Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiaus vystymuisi. Šie pokyčiai apima beveik visas organų sistemas, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Nors nėštumas dažnai laikomas fiziologine būkle, jis gali sukelti ar pabloginti įvairias patologijas, tarp kurių svarbią vietą užima kraujagyslių sutrikimai.
Vienas iš tokių sutrikimų, galinčių sukelti komplikacijų nėštumo metu, yra periferinių kraujagyslių vazospazmas. Šis reiškinys pasireiškia kraujagyslių sienelių susiaurėjimu, kuris gali paveikti kraujo tiekimą į įvairius organus ir audinius. Nors tiesiogiai periferinių kraujagyslių vazospazmas nėštumo metu nėra pirminė tema, jis glaudžiai susijęs su bendra kraujotakos adaptacija ir gali būti vienas iš veiksnių, prisidedančių prie tokių būklių kaip hipertenzija ir preeklampsija.
Nėštumo metu organizme vyksta reikšmingi širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai. Dėl padidėjusių metabolinių poreikių didėja širdies minutinis tūris, kurį lemia širdies susitraukimų dažnio ir sistolinio tūrio padidėjimas. Sveikoje širdyje didėjant prieširdžių ir skilvelių parametrams, skilvelių funkcija išsaugoma. Tuo tarpu pacientėms, sergančioms širdies liga, kairiojo bei dešiniojo skilvelių adaptacija nėštumo metu gali būti nepakankama. Šiuo metu taip pat stebima periferinė vazodilatacija, sisteminio ir plaučių kraujagyslių pasipriešinimo sumažėjimas. Nėštumo pabaigoje gulimojoje padėtyje dėl itin padidėjusios gimdos spaudžiama apatinė tuščioji vena, todėl gali sumažėti veninio kraujo pritekėjimas, sistolinis ir širdies minutinis tūriai. Svarbu paminėti, kad nėštumas yra hiperkoaguliacinė būklė, todėl didėja trombembolinių komplikacijų rizika.
Šiuolaikinėje visuomenėje gerėjant įgimtųjų širdies ydų gydymui, didėjant kūdikio besilaukiančių moterų amžiui, vis dažniau susiduriama su nėščiosiomis, kurios serga arterine hipertenzija (AH), koronarine širdies liga, yra po korekcinių širdies ar vožtuvų operacijų. Itin svarbu žinoti kardiovaskulinių ligų keliamą riziką motinai ir vaisiui, nes jų gydymas gali turėti įtaką ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai, išgyvenimui.
Hipertenzinės ligos nėštumo metu
Dažniausios medicininės problemos nėštumo metu yra hipertenzinės ligos, kurios pasaulyje paveikia net iki 5-10 proc. visų nėštumų ir yra susijusios su padidėjusiu motinos, vaisiaus ir naujagimio sergamumu ir mirtingumu. Hipertenzinės ligos susijusios su didesne rizika išsivystyti placentos atšokai, insultui, organų disfunkcijoms, diseminuotai intravazinei koaguliacijai motinai bei augimo sulėtėjimui, neišnešiotumui ir intrauterinei mirčiai vaisiui.
Arterinio kraujo spaudimo (AKS) padidėjimas nustatomas ambulatoriškai arba stacionare (sAKS ≥140 mm Hg ir / ar dAKS ≥90 mm Hg), tačiau arterinės hipertenzijos (AH) klasifikacija skiriasi nuo likusios populiacijos. Vidutinio laipsnio AKS padidėjimu laikoma 140-159 / 90-109 mm Hg, didelio laipsnio AH nustatoma, kai AKS ≥160/110 mm Hg. Svarbu pabrėžti, kad nėštumo metu AKS turėtų būti matuojamas sėdinčiai pacientei, naudojant mechaninį sfigmomanometrą, nes automatiniai AKS matuokliai nėra patikimi esant sunkiai preeklamsijai.
Visoms pacientėms, kurioms nustatomas padidėjęs AKS nėštumo metu, svarbu atlikti papildomus tyrimus (bendrąjį kraujo tyrimą, bendrąjį šlapimo tyrimą, ureminius, kepenų rodiklius). Siekiant nustatyti preeklampsiją, reikia įvertinti proteinurijos lygį, nustatyti albumino / kreatinino santykį. Individualiais atvejais, įtariant retas AH sukeliančias ligas, turėtų būti svarstoma atlikti antinksčių, inkstų kraujagyslių ultragarsinį tyrimą, metanefrinų šlapime tyrimą.
Remiantis Europos kardiologų draugijos (EKD) gairėmis, hipertenzinės ligos nėštumo metu skirstomos į lėtinę (pirminę ar antrinę), nėščiųjų, lėtinę komplikuotą preeklampsija, neklasifikuojamą AH ir preeklampsiją. Pagrindiniai AH ir preeklampsijos rizikos veiksniai yra stebėtas AKS padidėjimas ankstesnių nėštumų metu, lėtinė inkstų liga, autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, antifosfolipidinis sindromas), 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas, vėlyvas nėštumas (>40 metų), padidėjęs KMI (>35 kg/m2), daugiavaisis nėštumas, šeiminė preeklampsijos anamnezė.
AH gydymas nėštumo metu priklauso nuo AKS padidėjimo, nėštumo trukmės, motinos ir vaisiaus rizikos veiksnių. Vien tik nemedikamentinis gydymas neturi didelio poveikio AKS sumažinti ir nėštumo išeitims, tačiau mitybos ir gyvensenos pokyčiai (fizinio aktyvumo palaikymas, nutukusių nėščiųjų nedidelis svorio priaugimas ≤6,8 kg) rekomenduojami kartu su vaistų vartojimu.
Medikamentinis gydymas rekomenduojamas visoms moterims, kai AKS ≥150/95 mm Hg ar >140/90 mm Hg esant nėščiųjų hipertenzijai, anksčiau diagnozuotai hipertenzijai su stebimu pablogėjimu nėštumo metu ar nustačius organų taikinių pažaidą. Nėščiosioms dažniausiai skiriama metildopa, beta adrenoblogatoriai (BAB, labetololis), kalcio kanalų blokatoriai (KKB, nifedipinas). BAB yra ne tokie veiksmingi nei KKB ir gali sukelti vaisiaus bradikardiją, augimo sulėtėjimą, hipoglikemiją, todėl svarbu parinkti tinkamas jų dozes. AKS gydymui nėštumo metu yra kontraindikuotini AKFI, ARB, tiesioginiai renino inhibitoriai.
Preeklampsijos metu stebimas sumažėjęs plazmos tūris, todėl rekomenduojama vengti diuretikų. Esant didelio laipsnio AKS padidėjimui (≥170/110 mm Hg), tolesnis gydymas rekomenduojamas stacionare. Medikamentinio gydymo pasirinkimas priklauso nuo planuojamo nėštumo užbaigimo. Dažniausiai gydymas pradedamas intraveniniu labetololiu, geriamaisiais metildopa ar nifedipinu. Hidralazinas ir natrio nitroprusidas nėra rekomenduojami dėl galimų nepageidaujamų reiškinių vaisiui. Esant preeklampsijai ir plaučių edemi, rekomenduojamas gydymas intraveniniu nitroglicerinu.
| Būklė | Rekomenduojamas AKS gydymas |
|---|---|
| Nėščiųjų hipertenzija, anksčiau diagnozuota hipertenzija su pablogėjimu, organų taikinių pažaida | Pradėti medikamentinį gydymą, kai AKS >140/90 mm Hg |
| Didelio laipsnio AKS padidėjimas (≥170/110 mm Hg) | Stacionarinis gydymas, dažniausiai pradedamas intraveniniu labetololiu, geriamaisiais metildopa ar nifedipinu |
| Preeklampsija ir plaučių edema | Intraveninis nitroglicerinas |
Preeklampsija ir jos pavojai
Preeklampsija - tai būklė, kuria serga tik nėščios moterys. Esant šiai būklei, pakyla kraujospūdis, šlapime randama baltymo, atsiranda patinimų. Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais (pavyzdžiui, „viskas kaip rūke”, „skraido musytės”), gali pykinti, varginti stiprūs skausmai skrandžio srityje. Dažniausiai ši būklė pasireiškia po 30 nėštumo savaitės ir, žinoma, ne kiekvienai moteriai.
Preeklampsija suserga maždaug 6 procentai moterų, kurioms nebuvo kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 procentų tų būsimų mamyčių, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema. Esant indikacijoms, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklampsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir net gyvybei, mamos sveikatai. Net, jei preeklampsijos forma lengva, į ją negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė - eklampsija. Eklampsijai būdingi traukuliai, gali ištikti koma.
Preeklampsija ir eklampsija nėštumo metu. Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Jei preeklampsijos nepavyksta suvaldyti, ji gali pasibaigti eklampsija (traukuliais). Paprastai preeklampsijos požymiai atsiranda antrojoje nėštumo pusėje, apie 24-35 nėštumo savaitę, bet yra atvejų, kai jie pasireiškia dar antrojo trimestro pradžioje. Kartais preeklampsija gali pasireikšti gimdymo metu ar per pirmas paras po jo. Preeklampsija pasireiškia apytikriai 5% nėščiųjų. Tikslios jos priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl problemų su placenta, šiai netinkamai prisitvirtinus prie gimdos sienelės, taip pat nuo imuninės sistemos reakcijos į nėštumą.
Didesnė rizika preeklampsijai išsivystyti yra, jei nėščioji turi antsvorio, aukštą kraujospūdį, yra jaunesnė nei 20 metų ar vyresnė nei 40, laukiasi pirmą kartą arba nuo paskutinio nėštumo praėjo daugiau nei dešimt metų, jei praeito nėštumo metu buvo pasireiškusi preeklampsija, taip pat jei laukiamasi dvynukų/trynukų. Pats pirmasis preeklampsijos požymis - aukštas kraujospūdis (140/90 mm Hg ar aukštesnis) ir baltymas šlapime. Nėščioji dažniausiai atkreipia dėmesį į rankų ir veido tinimą. Apžiūrų metu gydytojas gali pastebėti ir dar vieną plika akimi nematomą preeklampsijos požymį - sulėtėjusį vaisiaus augimą.
Tai priklauso nuo preeklampsijos atvejo sunkumo, nėštumo savaitės ir vaisiaus vystymosi. Greičiausiai nėščioji bus paguldyta į ligoninę papildomiems tyrimams: gydytojas reguliariai tikrins jos kraujospūdį, atliks šlapimo ir kraujo tyrimus. Preeklampsijos atveju rekomenduojama gimdyti 37-38 nėštumo savaitę. Jei gimdymas neprasideda natūraliai, paprastai jis būna skatinamas.
Svarbu stebėti kraujospūdį nėštumo metu
Nėštumas atneša daug naujų potyrių. Naujo šeimos nario laukimas priverčia tėvus užimti pasiruošimo veikla. Svarbiausias nėštumo aspektas visada turėtų būti sveikata. Vizitai pas gydytoją, tinkama mityba ir saikingas fizinis krūvis yra sveiko nėštumo dalis. Kraujospūdis turi būti reguliariai tikrinamas, nes tai gali būti aiškus pagrindinių sveikatos problemų požymis.
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus. Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Visi išvardinti simptomai ir kūno dalių tinimas signalizuoja ir kitą rimtą susirgimą, susijusį su aukštu arteriniu kraujo spaudimu, - tai preeklampsija. Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas.
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statistiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus. Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus. Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujospūdį jis yra aukštesnis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu.
Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
Hipertenzija nėštumo metu: preeklampsijos priežastys ir valdymas | Masačusetso generolas Brigamas
Daugelio moterų, sergančių nesunkia ir nekomplikuota hipertenzija, nėštumo prognozė nesiskiria nuo sveikųjų. Moterys sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus naujagimius. Vis dėlto joms neretai gimsta mažesnio svorio ir ūgio naujagimiai, kuriems vėliau dažniau nei normalaus svorio naujagimiams atsiranda arterinė hipertenzija. Kartais sunki arterinė hipertenzija nėštumo laikotarpiu lemia sunkias vaisiaus ir motinos komplikacijas.
Dėl sunkios hipertenzijos dažniau prireikia pirma laiko sukelti gimdymą ar atlikti cezario pjūvio operaciją. Dažnai sunki arterinė hipertenzija komplikuojasi preeklampsija. Tai dar labiau sunkina nėščiosios būklę, didina perinatalinį mirtingumą bei sergamumą. Blogą nėštumo prognozę lemia prasidėjusi preeklampsija, plaučių edema, ūminis inkstų ar kepenų nepakankamumas, hemoraginis insultas, diseminuotos intravazinės koaguliacijos sindromas. Dėl priešlaikinio placentos atsidalijimo vaisius gali žūti gimdoje.
tags: #periferiniu #kraujagysliu #vazospazmas #ir #nestumas
