai, priklausomai nuo amžiaus:
- Kūdikiams: Bambinė išvarža dažnai atsiranda dėl nevisiškai užsidariusios bambos žiedo po gimimo. Tai įprasta būklė, kuri dažniausiai išnyksta per pirmuosius gyvenimo metus.
- Suaugusiesiems: Suaugusiems žmonėms bambinė išvarža dažniau atsiranda dėl pilvo raumenų silpnumo ar sužalojimų. Pagrindinės priežastys:
- Nutukimas: Perteklinis kūno svoris padidina spaudimą pilvo sienai, susilpnindamas audinius aplink bambą.
- Daugybiniai nėštumai: Moterims, kurios patyrė kelis nėštumus, padidėja rizika dėl padidėjusio pilvo spaudimo.
- Sunkus fizinis darbas: Dažnas sunkios fizinės veiklos vykdymas gali sukelti spaudimą pilvo sienai, ypač jei ji silpna.
- Pilvo traumos: Ankstesnės pilvo operacijos ar sužalojimai gali susilpninti pilvo sieną ir sukelti išvaržos formavimąsi.
- Pooperaciniai, potrauminiai randai.
Išvaržos būna įgimtos ir įgytos.
Ligos simptomai ir požymiai
Bambinė išvarža paprastai pasireiškia kaip išsipūtimas arba gumbelis bamboje ar aplink ją, kuris gali didėti dėl fizinio krūvio ar kosulio. Kiti simptomai priklauso nuo išvaržos dydžio ir komplikacijų:
- Matomas gumbelis: Dažniausiai aplink bambą pastebimas išsipūtimas, kuris gali būti minkštas ir gali padidėti stovint ar kosint. Gumbelis gali būti mažas ir nepastebimas, kai žmogus yra ramybės būsenoje. Mažyliams išvarža dažnai išryškėja, kai jie verkia ar stena - tada išsišovimas šiek tiek padidėja.
- Diskomfortas ar skausmas: Mažos išvaržos paprastai nėra skausmingos, tačiau didesnės išvaržos gali sukelti diskomfortą ar skausmą, ypač judant ar atliekant fizinį krūvį.
- Pilvo spaudimas: Žmonės gali jausti spaudimą pilvo srityje, ypač kai stengiasi atlikti sunkų darbą arba kosėja.
- Vėmimas ar pykinimas: Tai rimtesnis simptomas, kuris gali atsirasti, jei išvarža tampa įstrigusi (inkarceruota), o žarnynas ar kiti audiniai suspaudžiami, sutrikdant kraujotaką.
Esant išvaržai, pilvo sienoje atsiranda iškilimas, „guzelis“. Jis gulint gali išnykti (išvaržos turinys grįžta į pilvo ertmę), o atsistojus ar pakosėjus vėl iššoka. Žmogus toje vietoje gali jausti tempimą, maudimą, ypač po fizinio darbo ar ilgiau pavaikščiojus.
Išvaržai įstrigus, jos vietoje atsiranda staigus, stiprus skausmas. Išvarža padidėja, tampa kieta, atsigulus neišnyksta. Ligonį pykina, jis vemia, susilaiko išmatos ir dujos, pučia pilvą.
Ligos klasifikacija
Bambinė išvarža gali būti klasifikuojama pagal amžių ir komplikacijų buvimą:
- Kūdikių bambinė išvarža: Paprastai atsiranda naujagimiams ir dažnai praeina savaime iki 1-2 metų amžiaus. Chirurginė intervencija retai reikalinga, nebent išvarža neišnyksta ar sukelia komplikacijų.
- Suaugusiųjų bambinė išvarža: Dažniausiai pasireiškia dėl pilvo sienos silpnumo. Jei suaugusiojo bambinė išvarža didėja ar sukelia skausmą, rekomenduojama chirurginė korekcija.
- Įstrigusi bambinė išvarža: Tai būklė, kai dalis žarnyno įstringa išvaržos maišelyje ir negali grįžti į pilvo ertmę. Tai rimta komplikacija, kuri gali sutrikdyti kraujotaką ir sukelti žarnyno audinio žūtį, todėl reikalauja skubios chirurginės intervencijos.
Ligos diagnostika
Bambinė išvarža dažniausiai diagnozuojama fizinės apžiūros metu. Gydytojas gali jausti arba matyti išvaržos išsipūtimą aplink bambą. Jei yra įtarimų dėl komplikacijų arba jei reikia išsamesnio tyrimo, gali būti atliekami šie tyrimai:
- Fizinė apžiūra: Gydytojas apžiūri išsipūtusią bambos sritį ir patikrina, ar išvarža grįžta į pilvo ertmę, kai pacientas atsigula.
- Ultragarsas: Ultragarso tyrimas gali padėti nustatyti išvaržos dydį ir tiksliai įvertinti, ar yra įstrigęs audinys ar žarnyno dalis.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama retais atvejais, kai reikia detaliau ištirti išvaržos vietą, dydį ar galimus komplikacijų požymius.
Ligos gydymas
Bambinės išvaržos gydymas priklauso nuo išvaržos dydžio, simptomų ir komplikacijų rizikos. Gydymo galimybės yra tokios:
- Stebėjimas: Jei išvarža yra maža ir nesukelia simptomų, kūdikiams ar suaugusiesiems gydytojai gali rekomenduoti stebėjimą be chirurginės intervencijos. Dauguma kūdikių bambinių išvaržų praeina savaime. Tikimasi, kad iki 4-5 metų amžiaus plyšys savaime užgyja.
- Chirurgija: Jei bambinė išvarža sukelia diskomfortą, didėja arba yra įstrigusi, rekomenduojama chirurginė operacija (hernioplastika). Operacijos metu pilvo sienos defektas uždaromas naudojant audinius arba sintetines medžiagas (tinklelį). Tai padeda sustiprinti silpną vietą ir sumažinti recidyvo riziką.
- Atvira chirurgija: Dažniausiai naudojamas metodas, kai chirurgas tiesiogiai pasiekia išvaržą per pjūvį ir uždaro defektą. Operacijos metu ties bamba atliekamas nedidelis pjūvis, išvaržos turinys grąžinamas į pilvo ertmę, pilvo siena susiuvama. Jei plyšys didelis, dedamas specialus tinklelis, kad sustiprintų vietą ir sumažintų atkryčio riziką.
- Laparoskopinė chirurgija: Tai mažiau invazyvi technika, kurios metu naudojamos kelios mažos skylutės, pro kurias įvedami instrumentai ir kamera. Tai gali būti tinkamas metodas suaugusiems, ypač jei reikia greitesnio atsistatymo. Kartais išvarža gydoma laparoskopiniu būdu - naudojant mažesnius pjūvius šonuose ir specialius įrankius.
- Vaistai: Jei bambinė išvarža sukelia skausmą ar diskomfortą, gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), tačiau jie nepašalina išvaržos.
Švelniai masažuodamas, gydytojas išvaržą kartais gali sugrąžinti į vietą. Užverti bambos išvaržą galima bandyti ir natūraliais būdais - atliekant pratimus ar masažus. Išvaržą galima įstumti atgal, tačiau siekiant, kad išvarža užsivertų, ant bambos nepatartina klijuoti lipnių juostų ar pleistrų.
Kada operacija reikalinga?
Vaikas operuojamas, jei:
- Sulaukus 4-5 metų išlieka pilvo sienos defektas ir iškili bamba.
- Išvarža sukelia skausmą.
- Yra didesnė nei 1,5-2 cm skersmens.
- Sumažėja ar visai neišnyksta iki 2 metų amžiaus.
- Užstringa ar užblokuoja žarnas.
Idėjų Kompostas #73 - Hibakuša ir bombą išgyvenusių skausmas
Ligos prevencija
Bambos išvaržos tikimybę ankstyvoje vaikystėje sumažinti sudėtinga, kadangi šis plyšys pilvo sienelėje dažniausiai susiformuoja savaime. Svarbu žinoti, kad vaikams jos retai sukelia sunkias komplikacijas ir dauguma jų užsitraukia be gydymo.
Norint išvengti išvaržų atsiradimo, svarbu stiprinti pilvo sienos raumenis, palaikyti normalų kūno svorį, gydyti vidurių užkietėjimą, lėtinį kosulį.
Suaugusieji gali sumažinti riziką stengtis išlaikyti optimalų svorį, tvarkyti lėtinius susirgimus (pavyzdžiui, gydyti vidurių užkietėjimą ar kosulį), atsargiai kelti sunkius daiktus ir laikytis visų gydytojo rekomendacijų po operacijų. Šie veiksmai taip pat padeda sumažinti atkryčio riziką po gydymo.
Komplikacijos ir prognozė
Bambos išvaržos komplikacijos pasitaiko retai. Dažniausios - užstrigimas ar žarnų užkietėjimas, kas gali sukelti rimtesnių pasekmių. Daugumai vaikų išvarža užsitraukia savaime. Po operacijos recidyvas - išvaržos atsinaujinimas - pasitaiko retai.
Bambos išvarža savaime nėra pavojinga, tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai ji įstringa ar užspaudžia kurį nors vidaus organą. Tokiu atveju gali sutrikti kraujotaka - tam tikras organas gali būti prasčiau aprūpinamas arba apskritai neaprūpinamas krauju. Daugeliu atvejų bambos išvarža nekelia pavojaus sveikatai ir praeina netaikant jokio medicininio gydymo.
