Penicilino vartojimas gimdymo metu: svarbiausi faktai apie naudą ir riziką

Nėštumo laikotarpis yra ypatingas metas, kai moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, o imuninė sistema tampa jautresnė infekcijoms. Viena iš dažniausiai aptinkamų bakterijų, apie kurią kalbama nėštumo metu, yra B grupės streptokokas (GBS) - Streptococcus agalactiae. Ši bakterija gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek naujagimiui, todėl svarbu suprasti jos poveikį ir profilaktikos bei gydymo galimybes.

Kas yra B grupės streptokokas (GBS)?

B grupės streptokokas (GBS), dar vadinamas Streptococcus agalactiae, dažniausiai gyvena žmogaus žarnyne, makštyje ir šlapimo takuose. Daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų ir aptinkamas tik atliekant specialius tyrimus. Šią būseną gydytojai vadina „nešiotojais“ arba „kolonizacija“. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, B grupės streptokoką nešioja maždaug 10-30 % visų nėščių moterų. Daugeliu atvejų tai nesukelia jokių simptomų ar komplikacijų, tačiau bakterijos gali būti perduotos kūdikiui gimdymo metu.

Vienas iš klastingiausių B grupės streptokoko bruožų yra tas, kad daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų. Dėl šios priežasties daugelis moterų net nežino, kad yra bakterijos nešiotojos, kol joms nėra atliktas specialus tyrimas. Apie 7 iš 10 moterų, kurių organizme randamas streptokokas, nejaučia jokių pakitimų. Bakterija gali ramiai gyventi žarnyne, makštyje ar tiesiojoje žarnoje, nesukeldama uždegimo. Tačiau net ir be simptomų ji gali būti perduota kūdikiui gimdymo metu.

Kai streptokokas sukelia aktyvią infekciją, pasireiškiantys požymiai dažnai būna nespecifiniai ir lengvai supainiojami su kitomis nėštumo metu pasitaikančiomis būklėmis. Kai infekcija paveikia šlapimo takus, diagnozuojamas GBS šlapimo takų uždegimas. Ši būklė nėštumo metu ypač pavojinga, nes gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus vandenų nutekėjimą. Retais atvejais bakterija gali sukelti chorioamnionitą - vaisiaus dangalų ir vaisiaus vandenų uždegimą. Tokia būklė pasireiškia aukštu karščiavimu, pilvo skausmais, nemaloniu vaisiaus vandenų kvapu bei širdies ritmo pakitimais vaisiui.

Nors dauguma moterų su šia bakterija gyvena be jokių simptomų, kai kuriais atvejais B grupės streptokokas gali sukelti šlapimo takų infekcijas, chorioamnionitą (vaisiaus dangalų uždegimą) ar net priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą. Kai infekcija išplinta į gimdos kaklelį ar vaisiaus aplinką, moteriai gali pasireikšti karščiavimas, pilvo skausmai, nemalonus makšties išskyrų kvapas ar diskomfortas šlapinantis.

GBS perdavimas ir pavojai naujagimiui

Didžiausią grėsmę streptokokas kelia kūdikiui gimdymo metu, kai bakterija iš motinos lytinių takų gali patekti į naujagimio kvėpavimo takus ar kraują. Tokiu būdu gali išsivystyti vadinamoji ankstyvoji GBS infekcija, kuri paprastai pasireiškia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Kai kuriais atvejais, bakterijai pasilikus organizme, išsivysto vėlyvoji infekcijos forma, pasireiškianti po kelių savaičių.

Negydomas B grupės streptokokas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Didžiausias pavojus kyla naujagimiui, jei bakterija perduodama gimdymo metu. Šiuo atveju gali išsivystyti vadinamoji ankstyvoji GBS infekcija, kuri pasireiškia per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo. Be to, GBS infekcija gali sukelti naujagimio mirtį, jei ji nustatoma per vėlai arba nėra tinkamai gydoma.

Galimos komplikacijos motinai:

Šlapimo takų infekcija.
Chorioamnionitas (vaisiaus dangalų uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais ir vaisiaus širdies ritmo pakitimais).
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas.
Endometritas po gimdymo.

Galimos komplikacijos kūdikiui:

Sepsis (kraujo užkrėtimas).
Pneumonija (plaučių uždegimas).
Meningitas (smegenų dangalų uždegimas).
Vėlyvoji infekcijos forma.

10-40 % moterų BGS nešioja makštyje ar tiesiojoje žarnoje ir iki gimdymo arba jo metu perduoda sukėlėjus savo naujagimiui. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad antibiotikų skyrimas gimdymo metu BGS kolonizuotoms moterims mažina ankstyvojo BGS sukeltos naujagimio sepsio dažnumą.

JAV Ligos kontrolės ir prevencijos centras (CDC), Amerikos pediatrijos akademija (AAP) bei Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (ACOG) 2002 metais rekomendavo praktikoje naudoti būtent šią metodiką. Šios šalys priėmė šią metodiką.

Taigi, šios metodikos naudojimas kol kas yra kontraversiškas, todėl svarbu žinoti kiekvienos populiacijos, taip pat ir Lietuvos, moterų BGS nešiojimo dažnumą bei ankstyvosios naujagimio infekcijos dažnumą, kad galima būtų pasirinkti, kokią prevencijos metodiką šalyje reikėtų naudoti. Lietuvoje šių duomenų nėra, antibiotikų profilaktika yra nestandartizuota, nors naujagimių mirtingumo struktūroje infekcija užima vis svarbesnę vietą, ir per metus šis rodiklis vis auga: 2001 m. - 2,7 %, 2002 m. - 5,7 %, 2005 m. - 8,1 %, 2006 m. - 10,6 %.

GBS tyrimas ir gydymas nėštumo metu

Nors streptokoko infekcija gali būti besimptomė, jos nustatymas nėštumo metu yra vienas svarbiausių profilaktinių žingsnių siekiant apsaugoti tiek motiną, tiek naujagimį. Rekomenduojama patikrinti dėl B grupės streptokoko tarp 35 ir 37 nėštumo savaitės. Šis laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai - tyrimo tikslas yra nustatyti bakterijos buvimą kuo arčiau gimdymo, nes jos kolonizacija gali keistis bėgant laikui. Tyrimas yra paprastas, neskausmingas ir trunka vos kelias minutes. Gydytojas arba akušerė ima tepinėlį iš makšties ir tiesiosios žarnos.

Jei BGS testas, kuris atliekamas 35-37 nėštumo savaitę, buvo teigiamas, prasidėjus gimdymo veiklai, nėščiajai skiriama antibiotikų. Geriausio efekto galima tikėtis, kai profilaktiškai antibiotiko sulašinamas užtrunka 4 valandas. Lašinami antibiotikai paveikia ne tik B grupės streptokokus, bet, prasiskverbę pro placentą, paveikia ir naujagimį.

Ar gydymas antibiotikais gimdymo metu nepakenks kūdikiui? Ne, naudojami antibiotikai (dažniausiai penicilinas ar jo analogai) yra saugūs nėštumo metu. Jie veikia tik trumpą laiką ir nesukelia žalingo poveikio kūdikiui. Priešingai - antibiotikai gimdymo metu yra pagrindinė priemonė, apsauganti naujagimį nuo sepsio, pneumonijos ar meningito.

Manoma, kad gydomosios natūraliųjų penicilinų dozės nepasižymi nei teratogeniniu, nei embriotoksiniu, nei fetotoksiniu poveikiu. Plataus veikimo spektro pusiau sintetinis penicilinas ampicilinas gerai prasiskverbia pro placentą, ir vaisiaus kraujyje susidaro gydomoji koncentracija. Nenustatyta, kad vidutinės gydomosios ampicilino dozės pasižymėtų teratogeniniu, embriotoksiniu ar fetotoksiniu poveikiu.

Kai kurie vaistai gali paveikti nėštumo eigą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, pakenkti vaisiaus vystymuisi, todėl gali atsirasti įgimtų anomalijų, cerebrinis paralyžius arba kūdikis gali gimti negyvas. Manoma, kad dėl netinkamų vaistų vartojimo nėštumo metu įvyksta apie 1 %.

Gydytojas skiria saugiausią antibiotiką saugiausia doze ir nustato saugiausią gydymui reikalingą trukmę. Tačiau net ir saugūs antibiotikai sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Kiekvieno žmogaus žarnyne yra tam tikra nepageidaujamų ir gerųjų bakterijų harmonija. Kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiota labai individuali.

Jei nėščioji turi neigiamą tyrimo rezultatą, tačiau gimdymo metu pasireiškia rizikos veiksniai (pvz., karščiavimas, priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus vandenų nutekėjimas ilgiau nei 18 valandų), gydytojas gali vis tiek nuspręsti skirti antibiotikus profilaktiškai. Tai daroma siekiant maksimalaus saugumo.

Penicilino vartojimas gimdymo metu: nauda ir rizika

Antibiotikų skyrimas gimdymo metu BGS kolonizuotoms moterims yra efektyvesnis. Dauguma moterų, kurioms buvo skirtas penicilinas gimdymo metu, neturėjo jokių neigiamų pasekmių savo kūdikiams. Pavyzdžiui, viena moteris pasakojo, kad jai buvo leista penicilinas gimdymo metu ir jos dukrytei nieko nenutiko, absoliučiai jokių blogumų nuo pat gimimo, taigi manoma, kad įtakos neturėjo.

Kita vertus, kai kurie tyrimai rodo, kad gimdymo metu skirti antibiotikai gali kūdikio organizme sutrikdyti bakterijų pusiausvyrą. Kūdikiai, jei mama gavo antibiotikų gimdymo metu, sulaukę vienerių metų turėjo mažiau bakterijų rūšių, jei nebuvo išimtinai žindomi iki 3 mėnesių. Taip pat pastebėtas nežymus ryšys tarp gimdymo metu vartotų antibiotikų ir padidėjusio svorio augimo penktais gyvenimo metais.

Tačiau kol kas nėra patikimų įrodymų, kad antibiotikai gimdymo metu kelia didžiulę riziką kūdikio sveikatai. Mokslininkai pastebėjo, kad gimdymo metu skirti antibiotikai gali kūdikio organizme sutrikdyti bakterijų pusiausvyrą. Kūdikiai (tiek gimę natūraliais takais, tiek cezario pjūvio pagalba), jei mama gavo antibiotikų gimdymo metu, sulaukę vienerių metų turėjo mažiau bakterijų rūšių, jei nebuvo išimtinai žindomi iki 3 mėnesių. Aptiktas nežymus ryšys tarp gimdymo metu vartotų antibiotikų ir padidėjusio svorio augimo penktais gyvenimo metais.

Viena iš moterų pasidalino savo patirtimi: „Man buvo nustatytas streptokokas B, gavau penicilino dozę, po gimdymo dukrytei labai padaugėjo antikūnių, kas rodė infekciją, bet per 2 dienas viskas atsistatė ir negavo antibiotikų. Su virškinimu problemų neturėjo.“ Kitos moters patirtis: „Man leido penicilino gimdymo metu ir nieko dukrytei nenutiko Absoliučiai jokių blogumų nuo pat gimimo, taigi manau įtakos neturėjo.“ Dar kita mama pasakojo: „Man atliko tyrimą ir nieko nerado, bet vis tiek leido antibiotikus gimdant (nepamenu tikslių priežasčių). Su vaiko žarnynu jokių problemų nebuvo, neputė pilvo, maitinau pati ilgai, valgiau viską, ko norėjosi.“

Tačiau yra ir kitokių patirčių. Viena moteris pasakojo: „Pas mane kadangi komplikuotas nėštumas buvo, tai 33 savaitę su gresiančiu paguldė. Paskui ligoninėje paaiškėjo, kad pas mane ta bjaurastis B yra ir teko 6 ar 8 dienų kursą praeiti. Nežinau ar čia nuo antibiotikų ar nuo to B, bet buvo viskas tas pats kaip jums su mažyliu - irgi žalias kakutis, gleivės, kraujas tuštinantis.“

Panasių istorijų esu nemažai skaičiusi, susidariau tokią nuomonę, kad antibiotikai tikrai turi įtakos, tik ne visi vaikučiai į juos reaguoja vienodai. Jeigu eliminavimo dietos laikotės dar tik 3 dienas, tikėtis pokyčių ankstoka. Kiek žinau bent jau pieno baltymai organizme iki kelių savaičių išlieka. Pats geriausias „vaistas“ tikrai yra MP - jis lengviausiai virškinamas, turi reikalingų bakterijų ir tt. Tikrai labai abejotina kad vienas aštrus valgys vaikui 3 mėnesiam virškinimą sugadintų. O žinant kad ir suaugusiems stiprūs antibiotikai virškinimą gali gerai sugadinti, tai ką kalbėti apie naujagimį.

Taigi, nors antibiotikų vartojimas gimdymo metu yra svarbi priemonė siekiant užkirsti kelią B grupės streptokoko infekcijai, svarbu atidžiai stebėti kūdikio būklę ir, esant poreikiui, konsultuotis su gydytoju.

B grupės streptokoko tyrimas nėštumo metu

Kitos infekcijos po gimdymo

Kitos infekcijos po gimdymo dažniausiai paveikia reprodukcinę sistemą, ypač gimdą, makštį ir perineumą. Po gimdymo šios sritys yra ypač pažeidžiamos dėl galimų traumų, chirurginių procedūrų ir infekcijų. Gimdos gleivinė, kuri po gimdymo turi atsistatyti, gali tapti infekcijos taikiniu. Be to, imuninė sistema po gimdymo gali būti silpnesnė, kas padidina infekcijų riziką.

Kitos infekcijos po gimdymo apima įvairias infekcijas, kurios gali atsirasti po vaiko gimimo. Jos gali būti bakterinės, virusinės ar grybelinės, ir gali pasireikšti skirtingose kūno dalyse. Šios infekcijos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų motinai, įskaitant sepsį, ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar net mirtį.

Pagrindinės priežastys apima bakterijų, tokių kaip Streptococcus ar Staphylococcus, patekimą į organizmą per žaizdas ar gleivines. Taip pat, jei motina turėjo infekcijų nėštumo metu, tai gali padidinti riziką po gimdymo. Hormoniniai pokyčiai, sumažėjusi imuninė sistema ir netinkama higiena taip pat gali prisidėti prie infekcijų atsiradimo.

Pagrindiniai simptomai gali apimti karščiavimą, šaltkrėtį, skausmą pilvo apačioje, nemalonų kvapą iš makšties, išskyras, kurios gali būti neįprastos, ir bendrą silpnumą.

Norint diagnozuoti kitas infekcijas po gimdymo, gydytojai dažnai atlieka fizinį tyrimą ir anamnezę. Papildomi tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus ir kultūras, kad būtų galima nustatyti bakterijas ar virusus. Kartais gali prireikti ultragarsinio tyrimo, kad būtų galima įvertinti gimdos ir kitų organų būklę.

Kitos infekcijos po gimdymo gydomos priklausomai nuo infekcijos tipo. Bakterinės infekcijos dažniausiai gydomos antibiotikais, kurie padeda kovoti su bakterijomis ir sumažinti uždegimą. Grybelinės infekcijos gali būti gydomos antimycotiniais vaistais. Be to, svarbu užtikrinti gerą higieną ir, jei reikia, poilsį, kad organizmas galėtų atsigauti.