Kiaušiniai - tai ne tik maistingas maisto produktas, bet ir gyvybės šaltinis. Suprasti, ar kiaušinis yra apvaisintas, ar tinkamas vartoti, gali būti naudinga įvairiose situacijose, nuo maisto gaminimo iki perėjimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atskirti apvaisintą kiaušinį, kaip įvertinti jo šviežumą ir suprasti jo sandarą bei formavimosi procesą.
Kaip nustatyti, ar kiaušinis yra šviežias?
Šviežumo testavimas yra svarbus žingsnis prieš naudojant kiaušinius maistui. Yra keletas paprastų metodų, padedančių tai nustatyti.
Kiaušinio plūdrumo testas
Plūdrumo testas yra vienas populiariausių metodų, leidžiančių patikrinti, ar kiaušinis yra geras, ar blogas. Norėdami atlikti plūdrumo testą, atsargiai įdėkite kiaušinį į dubenėlį su vandeniu. Jei kiaušinis nuskęsta iki pat dugno ir guli horizontaliai, jis yra šviežias ir puikiai tinka vartoti. Jei kiaušinis pakyla į viršų arba plūduriuoja vertikaliai, vadinasi, jis yra senesnis, bet vis dar gali būti tinkamas kiaušinienei ar omletams. Jei kiaušinis plūduriuoja paviršiuje, tai yra pasenęs kiaušinis, kurio vartoti nerekomenduojama.
Sudaužykite kiaušinį ir apžiūrėkite
Sudaužykite kiaušinį ir išpilkite jo turinį ant lėkštės. Pirmiausia patikrinkite trynį. Šviežio kiaušinio trynys bus putlus ir laikysis ant baltymo. Pasenęs kiaušinio trynys bus plokščias, suglebęs. Tuomet apžiūrėkite baltymo formą. Jei kiaušinis šviežias, baltymas bus švarus, skaidrus, drebučių tirštumo, neturės svetimkūnių, išlaikys savo formą apibrėžtu vidiniu žiedu. Kuo mažiau apibrėžtas vidinis žiedas, tuo mažiau kiaušinis yra šviežias. Jeigu kepate kiaušinį ir įmuštas jis į keptuvę pasklinda po visą jos plotą, reiškia, kad kiaušinis jau nešviežias.
Pauostykite kiaušinį
Dažnai, kai jaučiamas sieros kvapas, nesvarbu, ar jis susijęs su kiaušiniais, ar ne, jis apibūdinamas kaip „supuvusio kiaušinio“ kvapas. Taip yra todėl, kad netinkami vartoti kiaušiniai skleidžia stiprų sieros kvapą. Jei kiaušinis tikrai pasenęs, tai galima užuosti per lukštą.
Įvertinkite kiaušinio lukštą
Šviežio kiaušinio lukštas yra sveikas, lygus, blizgantis, baltos, gelsvos ar rudos spalvos su rausvu atspalviu. Jeigu kiaušinis supuvęs, jo lukštas tampa melsvai pilkšvas, gali atsirasti taškelių.
Kiaušinio sandara
Kiaušinio sandara yra sudėtinga ir kiekvienas jo komponentas atlieka specifinę funkciją.
- Lukštas: Tai kieta išorinė danga, sudaryta daugiausia iš kalcio karbonato. Jame yra tūkstančiai mažyčių porų, leidžiančių vykti dujų mainams. Lukšto spalva priklauso nuo vištos veislės ir genetikos, o ne nuo maistinės vertės ar kokybės.
- Polukštinės Plėvelės (Membranos): Po lukštu yra dvi plonos, bet tvirtos plėvelės, kurios veikia kaip barjeras nuo bakterijų patekimo į kiaušinio vidų.
- Oro Pūslė: Paprastai ji yra bukajame kiaušinio gale, tarp dviejų polukštinių plėvelių. Kiaušiniui senstant ir prarandant drėgmę, oro pūslė didėja.
- Baltymas (Albumenas): Tai skaidri, klampi masė, supanti trynį. Baltymas sudaro didžiąją dalį kiaušinio masės ir tūrio, jį sudaro apie 90% vandens ir 10% baltymų. Jo pagrindinė funkcija - apsaugoti trynį ir aprūpinti besivystantį embrioną vandeniu bei baltymais.
- Vytulai (Chalazos): Tai du į virveles panašūs baltymo dariniai, kurie išlaiko trynį kiaušinio centre.
- Trynys (Vitellus): Tai geltonas arba oranžinis rutulys kiaušinio centre, pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis. Ant trynio paviršiaus matoma maža, šviesesnė dėmelė - blastodiskas. Jei kiaušinis apvaisintas, tai yra blastoderma, kurioje prasideda embriono vystymasis.
- Trynio Membrana (Vitellino membrana): Tai plona, skaidri plėvelė, gaubianti trynį ir sauganti jo formą.
Kelionė Kiaušintakiu: Nuo Ovuliacijos iki Dėjimo
Kiaušinio formavimasis yra linijinis procesas, vykstantis vištos kiaušintakyje. Visas procesas nuo ovuliacijos iki kiaušinio padėjimo trunka maždaug 24-26 valandas.
- Kiaušidė (Ovarium) ir Ovuliacija: Subrendusios vištos kiaušidė primena vynuogių kekę, kurioje yra daugybė folikulų. Veikiant hormonams, vienas folikulas subręsta, plyšta ir paleidžia trynį į kiaušintakio pradžią.
- Piltuvėlis (Infundibulum): Pirmoji kiaušintakio dalis, kuri „pagavo“ trynį. Čia gali įvykti apvaisinimas, jei višta poravosi su gaidžiu. Svarbu pabrėžti: višta deda kiaušinius nepriklausomai nuo to, ar ji buvo apvaisinta, ar ne.
- Baltyminė Dalis (Magnum): Ilgiausia kiaušintakio dalis, kurioje susiformuoja didžioji dalis kiaušinio baltymo ir vytulai.
- Sąsmauka (Isthmus): Čia formuojasi dvi polukštinės plėvelės, kurios apgaubia baltymą, ir kiaušinis pradeda įgauti savo būdingą formą.
- Gimda, arba Lukšto Liauka (Uterus): Čia vyksta kiaušinio lukšto formavimasis. Tai ilgiausia stadija, trunkanti net 18-22 valandas.
- Makštis (Vagina): Prieš pat dėjimo procesą ant lukšto paviršiaus uždedamas apsauginis sluoksnis - kutikulė.
- Kloaka ir Dėjimas: Galiausiai, kiaušinis yra išstumiamas per kloaką.
Kaip atskirti apvaisintą kiaušinį?
Nustatyti, ar kiaušinis yra apvaisintas, galima atlikus keletą paprastų patikrinimų. Apvaisintas kiaušinis turi gyvybingą embrioną, kuris pradeda vystytis, jei yra tinkamos sąlygos (pvz., inkubacija).
Apžiūra šviesoje (candling)
Vienas iš labiausiai paplitusių metodų - kiaušinio peršvietimas šviesos šaltiniu (pvz., specialiu candler'iu arba ryškia LED lempute) tamsoje. Jei kiaušinis yra apvaisintas, matysis mažas, tamsesnis taškelis (blastoderma), kurioje prasideda embriono vystymasis. Neapvaisintame kiaušinyje matomas tik šviesesnis taškelis (blastodiskas).
Sudaužyto kiaušinio apžiūra
Kaip minėta anksčiau, apvaisintame kiaušinyje ant trynio paviršiaus matoma blastoderma, kuri yra didesnė ir labiau matoma nei blastodiskas neapvaisintame kiaušinyje. Jei kiaušinis pradėtas inkubuoti, blastoderma bus pastebimai didesnė ir gali rodyti vystymosi požymius.
Lyties nustatymas inkubuojamame kiaušinyje
Nustatyti viščiuko lytį kiaušinyje yra sudėtingas uždavinys, tačiau mokslas žengia į priekį. Kai kurios technologijos leidžia tai padaryti po 8 dienų inkubacijos, naudojant lazerį ir skysčio analizę. Vyriškos lyties kiaušinius galima panaudoti kitų gyvūnų maitinimui, o moteriškos lyties - palikti išsiristi.
Kaip virti kiaušinius, kad būtų norimos konsistencijos?
Virimo laikas priklauso nuo kiaušinio svorio ir pageidaujamos konsistencijos. Svarbu kiaušinius dėti į verdantį vandenį ir įberti druskos ar acto, kad nesuskiltų.
Skysto trynio paslaptys
Kiaušinius dedame į verdantį vandenį ir verdame 5 minutes. Toks kiaušinis valgomas iš karto. Į šaltą vandenį kiaušinio nedėkite, kitaip jis vės, trynys tirštės ir skysto trynio nebebus.
Tepamo trynio kiaušinis
Kiaušinius dedame į verdantį vandenį su druska ir verdame 6 minutes. Iš karto traukiame ir dedame juos 10-15 minučių į ledo vonią. Po šalčio šoko kiaušiniai puikiai nusilupa.
Kietai virti kiaušiniai
Šaltus kiaušinius dedame į šaltą vandenį. Vandeniui užvirti pasirinkite maksimalų kaitlentės galingumą. Tuomet sumažiname kaitrą iki vidutinio lygio ir verdame 8 minutes. Nuimame puodą nuo kaitlentės, bet kiaušinius paliekame karštame vandenyje dar 8 minutes. Kiaušinius iš karšto vandens perkeliame į šaltą vandenį ir paliekame dar 2-3 minutes. Tokie kiaušiniai puikiai tinka salotoms ar įdarytiems kiaušiniams.
Kiaušinio evoliucija ir dilema
Klausimas, kas atsirado pirmas - kiaušinis ar višta, žavi mąstytojus ir mokslininkus. Dauguma biologų teigia, kad kiaušinis atsirado pirmas. Prieš atsirandant kiaušiniams su kietu lukštu, stuburiniai gyvūnai turėjo daugintis vandenyje. Pirmieji kiaušiniai su lukštais išsivystė maždaug prieš 325 mln. metų, gerokai anksčiau nei atsirado paukščiai. Tačiau jei kalbame apie pirmąjį vištos kiaušinį, istorija pasikeičia. Paskutinis šiuolaikinių viščiukų protėvis turėjo padėti kiaušinį su embrionu, kurio genetinių skirtumų pakako, kad jis skirtųsi nuo savo tėvinės rūšies. Šis embrionas, išsiritęs ir subrendęs, būtų padėjęs pirmąjį tikrą vištos kiaušinį. Taigi, galima sakyti, kad viščiukas atsirado anksčiau už vištos kiaušinį.
Technologijų pamoka ,,Kiaušinio dekoravimas stalo servetėlėmis”
tags: #kaip #atskirti #apvaisinta #kiausini
