Pensija yra finansinė parama, kuri skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą. Pensijų sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas. Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir, kokie yra jų privalumai bei iššūkiai. Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.
Senatvės pensijos amžius Lietuvoje
Senatvės pensijos amžius yra laikas, nuo kada asmuo gali teikti prašymą senatvės pensijai gauti. Pensinis amžius Lietuvoje palaipsniui ilginamas. Norint sužinoti, kada asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją, galima pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje esančia skaičiuokle. Nuo 2026 m. sausio 1 d. pensinis amžius Lietuvoje sieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims.
Dabartinė pensinio amžiaus nustatymo tvarka Lietuvoje priklauso nuo gimimo metų ir mėnesio. Nuo 2012 m. Lietuva palaipsniui didino pensinį amžių, siekdama užtikrinti pensijų sistemos tvarumą.
Pensinis amžius pagal gimimo metus
Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytas pensinis amžius vyrams ir moterims, atsižvelgiant į jų gimimo datą:
| Gimimo metai | Pensinis amžius vyrams | Gimimo data vyrams | Pensinis amžius moterims | Gimimo data moterims |
|---|---|---|---|---|
| 2021 | 64 metai 2 mėn. | 1957 m. sausio 1 d. - 1957 m. spalio 31 d. | 63 metai 4 mėn. | 1958 m. sausio 1 d. - 1958 m. rugpjūčio 31 d. |
| 2022 | 64 metai 4 mėn. | 1957 m. lapkričio 1 d. - 1958 m. rugpjūčio 31 d. | 63 metai 8 mėn. | 1958 m. rugsėjo 1 d. - 1959 m. balandžio 30 d. |
| 2023 | 64 metai 6 mėn. | 1958 m. rugsėjo 1 d. - 1959 m. birželio 30 d. | 64 metai | 1959 m. gegužės 1 d. - 1959 m. gruodžio 31 d. |
| 2024 | 64 metai 8 mėn. | 1959 m. liepos 1 d. - 1960 m. balandžio 30 d. | 64 metai 4 mėn. | 1960 m. sausio 1 d. - 1960 m. rugpjūčio 31 d. |
| 2025 | 64 metai 10 mėn. | 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. | 64 metai 8 mėn. | 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. |
| 2026 | 65 metai | 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau | 65 metai | 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau |
Taigi, vyrams, gimusiems nuo 1957 m. sausio 1 d. iki 1957 m. spalio 31 d., pensinis amžius 2021 metais buvo 64 metai ir 2 mėnesiai. Vyrams, gimusiems nuo 1957 m. lapkričio 1 d. iki 1958 m. rugpjūčio 31 d., ir moterims, gimusioms nuo 1958 m. rugsėjo 1 d. iki 1959 m. balandžio 30 d., pensinis amžius buvo nustatytas atitinkamai 2022 metais.
Svarbu žinoti gimusiems 1957 m.
Vyrams, gimusiems nuo 1957 m. lapkričio 1 d. iki 1958 m. rugpjūčio 31 d., ir moterims, gimusioms nuo 1958 m. rugsėjo 1 d. iki 1959 m. balandžio 30 d., taip pat svarbu pasitikrinti, ar jie jau kreipėsi į „Sodrą“ dėl pensijos. Vyrams, gimusiems iki 1957 m. lapkričio 1 d., ir moterims, gimusioms iki 1958 m. rugsėjo 1 d., taip pat svarbu pasitikrinti, ar jie jau kreipėsi į „Sodrą“ dėl pensijos.
Bazinė pensija 2024 metais
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas numato, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais turėtų didėti. Numatoma, kad senatvės pensijos turėtų didėti daugiau nei 12 proc. Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, o turintiems būtinąjį stažą - didės 70 eurų, iki 644 eurų.
Pensijos struktūra
Dabartinė pensija susideda iš trijų dalių:
- Bendroji dalis: Tai visiems vienoda dalis, kuri skaičiuojama pagal sukauptą stažą. Jei asmuo turi sukaupęs 30 metų darbo stažą, jo bendroji pensijos dalis bus tokia pati kaip ir visų, kurie yra sukaupę 30 metų.
- Individualioji dalis: Tai dalis, kuri skaičiuojama pagal sukauptus taškus (sumokėtas įmokas) ir yra skiriama tik tuo atveju, jei yra paskirta bendroji dalis. Ši dalis yra individuali ir priklauso nuo sukauptų taškų skaičiaus. Vienas taškas duodamas, jei per metus yra sumokamos Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Pavyzdžiui, 2022 metais VDU buvo 1504.10 Eur.
- Kaupiamoji dalis: Tai dalis, kuri skaičiuojama pagal pasirašytą anuiteto sutartį ir mokama neatsižvelgiant į tai, ar buvo sukauptas minimalus stažas. Ši dalis susideda iš įmokų, skaičiuojamų 2.7 % arba 3 % nuo DU ar kitų apmokestinamų pajamų.
Būtinasis darbo stažas
Būtinasis darbo stažas yra rodiklis, naudojamas nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti:
- Išankstinę pensiją.
- Negalios, netekto darbingumo pensiją, kuri mokama nesulaukus pensinio amžiaus.
- Senatvės pensiją.
Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra nuo 32 iki 35 metų, priklausomai nuo lyties ir gimimo datos. Visiems, gimusiems po 1961 m. balandžio 30 d., būtinasis pensinis stažas yra 35 metai. Jei trūksta stažo, pensija bus mažesnė arba jos visai negausite.
Papildomos svarbios detalės
- Sulaukęs pensinio amžiaus, asmuo įgyja teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei yra sukaupęs minimalų stažą.
- Sulaukęs pensinio amžiaus ir išeidamas iš darbo savo noru, asmuo įgyja teisę gauti iki 2 VDU dydžio išmoką (Darbo kodekso 56 str. 4 d. 1 p.).
- Asmenims, gaunantiems senatvės pensijas, taikomos tam tikros mokesčių lengvatos.
Pensijų kaupimas
Patikrinti, kiek sukaupta pirmosios pakopos arba valstybinės pensijos, nėra įmanoma, nes čia kaupiami ne pinigai, o darbo stažas ir taškai. Apie norą sustabdyti papildomą kaupimą būtina informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki numatomo sustabdymo pradžios.
Pensijų didinimas
2023 m. gruodžio 5 d. Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Senatvės pensijos turėtų didėti daugiau nei 12 proc. Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, o turintiems būtinąjį stažą - didės 70 eurų, iki 644 eurų. 2025 m. gruodžio 23 d. Seimas baigė rudens sesiją, kurioje priėmė sprendimus, skirtus krašto saugumo stiprinimui, žmonių pajamų didinimui ir finansų tvarumui užtikrinti. Numatyta, kad 2026 metais minimali mėnesio alga didės 115 eurų arba 11,1 proc. (iki 1153 eurų neatskaičius mokesčių), o pensijos didės 12 proc.
Pensijų sistemos struktūra Vokietijoje
Vokietijos pensijų sistema remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais:
- Privaloma valstybinė pensija (Gesetzliche Rentenversicherung - GRV): Dalyvavimas šioje sistemoje yra privalomas daugeliui dirbančiųjų. Įmokų tarifas yra 18,6 %, kuris padalijamas tarp darbuotojo ir darbdavio.
- Įmonės ir profesinės pensijos (Betriebliche Altersvorsorge - BAV): Tai yra savanoriškos privačios pensijų kaupimo schemos, kurias siūlo darbdaviai.
- Privatus pensijos kaupimo fondas: Tai individualus investavimas į pensiją per bankus ir draudimo kompanijas.
Pensinis amžius Vokietijoje
Standartinis pensinis amžius Vokietijoje priklauso nuo gimimo metų. Štai pensinio amžiaus lentelė, atsižvelgiant į gimimo metus:
| Gimimo Metai | Standartinis pensinis amžius |
|---|---|
| Iki 1946 | 65 metai |
| 1947 | 65 metai + 1 mėnuo |
| 1948 | 65 metai + 2 mėnesiai |
| 1949 | 65 metai + 3 mėnesiai |
| 1950 | 65 metai + 4 mėnesiai |
| 1951 | 65 metai + 5 mėnesiai |
| 1952 | 65 metai + 6 mėnesiai |
| 1953 | 65 metai + 7 mėnesiai |
| 1954 | 65 metai + 8 mėnesiai |
| 1955 | 65 metai + 9 mėnesiai |
| 1956 | 65 metai + 10 mėnesių |
| 1957 | 65 metai + 11 mėnesių |
| 1958 | 66 metai |
| 1959 | 66 metai + 2 mėnesiai |
| 1960 | 66 metai + 4 mėnesiai |
| 1961 | 66 metai + 6 mėnesiai |
| 1962 | 66 metai + 8 mėnesiai |
| 1963 | 66 metai + 10 mėnesių |
| 1964 | 67 metai |
| Nuo 1965 | 67 metai |
Išėjimas į pensiją anksčiau Vokietijoje
Vokietijoje galima išeiti į pensiją anksčiau numatyto laiko, jei esate išdirbę ir mokėję įmokas valstybiniam pensijų draudimui ne mažiau kaip 35 metus. Tai leis Jums išeiti į pensiją sulaukus 63 metų ir gauti valstybinę pensiją. Tačiau kiekvienas ankstyvo išėjimo į pensiją mėnuo kainuoja 0,3% mėnesinės pensijos išmokos.
Demografinė situacija ir pensijų sistemos iššūkiai
Demografiniai pokyčiai, tokie kaip gyventojų senėjimas ir mažėjantis gimstamumas, kelia didelius iššūkius pensijų sistemoms visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą ir Vokietiją. Ši situacija reikalauja nuolatinio pensijų sistemų peržiūrėjimo ir pritaikymo, siekiant užtikrinti jų tvarumą ir adekvatumą. Pavyzdžiui, Utenos regione, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos regionų, stebimas gyventojų senėjimas ir mažėjimas.
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Ar galiu į pensiją išeiti anksčiau?
Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas:
- Turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai.
- Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.). Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama. Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
