Ar jūs kada nors svarstėte, kaip reikia tinkamai vežti gyvūnus, vaikus ir keleivius, automobilyje, kad tai būtų saugu ir neprieštarautų Kelių Eismo Taisyklėms?
Saugos diržų svarba
Pagal Kelių eismo taisykles važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti (KET 196 p.). Keleiviai visada turi būti prisisegę saugos diržus nebei sėdėdami automobilio priekinėje sėdynėje, bet ir galinėje. Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie neprisisegė saugos diržų, išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas. Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti. Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 metais automobilių lenktynėse Niujorke. Tačiau ilgą laiką diržai buvo naudojami tik aviacijoje.
Bandymų metu nustatyta, kad 65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi be saugos priemonių vežamas 11 kg gyvūnas gali smūgiuoti maždaug 450 kg, o 27 kg šuo - apie 1300 kg jėga. Net ir mažiau ekstremaliais atvejais be specialiųjų priemonių vežami gyvūnai gali patys susižaloti krisdami, atsitrenkdami ar išsiskleidus oro pagalvėms. Daugelyje automobilių saugos sistemos reaguoja ir į saugos diržų judesius ir esant tam tikro stiprumo smūgiui išsiskleidžia oro pagalvės. Jos skirtos apsaugoti galvą, krūtinę, kaklą, o saugos diržas ne tik sulaiko nuo iškritimo iš automobilio, bet ir suteikia galimybę išvengti sunkių sužalojimų.
Pavyzdžiui, jei gale sėdi 80 kg sveriantis keleivis, o automobilis prieš pat avariją judėjo 60 km/val. Konkreti poveikio jėga priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau bet kuriuo atveju automobilio ekipažo sužalojimai bus rimti.
Gyvūnų vežimas automobilyje
Kelionės gyvūnams neretai kelia stresą, todėl jie automobilyje gali būti neramūs, trukdyti vairuoti, netgi sukelti eismo įvykį, taip iškyla rizika, jog dėl netinkamai pasirūpinto keturkojo gali nukentėti ir kiti. Kai kurie gyvūnai judant automobiliui yra linkę jausti didelį stresą, todėl pasistenkite sukurti jiems ramią ir patogią aplinką. Pasirūpinkite, kad gyvūnas būtų pakankamai patenkintas ir neturėtų tuščio skrandžio, tačiau taip pat nepersotintas.
Vaikų saugumas automobilyje
Važiuojant automobiliu svarbiausia - vaiko saugumas. Tėvams dažnai kyla klausimas: kada vaikui jau nebereikia automobilinės kėdutės, o užtenka paaukštinimo? Ar jis toks pat saugus kaip pilnavertė kėdutė? Ką sako įstatymai Lietuvoje ir ką pataria saugumo ekspertai? Šiame straipsnyje pateikiame aiškius atsakymus į dažniausiai tėvų užduodamus klausimus apie paaukštinimo pagalvėles automobilyje.
Kas yra paaukštinimas?
Paaukštinimas (angl. booster seat) - tai speciali automobilinė sėdynė arba pagalvėlė, skirta vyresniems vaikams, kurie jau per dideli naudotis klasikine automobiline kėdute, bet per maži, kad saugiai segėtųsi saugos diržą tiesiai ant automobilio sėdynės. Paaukštinimo tikslas - pakelti vaiką į reikiamą aukštį, kad saugos diržas teisingai priglustų prie jo kūno.
Kada vaikui reikia paaukštinimo?
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET): Vaikai iki 135 cm ūgio privalo būti vežami specialiose vaikams skirtose sėdynėse (kėdutėse ar paaukštinimuose), atitinkančiuose jų svorį ir ūgį. Tai reiškia, kad nuo 135 cm ūgio vaikas gali būti vežamas be kėdutės ar paaukštinimo, tačiau svarbiausia - ne tik ūgis, bet ir saugos diržo padėtis.
Kada galima pradėti naudoti paaukštinimą?
Paaukštinimas paprastai naudojamas, kai vaikas:
- Yra mažiausiai 15-18 kg svorio (apie 4-6 metų amžiaus).
- Yra per didelis turimai automobilinei kėdutei su diržais.
- Gali ramiai sėdėti visos kelionės metu, nenuslysta nuo sėdynės, laikosi taisyklių.
Svarbu: Kuo ilgiau vaikas sėdi pilnavertėje automobilinėje kėdutėje su atlošu ir šonine apsauga, tuo jis yra saugesnis.
Kaip turi būti uždėtas saugos diržas?
Naudojant paaukštinimą, būtina įsitikinti, kad saugos diržas:
- Einant per petį - guli ant krūtinės ir peties vidurio, ne prie kaklo.
- Einant per juosmenį - guli žemai ant klubų, ne ant pilvo.
Jei diržas nesilaiko tinkamoje padėtyje - tai ženklas, kad vaikui dar per anksti naudoti paaukštinimą arba jis netinkamai pritvirtintas.
Kokie yra paaukštinimo tipai?
Yra dvi pagrindinės paaukštinimų rūšys:
- Paaukštinimas su atlošu (booster seat) - turi nugarėlę, šonines apsaugas, kai kurie modeliai turi galvos atramas. Suteikia daugiau saugumo ir komforto, ypač miegant.
- Paaukštinimo pagalvėlė (booster cushion) - tik sėdimoji dalis be atlošo.
Vaikiški ginklai ir jų reikšmė
Šiek tiek ironijos žaislinių šautuvėlių ir juos griežtai draudžiančių tėvų atžvilgiu sau leidžiu dėl to, kad pati turiu keturmetį sūnų. Niekada jam nepirkome šautuvų, neskaitėme knygelių apie indėnus, neleidome žiūrėti televizoriaus, tačiau vieną dieną mano šviesiaplaukė atžala atidarė dėžę su kaladėlėmis ir sukonstravo vieną pirmųjų savo kūrinių - šautuvą, kuriuo nedelsdamas ėmė “šaudyti“ į mane. Bet ar tai reiškia, kad vaikas iš tiesų norėtų nušauti mamą? Ar nupirkusi jam žaislinį ginklą, skatinsiu būti agresyviu?
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė teigia, kad labiau nei žaislinis revolveris pakenkti gali pernelyg griežti draudimai žaisti karinius žaidimus, ar „šaudyti“. Įsivaizduokite, kad nuo keturių metų troškęs žaisliniu ginklu pažaisti vaikas išauga girdėdamas, kad ginklai yra kažkas tokio, ką turi tik išskirtiniai (blogi ar geri - vaikui nelabai įdomu) žmonės, kad jų naudojimas, matyt, yra labai įdomus, jei kai kurie filmų personažai, policininkai, kiti žmonės juos turi. Tik tėvai kažkodėl draudžia prie jų net prisiliesti. Labai tikėtina, kad per griežti draudimai gali paskatinti padidintą domėjimąsi ginklais ateityje, gali būti, kad net nebe žaisliniais.
Jei jūsų vaikas užsimanė žaislinio šautuvo, o jūsų asmeniniai įsitikinimai neleidžia jo pirkti, pirmiausiai pasistenkite išsiaiškinti, kam jam šis žaislas. V. Čioraitienė prisimina atvejį, kai darželyje nesaugiai jautęsis, tačiau niekam apie tai nepasakojęs vaikas geriau pasijuto, kai mama nupirko medinį kardą ir leido neštis į darželį. Kardą vaikas palikdavo spintelėje, tačiau šis simbolis leido jam jaustis stipresniu, saugesniu. Gali būti, kad ginklo vaikas užsimanė dėl to, kad kiti vaikai kieme ar darželyje juos turi, - tokiu atveju derėtų pasitarti, ar tam tikro daikto turėjimas - tinkamas būdas pritapti prie draugų. Jei vaikas labai prašo ginklą nupirkti, galite bandyti derėtis - gal tiks kitas žaisliukas, pavyzdžiui, policininko ženklelis ir antrankiai? O gal galite sutarti, kad šautuvą pirksite kitam gimtadieniui, jei jubiliato norai nepasikeis?
Paklauskite tėvų ar senelių, - visi jie žaidė vaikystėje karą. Kaime gyvenantys droždavo ginklus iš medžio, miestiečiai dažniau turėdavo plastmasinius šautuvus. Ar tikrai visi šie žmonės išaugo agresyvūs? Neteisinu ginklo. Vaikas turi išgirsti iš savo tėvų paaiškinimą, kas yra ginklai, kas juos naudoja, ir kokia gali būti jų padaroma žala. Visi vaikai turėtų žinoti, kad taikytis į žmogų - nevalia. Amerikoje atlikti tyrimai rodo, kad dažniausiai nuo ginklų nukentėdavo ar kitus žmones sužeisdavo tie vaikai, kurių tėvai itin griežtai draudė jiems žaisti žaisliniais šautuvais ir niekada neaiškino, kad tikri ginklai yra pavojingi gyvybei.
Z. Froido teigimu, agresija - įgimta žmogaus dalis. Tačiau jos išraiškos būdai gali būti skirtingi, o ir panaudoti agresiją galima labai pozityviai, pavyzdžiui, - siekiant sporto rezultatų, ar žaidžiant tą patį karą. Ar į mamą nusitaikęs vaikas iš tiesų nori ją nušauti? „Ne, - teigia psichologė V. Čioraitienė. - Jis greičiausiai taip rodo akimirkos pyktį arba bando atsiskirti nuo mamos, tarsi „pašalindamas“ konkurentę“. Gali būti dar kitaip - gal vaikas matė, kaip šaudoma filme? Tuomet jis tik atkartoja veiksmą, nesuteikdamas jam per daug reikšmės. Geriau šią akimirką išnaudoti ne pasipiktinimui (nors, pripažįstu, labai nemalonu, kai girdi tą TRATATA į savo pusę), bet pokalbiui su vaiku - kodėl jis šaudo, ar žino, kad yra mirtis, ar įsivaizduoja, kaip jaučiasi sužeistas žmogus, kaip liūdna jo artimiesiems. Tikrai nemanau, kad būtina pirkti žaislinius ginklus. Ginklas gali nešti mirtį ir tai yra faktas. Tačiau neigti realų gyvenimą - nėra išeitis. Jei įmanoma pokalbiu vaiką įtikinti, kad geriau ir įdomiau žaisti ką nors kita - valio! Tačiau jei jūsų atžala dieną naktį svajoja apie žaislinį šautuvą - nesureikšminkite to per daug. Vaiko agresiją provokuoja ne žaislai, o mes, artimieji, savo pačių agresyvumu. Pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre dirbančios V. Čioraitienės, joks vaikas nėra agresyvus iš vidaus: jis reaguoja į mus, mūsų emocijas. Tad ir tvarkytis reiktų su mūsų pačių jausmais, o ne kariauti su žaislais.
Draudžiama vežti vaiką kėdutėje, atsuktoje prieš judėjimo kryptį, ant priekinės sėdynės, jei ji apsaugota saugos pagalve. Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas suaugęs lydintis asmuo. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones).
tags: #vaikiskas #ginklas #automobilyje
