Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 4 milijardai pasaulio gyventojų yra susidūrę su pirmojo tipo Herpes simplex virusu, sukeliančiu paprastąją pūslelinę ant lūpų, aplink burną ar nosį. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad vėsiuoju metų sezonu su šia problema įprastai susiduria daugiau žmonių, tačiau ne visi pasirenka teisingus būdus pūslinei įveikti.

Kaip užsikrečiama ir kokie simptomai?

Apie paprastąją pūslelinę praneša atsiradęs dilgčiojimas, juntamas karštis ir deginimas burnos ar nosies srityje. Per parą ar dvi tose vietose susiformuoja mažos, skysčiu prisipildžiusios pūslelės ar, kai kuriais atvejais, susidaro pūslelių junginiai, opos. Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad tiems, kas pirmą kartą užsikrečia Herpes simplex virusu ir suserga pūsleline, simptomai gali būti sunkesni.

„Kai kuriems žmonėms infekcijos pradžioje taip pat gali pakilti temperatūra, skaudėti raumenis, galvą, kaklo zonoje jaustis patinę limfmazgiai. Atsiradusios pūslelės neretai būna skausmingos, gali perštėti, šlapiuoti, tad atsiranda sunkumų valgant, geriant ar net šypsantis. Kai pūslelės pratrūksta, pažeistoje vietoje susiformuoja šašas, jis gali kraujuoti. Sergama nuo kelių dienų iki kelių savaičių, pirmą kartą dažniausiai sergama ilgiausiai“, - pažymi vaistininkė.

J. Aganauskaitė-Žukaitė taip pat įspėja, kad virusas plinta labai greitai. Juo galima užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu: dalijantis stalo įrankiais, indais, kosmetikos priemonėmis, bučiuojantis, taip pat čiaudint neužsidengus burnos. Virusas gali išlikti aktyvus net ir nesant akivaizdiems simptomams, jis taip pat kurį laiką išgyvena ant odos, tekstilės, plastiko paviršių.

Herpes viruso tipai ir jų sukeliamos ligos

Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris gali būti skirstomas į du tipus: 1 tipo (HSV-1) ir 2 tipo (HSV-2). Pirmą kartą patekę į organizmą, jie kurį laiką gali būti neaktyvūs, vėliau pasireiškia pūsleiniu bėrimu, opelėmis odoje ir gleivinėse.

HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvaus viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. Rizika užsikrėsti 1 tipo Herpes simplex virusu taip pat padidėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su aktyvaus viruso forma sergančiu žmogumi. Sergant lūpų pūsleline dažnai pastebimi HSV-1 sukelti bėrimai rankų srityje dėl horizontalaus perdavimo kelio, kuomet rankomis liečiamos lūpos. Be to, herpeso virusas trumpą laiko tarpą gali išlikti gyvybingas ant odos, rūbų, plastiko.

HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. Nors kaip paprastoji pūslelinė plačiau žinoma burnos srities infekcija, lytinių organų infekcija taip pat priskiriama paprastajai pūslinei.

Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo Herpes simplex virusai yra paprastosios pūslelinės kaltininkai. HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 - genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą.

Gydymas ir pagalbinės priemonės

„Camelia“ vaistininkė pasakoja, kad jei Herpes simplex virusas patenka į organizmą, jis ten liks visą gyvenimą, todėl yra nemaža tikimybė, kad paprastoji pūslelinė dar pasikartos. Tinkamas gydymas, simptomų kontroliavimas ir sveikas gyvenimo būdas leidžia virusui tarsi miegoti organizme, tačiau stiprus stresas, silpnas imunitetas, hormonų pokyčiai, ilgos saulės vonios, įvairios infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas, gali vėl suaktyvinti virusą.

„Aktyvi pūslelinė gali būti gydoma antivirusinėmis priemonėmis, tokiomis kaip acikloviro veikliosios medžiagos tepalai ar tabletės. Vartojami ir preparatai, kurių sudėtyje yra mineralinio silicio dioksido ar hidrokortizono. Pūslelių gijimą pagreitinti gali specialūs pleistrai, arbatmedžio aliejus. Vis dėlto, pūslelinė gali praeiti ir savaime, kadangi organizmas pats gamina antikūnus. Tačiau vaistai padeda organizmui efektyviau kovoti su virusu ir greičiau sumažinti nemalonius simptomus“, - vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Ji taip pat pasakoja, kad kai kurie žmonės, ypač vyresnio amžiaus, pasirodžius pūslinei, griebiasi liaudiškų gydymo metodų, tačiau jie gali pridaryti dar daugiau žalos ir netgi paaštrinti infekciją. Pavyzdžiui, yra manančių, kad sutrynus česnaką ir užtepus jo ant dilgčiojančios vietos, pavyks išvengti pūslelių atsiradimo. Deja, česnakas gali ne tik sudirginti ir taip jautrią vietą, bet ir sukelti nudegimus. Kai kurie suvilgo vatos tamponėlį obuolių actu ir tepa pažeistą vietą - toks metodas taip pat gali sukelti nemalonių odos reakcijų ir apsunkinti gijimo procesą.

Tinkama organizmo sveikata ir prevencija

Anot vaistininkės, tam, kad kuo rečiau susidurtume su pūslelinės sukeliamais nemalonumais, labai svarbu išlaikyti sveiką ir stiprų organizmą: propaguoti subalansuotą mitybą, o prireikus, stiprinti organizmą reikiamais maisto papildais; vartoti pakankamai vandens; būti fiziškai aktyviems; išbandyti streso mažinimo būdus, tokius kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas.

„Šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje yra apstu skubėjimo, stresinių situacijų, ne visada randama laiko sportui ar maisto gaminimui. Dažnai iš nusilpusiu imunitetu besiskundžiančių pacientų girdžiu, kad valgo tik vieną kartą per dieną, valgiaraštyje taip pat retai atsiduria vaisiai ar daržovės, o kava yra dažnesnis pasirinkimas nei vanduo. Sveikatos neprideda dažnas cukraus vartojimas, žalingi įpročiai, nesubalansuotas darbo bei poilsio režimas“, - sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Ji priduria, kad tam, jog organizmas gebėtų atsilaikyti prieš įvairias infekcijas, įskaitant ir paprastąją pūslelinę, jam reikia pakankamai antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino C; imunitetui įtakos turi ir tinkamas vitamino D kiekis; mineralai magnis ir cinkas. Naudingos ir omega-3 riebalų rūgštys - jos gali padėti sumažinti besivystantį uždegimą ir palaikyti bendrą sveikatą. Ežiuolės ekstraktas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir mažinti peršalimo simptomus. O B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, yra svarbūs ne tik imuninės sistemos funkcijai, bet ir nervų sistemos stiprinimui.

„Jei pagrindinius organizmo stiprinimo aspektus paversime savo kasdieniu įpročiu, net ir užsikrėtę Herpes simplex virusu, pasveiksime greičiau. Negana to, sveikam žmogui su stipria imunine sistema, natūraliai sumažėja galimų komplikacijų rizika, o paprastoji pūslelinė taip pat gali jas sukelti.

Paprastoji pūslelinė ir nėštumas

Nėštumo metu, ypač pirmosiomis savaitėmis, kai vyksta patys svarbiausi naujos gyvybės formavimosi procesai, kiekvieną besilaukiančiąją gąsdina net ir menkiausia infekcija. JAV akušerių ir ginekologų kolegija teigia, kad net 75 proc. moterų, kurios anksčiau buvo varginamos pūslelinės, gali tikėtis šio viruso protrūkio ir nėštumo metu. Nėštumo metu lytinių organų pūslelinė kamuoja net iki 2 proc. moterų.

Informuoti gydytoją, jei įtariate, jūs ar jūsų partneris serga arba galėjo susirgti pūsleline. Paprastai lūpų pūslelinė nėštumo metu laikoma mažiau pavojinga nei lytinių organų pūslelinė. Lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, pavojingiausia I ir III nėštumo trimestrus. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas, o paskutinįjį trimestrą jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, sutrikdyti augimą.

Tinkamiausią gydymą skirs nėštumą prižiūrintis gydytojas. Pagrindinė profilaktinė priemonė siekiant išvengti tiek lytinių organų, tiek lūpų pūslelinės - imuniteto stiprinimas. Papildų vartojimas. Nėštumo metu reikėtų vengti oralinių lytinių santykių, nes virusas gali būti lengvai pernešamas nuo lūpų ant lytinių organų, ir atvirkščiai. Beje, svarbu žinoti, kad užkrėsti šiuo virusu galima dar pūslelėms nepasirodžius, todėl jei vienas iš partnerių yra sirgęs pūsline, geriau pasisaugoti.

Jei partneris artėjant jūsų gimdymo datai susirgo lytinių organų pūsline, reikėtų neturėti lytinių santykių. Jei yra lytinių organų pūslelinė, gydytojai gali rekomenduoti cezario pjūvį, kad sumažintų naujagimių pūslelinės riziką.

Kas yra persileidimas ir jo priežastys

Persileidimas yra netikėtas nėštumo praradimas iki 20 nėštumo savaitės. Persileidimo požymiai yra dėmės iš makšties, pilvo skausmas ar mėšlungis, skysčių ar audinių ištekėjimas iš makšties. Kraujavimas gali būti persileidimo simptomas, tačiau daugelis moterų jį taip pat patiria ankstyvuoju nėštumu ir nenusileidžia.

Savaiminis persileidimas - nėštumo nutrūkimas iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Savaiminio persileidimo priežasčių yra įvairių. Viena dažniausių - genetiniai pakitimai. Apie 70 proc. persileidimų įvyksta būtent dėl to, tai - mutacijų pasekmė. Šiuo atveju pats organizmas atpažįsta pakitimus ir išsivalo.

Įtakos turi neigiami išoriniai faktoriai, nuo kurių, deja, šiais laikais sunku apsisaugoti. Turint žalingų įpročių - dėl narkotinių medžiagų ir/ar alkoholio vartojimo, rūkymo. Moters ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, skydliaukės ligos, hipofizės ligos, krešumo sutrikimai, gimdos traumos, buvusios operacijos. Vyresnis moters amžius taip pat yra rizikos veiksnys persileidimui. Moters viršsvoris - kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 30 kg/m2, rizika patirti persileidimą išauga. Tai gali būti dėl metabolinių sutrikimų organizme. Yra atvejų, kada priežastys yra nežinomos ir sunku paaiškinti, kodėl moteris persileido.

Lytinių organų pūslelinė

Genitalijų pūslelinė yra lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia herpes simplex virusas. Genitalijų pūslelinė, atsirandanti užsikrėtus herpes simplex virusu, po pirmosios infekcijos išlieka organizme visą gyvenimą ir gali kartotis kelis kartus per metus, ypač susilpnėjus imuninei sistemai.

Pagrindinis lytinių organų pūslelinės perdavimo būdas yra neapsaugotas lytinis kontaktas, o virusas gali plisti net ramybės fazės metu, kai nesukelia infekcijų. Tai dažniausiai pastebima 15-49 metų amžiaus asmenims visame pasaulyje, o maždaug 15% šios amžiaus grupės žmonių yra užsikrėtę virusu. Tiek vyrai, tiek moterys gali turėti įtakos šiai ligai. Prezervatyvų naudojimas yra veiksmingas būdas užkirsti kelią infekcijai.

Herpes virusas, vadinamas HSV-2, sukelia lytinių organų pūslelinę, kai ant odos ir lytinių organų srities gleivinių sluoksnių atsiranda skysčių užpildytos pūslelės. Šios pūslelės gali sukelti skausmą, niežėjimą ir diskomfortą. Virusas patenka į organizmą per gleivines.

Kokie yra lytinių organų pūslelinės simptomai? Herpes simplex viruso infekcija ne visada sukelia simptomus iškart po perdavimo. Kai kuriems asmenims virusas tam tikrą laiką gali likti ramybės būsenoje, nesukeldamas būdingų skysčiu užpildytų pūslių. Simptomai paprastai pasireiškia nuo 2 iki 30 dienų po perdavimo. Dažni lytinių organų pūslelinės simptomai, pastebimi tiek vyrams, tiek moterims, yra šie:

• Skysčiu užpildytos pūslelės užkrėstoje srityje
• Skausmas ir niežėjimas prieš atsirandant pūslėms
• Skysčio nutekėjimas iš pūslių
• Pūslių išopėjimas
• Pūslelių nuospaudas joms plyšus
• Limfmazgių patinimas
• Galvos ir kūno skausmai
• Karščiavimas

Šios pūslelės gali atsirasti ne tik lytinių organų srityje, bet ir aplink išangę bei aplinkines sritis. Pūslelės ir opos paprastai užgyja ir išnyksta per 2-4 savaites.

tags: #persileidimas #del #herpes

• Sigitas Kesminas: gimimo metai
• Kaip atlikti nėštumo testą namuose
• Natūralios priemonės kosuliui vaikams
• Gaktikaulio skausmas nėštumo metu
• Kaip akademinio piešimo mokymai ugdo vaikus