Nėštumo metu moters organizmas patiria didelių pokyčių, ruošiantis naujam gyvybės etapui. Po gimdymo šie pokyčiai tęsiasi, ypač jei motina žindo. Žindymo laikotarpiu motinos mityba ir jos poveikis kūdikiui yra itin svarbūs. Kyla daug klausimų apie tai, kaip greitai maisto medžiagos patenka į motinos pieną ir kaip jos veikia kūdikį. Šiame straipsnyje gilinsimės į šias temas, remdamiesi mokslo duomenimis ir rekomendacijomis.
Mitybos svarba žindymo metu
Nėštumo metu sakoma, kad moteris turėtų valgyti už du, tačiau tai yra netiesa. Energijos poreikis nėštumo metu išauga nežymiai. Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis. Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą, bet žindymui retėjant. Iki kūdikio primaitinimo (t. y. ~ pirmuosius 6 mėn.) pieno gamyba yra intensyviausia, vėliau ji kiek nuslopsta, tačiau žindymo pradžioje yra sunaudojama dalis motinos kūno riebalų atsargų ir jie nebegali būti naudojami kaip energijos šaltinis. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateikiamose rekomendacijose teigiama, kad žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojamo: per pirmuosius 6 mėn.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų.
Baltymai. Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20 proc. Angliavandeniai. Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius, o greitai įsisavinamus (t. y. Riebalai. Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai. Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys. Skaidulinės medžiagos. Vanduo.
Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis
Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai. Tarp jų:
- Vitaminas D
- Vitaminas B12
- Folio rūgštis
- Vitaminas A
- Vitaminas C
- Geležis
- Kalcis
- Jodas. Jodo poreikis daugumai moterų yra didesnis nei gaunamas su maistu, tačiau ne tik jodo trūkumas, bet ir didelės dozės yra žalingos.
Maisto produktai, galintys paveikti kūdikį
Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jami netinka tam tikros maisto medžiagos. Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų. Kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Tai rimtesnė problema, nei maisto netoleravimas. Kūdikį veikia tam tikros maiste esančios medžiagos. Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Vienaip ar kitaip, tiek mamų stebėjimai, tiek mokslininkų tyrimai rodo, kad tam tikri produktai gali būti įtraukti į „rizikingų“ produktų sąrašą visai pagrįstai.
Kava, šokoladas, juoda ir žalia arbata, kofeinas
Šiuo atveju problemą sukelia ne patys produktai, o juose esantis kofeinas. Jei geriate daug kavos, kofeino patenka ir į kūdikio organizmą (beje, iš ten kofeinas pasišalina lėčiau, nei iš jūsų organizmo). Gauname uždarą ratą: geriate kavą, kad taptumėte žvalesnė, bet nuo kofeino kūdikis tampa neramus, sunkiau užmiega ir miega prasčiau, kas sukelia ir jūsų poilsio stoką. Sprendimas: nėra būtina šių produktų atsisakyti. Užteks tik apriboti jų vartojimą - ypač, jei pastebite kūdikio elgesio pasikeitimus. Nors kalbėdami apie kofeiną paprastai turime omenyje kavą, nepamirškite, kad jo taip pat yra juodoje, žalioje ir matės arbatoje, kakavoje, koloje ir energetiniuose gėrimuose, šokolade. Stenkitės kofeino turinčių gėrimų gerti kuo mažiau, gerkite juos tuoj po žindymo - kad iki kito maitinimo kofeino koncentracija kraujyje būtų minimali. Rinkitės kavą be kofeino, o juodą šokoladą pakeiskite pienišku - jame kofeino yra mažiau. Kavą, juodąją ar žaliąją arbatą galite pakeisti raudonąja arbata - joje nėra kofeino.
Pieno produktai
Karvės pienu kūdikių iki vienerių metų maitinti nerekomenduojama. Mažylio organizmas gamina per mažai fermentų, reikalingų karvės pieno baltymams suskaldyti. Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Sprendimas: sumažinkite pieno produktų vartojimą, arba kuriam laikui visai jų atsisakykite. Stebėkite, ar pagerės kūdikio savijauta. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė (iki 4-6 mėn).
Citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai
Citrusiniuose vaisiuose - apelsinuose, greipfrutuose, citrinose, mandarinuose, pomelo - yra rūgščių, kurios dirgina vis dar besiformuojančią, jautrią kūdikio virškinimo sistemą. Mažyliui gali pūsti pilvuką, prasidėti bėrimai, jis gali atpilti. Sprendimas: Kelis pirmus mėnesius atsisakykite citrusinių vaisių. Taip pat verta vengti šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Daržovės iš kryžmažiedžių (arba kitaip bastutinių) šeimos
Bastutinės daržovės yra žinomos kaip skatinančios pilvo pūtimą. Sprendimas: tikrai ne visos žindančios mamos šį faktą galėtų patvirtinti - kai kurios valgo kopūstus be jokio „šalutinio poveikio“ kūdikiui. Tinkamos šios daržovės judviem ar ne, galite nustatyti tik bandymo būdu. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja.
Prieskoniai ir prieskoninės daržovės
Kaip kūdikis reaguos į čili pipirą ar česnaką, priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo to, kokį maistą valgydavote nėštumo metu. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas (taip pat ir jo kvapo „įsigėręs“ motinos pienas, pakitęs pieno kvapas ir skonis net gali lemti krūties streiką). Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį.
Mėta, petražolės, šalavijai
Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą. Būtent mėtų arbata rekomenduojama kaip natūrali priemonė pieno gamybai nutraukti, kai kūdikis yra atjunkomas nuo krūties. Įdomu tai, kad į „juodąjį sąrašą“ yra įtraukti net mėtiniai saldainiai! Petražolių pertekliaus taip pat vertėtų vengti. Tiesa, jei pagardinsite mėgstamą patiekalą žiupsneliu šių kvapnių prieskoninių žolelių - nieko blogo nenutiks.
Žuvis
Kaip ir nėštumo metu, reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
Gazuoti gėrimai
Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Gazuotuose gėrimuose (taip pat ir gazuotame vandenyje) yra daugiau natrio, nei reikia normalioms organizmo funkcijoms palaikyti. Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios).
Alkoholis
Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl vertėtų vengti alkoholio: tai sumažina jūsų budrumą, didina buitinių traumų tikimybę, taip pat ir tikimybę sužaloti kūdikį. Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą.
Cukrus
Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje. Nepamirškite, kad cukrus - tai ne vien šaukšteliai, dedami į arbatą.
Kaip maisto medžiagos patenka į motinos pieną?
Nors tikslus laikas, per kurį maisto medžiagos patenka į žindančios motinos pieną, gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių, galima apibendrinti pagrindinius principus. Motinos pienas nuolat gaminamas, o jo sudėtis prisitaiko prie kūdikio poreikių. Maisto medžiagos, kurias motina suvartoja, yra skaidomos virškinimo sistemoje ir per kraują patenka į krūtis, kur jos įtraukiamos į pieno gamybą. Šis procesas nėra momentinis, tačiau dauguma maistinių medžiagų, įskaitant vitaminus ir mineralus, gali būti aptinkamos motinos piene per kelias valandas po jų suvartojimo.
Pavyzdžiui, vandenyje tirpūs vitaminai (pvz., vitaminas C, B grupės vitaminai) greičiau patenka į pieną ir jų koncentracija jame atspindi motinos mitybą. Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) kaupiasi organizmo riebaliniame audinyje ir į pieną patenka palaipsniui. Taip pat ir mineralinės medžiagos, tokios kaip kalcis ir geležis, yra transportuojamos į pieną, o jų kiekis piene gali būti reguliuojamas motinos organizmo, siekiant užtikrinti kūdikiui reikiamą kiekį, net jei motinos racione jų trūksta.
Tačiau svarbu suprasti, kad pieno sudėtis nėra tiesiogiai atspindys to, ką motina suvalgė tą pačią akimirką. Organizmas turi sudėtingus mechanizmus, kurie reguliuoja maistinių medžiagų patekimą į pieną, siekiant užtikrinti optimalią kūdikio mitybą. Todėl, nors sveika ir subalansuota mityba yra būtina žindyvei, nereikėtų tikėtis, kad pavalgę vieno ar kito produkto, iškart pamatysite jo poveikį motinos piene ir kūdikiui. Poveikis yra labiau ilgalaikis ir susijęs su bendra mitybos kokybe.
Pieno sudėtis ir kintamumas
Motinos pienas yra dinamiškas maisto produktas, kurio sudėtis kinta ne tik atsižvelgiant į motinos mitybą, bet ir paros laiką, kūdikio amžių bei jo poreikius. Nėra tokio dalyko kaip per liesas ar per riebus motinos pienas; kiekvienas pienas yra unikalus ir pritaikytas konkrečiam kūdikiui.
Pirminis ir galinis pienas
Kartais kalbama apie pirminį (pieną maitinimo pradžioje) ir galinį pieną (riebų ir sotų pieną maitinimo pabaigoje), bet tai ne skirtingos pieno rūšys. Nėra akimirkos, kada staiga liesas baigiasi ir prasideda riebus. Riebalų ir kalorijų kiekis didėja tolydžio. Pradžioje kūdikis iš daugiau pieno gauna mažiau kalorijų, o pabaigoje - daugiau kalorijų iš mažiau pieno. Kuo daugiau suvalgo per vieną maitinimą, tuo piene daugiau riebalų. Paskutiniai lašeliai, ištekantys kūdikiui paleidus krūtį, turi labai daug riebalų. Per tas kelias valandas itin didelė riebalų koncentracija po paskutinio maitinimo bus praskiesta ką tik išskirtu, vandeningesniu pienu. Manoma, kad taip veikia savaime besireguliuojanti sistema: krūtyje kūdikio palikti riebalai pradeda slopinti riebalų gamybą, ir kita pieno porcija bus vandeningesnė. Riebalų kiekis piene maitinimo pradžioje priklauso nuo to, kiek jų prireikė per ankstesnį maitinimą ir kiek laiko praėjo tarp žindymų.
Kiekvienas kūdikis naudoja tris kontrolės mechanizmus geriamo pieno sudėtį keisdamas bet kuriuo metu - jis žino, kiek jo gerti, kiek palaukti iki kito maitinimo ir ar žįsti iš vienos, ar iš abiejų krūtų. Išanalizavus pieną kiekvienu atveju eksperimentai parodė, kad pieno sudėčiai poveikį daro visi trys veiksniai. Jei nuo krūties atitrauksite dar nepavalgiusį, jam teks gerti liesesnį kitos krūties pieną, o ne pirmos krūties riebesnio pieno likučius. Kūdikiui reikės daugiau pieno, kad gautų tą patį kalorijų kiekį.
Vanduo motinos piene
Motinos pienas sudarytas iš beveik 88 proc. vandens, todėl pradžioje žindant vaikelis atsigeria, o ilgiau žįsdamas pavalgo - pienas riebėja su kiekvienu gurkšniu - nuo visai lieso maitinimo pradžioje, iki lašiukais besiskiriančio pabaigoje.
Žindymo mitai
Beveik kiekviena mama žindymo kelionėje susiduria su žindymo mitais. Svarbu juos atpažinti ir suprasti, kas yra tiesa.
Mitas: Motinos pienas gali būti per liesas arba per riebus
Kiekviena mama gamina būtent jos vaikeliui pritaikytą pieną ir pieno riebumas svyruoja maždaug nuo 3 iki 5 proc., taigi nebūna per lieso ar per riebaus pieno. Tiesa ta, kad kiekvienas vaikelis yra skirtingas ir skirtingai įsisavina motinos pieną, taip pat čia lemia ir genetika - jei abu tėveliai aukšti ir liekni, vaikelis irgi greičiausiai paveldės panašią kūno sandarą. Mama savo mityba niekaip nedaro įtakos pieno riebumui, tai net valgydama riebesnį maistą, pieno „nepariebins“. Taip pat svarbu paminėti, kad pieno riebumas kinta ir nuo paros laiko, t. y. naktį ir paryčiais gamina riebiausias, todėl sunkiau augant svoriui visada žiūrima ar kūdikis žindomas naktį ir nepramiega labai ilgų tarpų.
Mitas: Motinos pienas praranda savo vertę laikui bėgant
Motinos pienas niekada nepraranda savo vertės, nesvarbu kokio amžiaus vaikelis, o netgi priešingai - pieno sudėtis kinta kartu su vaikelio amžiumi, kinta paros eigoje, sergant, dygstant dantims - visiškai prisitaiko prie vaiko poreikių! Mokslo seniai įrodyta, kad vienoks pienas reikalingas neseniai gimusiam naujagimiui, visai kitas - metų laiko sulaukusiam mažyliui. Ilgalaikis žindymas turi teigiamą įtaką imuniteto stiprinimui, nes vaiko imuninė sistema pilnai reaguoti į aplinkos atsaką pradeda maždaug nuo 3-5 metų, o žindomas vaikelis per motinos pieną gauna daug antikūnių. Taip pat žindymas padeda nurimti ir „persikrauti” vaikelio nervų sistemai, o tai ypač aktualu vyresniems vaikučiams, kai po pilnos įspūdžių valandos ar dienos, ar po didelio tantrumo gali nurimti mamos glėbyje. Pamirškime ir apskritai kokią naudą teikia žindymas mažyliams - mažesnė alergijų ir infekcijų rizika, mažesnė tikimybė susirgti diabetu ar turėti antsvorio, perduodamos gerosios bakerijos. Taip pat retai kur akcentuojama ir nauda mama - ilgalaikis žindymas sumažina tikimybę susirgti kiaušidžių, krūties, gimdos vėžiu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu ir kt. Ir nėra jokio limito, kada žindyti pasidaro nebenormalu! Tai yra tik jūsų ir jūsų vaiko reikalas, kada baigsite šią kelionę ir niekas neturi nuspręsti už jus.
Mitas: Krūtys "subliuška" ir pienas dingsta
Visų pirma, motinos pienas niekur nedingsta ir staiga nepasibaigia, o krūtų „subliuškimas” nereiškia, kad pieno sumažėjo - tiesiog susireguliavo pieno gamyba ir krūtys nebeprisipildo taip stipriai kaip anksčiau. Taip pat jei nepavyksta nusitraukti pieno rankomis ar pientraukiu, vėlgi, tai nereiškia, kad pieno nėra - tiesiog jūs to nemokate, nesate įgudusi ir neatsileidžia pienelis, kartais reikia geros įrangos, o dažnai ir praktikos bei tinkamų metodų, padedančių lengviau tekėti pieneliui. Pieno tikrai bus tol, kol žindysite pagal vaikelio poreikį - kada nori ir kiek nori, neribosite laiko, o naujagimį ir žadinsite jeigu nesikelia pats bent kas 2-3 val. pavalgyti. Taip pat pieno bus tiek kiek reikia ir jo nemažės jei į žindymo procesą neįsipainios antspeniai, buteliukai ir čiulptukai, ypač pirmąsias 6 savaites, o idealu ir visą žindymo laikotarpį. Nepamirškime, kad vaikelio neramumas, blaškymasis ar krūties tampymas nereiškia, kad nebėra pieno, tai dažniausiai tipinis elgesys augimo šuolių metu.
Pieno gamybos priežastys ir reguliavimas
Gimsta kūdikis ir pasišalinus placentai, moters organizme pasikeičia hormonų sudėtis. Sėkmingai laktacijai ypatingą reikšmę turi du hormonai: pagumburio liaukos hormonas prolaktinas ir pieno tekėjimo hormonas oksitocinas. Pastarasis žindyvės organizme išsiskiria kiekvieno žindymo metu, o prolaktino naujų dozių išsiskyrimą stimuliuoja ne tik dažnas kūdikio žindymas, bet ir gera moters savijauta bei noras žindyti. Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas.
Hormonas prolaktinas, kurį išskiria hipofizė, reaguodama į krūties spenelio dirginimą, ne tik skatina pieno gamybą jau veikiančiuose laktocituose, bet taip pat gali stimuliuoti šių pieną gaminančių ląstelių augimą ir vystymąsi. Abu laktacijos procesai - pieno gamyba ir jo tekėjimas iš krūties - natūraliai vyksta vienu metu.
Jeigu kūdikis sveikas ir aktyviai žinda kada nori - pieno bus tiek, kiek jam reikia. Tačiau moterų „pieno fabrikėliai“ nedirba be reikalo ir stabdo gamybą, jeigu anksčiau pagamintas pienas nepanaudojamas - nepašalinamas iš krūtų. Retinant ir trumpinimui žindymus, pieno krūtyse rasis vis mažiau, o galop visai nustojus žindyti - užges ir naujo pieno gamyba. Jeigu tas poilsis pelnytas - kūdikis žindytas pakankamai ilgai ir gali toliau sveikas augti be motinos pieno - viskas gerai.
Galimos mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastys:
- Krūties operacijos
- Policistinių kiaušidžių sindromas
- Viršsvoris
- Nepakankamai išsivysčiusios krūtys
- Gimimo būdas
- Nukraujavimas po gimdymo
- Šyhano (Sheehan) sindromas
- Vaistų naudojimas gimdymo metu
- Tarpvietės kirpimas ir siuvimas
- Vakuumo naudojimas
- Placentos likučiai gimdoje
- Pogimdyminis tiroiditas
- Mažakraujystė mamai
- Naujagimių gelta
- Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis
- Maitinimas mišiniu retkarčiais
- Čiulptuko davimas
- Ištuštėjusių krūtų jausmas
- Mieguistas kūdikis
- Vienos krūties davimas vieno maitinimo metu
- Teka liuteinininė cista
- Susidėvėjęs ar netinkamas pientraukis
- Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą
- Hormoninės kontracepcijos vartojimas
- Mėnesinių ciklas
- Nėštumas
- Alkoholis
- Vitaminas B6
- Vaistai
Kada gali prireikti ištraukinėti pieną?
Jeigu kūdikis nuo jūsų būtų atskirtas iškart po gimimo, pradėkite ištraukinėti priešpienį per pirmąją valandą po mažylio gimimo. Taip savo kūnui pasakysite, kad kūdikis gimė gyvas ir pieno poreikis yra. Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo mamos pagamina didesnį pieno kiekį nei tos, kurios pradeda pieną (priešpienį) ištraukinėti vėliau, praėjus kelioms valandoms po gimimo. Kai kūdikiui yra tik pirmosios dienos, jūsų krūtys gamins priešpienį. Jo kiekis yra nedidelis.
Taip pat svarbu žinoti, kad maitinimas mamos pienu nėra tik juoda arba balta, tik 100 proc. mamos pienas arba jo visiškai neduodama. Palaikant esamą pieno kiekį ir papildomai maitinant dirbtiniu mamos pieno pakaitalu galima sulaukti meto, kuomet kūdikis pradės valgyti kitą maistą ir juo pakeisti dirbtinį mamos pieno pakaitalą.
Kaip atnaujinti pieno gamybą? Tai galima padaryti dviem būdais: kūdikiui dažnai žindant krūtį arba pačiai mamai dirginant spenelius masažu ir ištraukiant pieną iš krūtų dirbtinai (rankomis arba pientraukiu). Alkanas kūdikis keletą kartų pažindęs tuščią krūtį, bet mažai ką arba nieko neištraukęs, gali nusivilti ir atsisakyti ilgiau prie jos likti - ypač jeigu jau yra pripratęs čiulpti iš buteliuko.
Specialus prietaisas - žindymo papildiklis - suteikia unikalią galimybę žindyti kūdikį iš nepakankamai gausiai pieną tiekiančios krūties. Jis užtikrina, kad kūdikis gautų papildomo maisto tuomet, kai, prigludęs prie krūties, mokosi žįsti. Tas vamzdelis turėtų būti gana plonas, kad netrukdytų žindymui ir kad šalia jo neliktų tarpelio orui praeiti. Be to, kad neslankiotų, šį vamzdelį prie krūties odos galima pritvirtinti pleistro juostele. Kaip papildas geriausiai tinka dirbtinai ištrauktas moters pienas ar mišinukas. Jo kiekis reguliuojamas taip, kad krūtis būtų pakankamai stimuliuojama, kol kūdikis pasisotins ir bus patenkintas. Pradžioje papildo į rezervuarą įpilama tiek, kiek maisto kūdikis iki šiol buvo įpratęs suvalgyti.
Kaip tinkamai maitinti kūdikį mišiniais?
Nors motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui, kartais tenka rinktis pieno mišinius. Svarbu žinoti, kaip juos tinkamai paruošti ir duoti kūdikiui.
Kiek ir kaip dažnai maitinti kūdikį mišiniais?
Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.
Apytikslės mitybos normos:
- 1 mėnuo: Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galima sumažinti intervalą, bet atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją.
- 2 mėnesiai: Reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
- 3-4 mėnesiai: Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Turėtų būti 6-7 maitinimai.
- 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
- 6-12 mėnesių: Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais. Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
- 12 mėnesių: Mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomo suvartojamo maisto kiekį.
Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės:
- Pirkite mišinius specializuotose parduotuvėse ir atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką.
- Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
- Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
- Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami.
- Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
- Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
- Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
- Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
- Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
- Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną.
- Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti.
Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką?
Renkantis buteliuką maitinimui, svarbu atkreipti dėmesį į kelis kriterijus:
- Žindukas: Turi atitikti kūdikio amžių, medžiagą (lateksas arba silikonas) ir tėkmės greitį.
- Apsauga nuo dieglių: Kai kurie žindukai turi specialius vožtuvus, kurie padeda išvengti oro patekimo į kūdikio skranduką.
- Buteliuko forma: Renkantis formą, svarbu patogumas.
- Tūris ir kaklelio dydis: Tūris turi atitikti kūdikio amžių, o platus kaklelis palengvina valymą ir mišinio pylimą.
- Medžiaga: Buteliukai gali būti stikliniai (ekologiškiausi, bet sunkūs), plastikiniai (lengvi, saugūs) arba silikoniniai (lengvi, tinkami tirštesniam maistui).
