Nėštumo laikotarpis reikalauja ypatingo dėmesio ne tik mitybai, bet ir vartojamiems vaistams bei maisto papildams. Net ir anksčiau laikyti saugiais preparatai šiuo metu gali turėti nepageidaujamą poveikį tiek besilaukiančiai moteriai, tiek vaisiui. Vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pabrėžia, kad savavališkas vaistų, vaistažolių arbatų ar papildų vartojimas nėštumo metu gali didinti vaisiaus apsigimimų riziką, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar kitas komplikacijas. Ypač svarbus yra pirmasis trimestras, todėl prieš vartojant bet kokius preparatus, net ir nereceptinius, būtina pasitarti su specialistais.
Nėštumo metu imuninė sistema susilpnėja, todėl peršalimo ligos ar virusinės infekcijos pasitaiko dažniau. Stiprus karščiavimas yra ypač pavojingas pirmąjį nėštumo trimestrą. Nėščioms moterims saugu vartoti paracetamolį, tačiau dėl ilgesnio jo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Ibuprofenas, aspirinas ar kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turėtų būti vartojami tik specialisto rekomendacija. Slogai palengvinti tinka nosies plovimas druskos tirpalu ir inhaliacijos, o gerklės skausmui - skalavimas druskos vandeniu.
Vaistažolių ir augalinių preparatų vartojimo rizika nėštumo metu
Nors vaistažolės dažnai laikomos natūraliomis ir saugiomis priemonėmis, nėštumo metu jos gali veikti neprognozuojamai. Prieš vartojant vaistažolių arbatas ar augalinius sirupus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tarp nerekomenduojamų žolelių, kurių reikėtų vengti nėštumo metu, yra čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai. Taip pat reikėtų vengti stiprių eterinių aliejų, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą.
Pelyno (Artemisia absinthium) poveikis nėštumui
Pelynas, dar žinomas kaip kartusis kietis, fitoterapijoje vadinamas „kartumynų karaliumi“. Jis stimuliuoja virškinimo sistemos veiklą, skatina skrandžio sulčių, tulžies ir kasos fermentų išsiskyrimą. Nors arbata iš pelyno gali būti vartojama apetitui ir virškinimui gerinti, nėštumo metu jo vartoti yra griežtai draudžiama. Pelyno sudėtyje esantis cheminis elementas tujonas yra nuodingas, o net ir leistina, netoksinė dozė turi stiprų poveikį, gali sukelti haliucinacijas. Svarbiausia, kad pelynas gali išprovokuoti persileidimą.
Tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų. Tačiau veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti. Nėštumo metu ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai.
Saugios alternatyvos ir rekomenduojami preparatai nėštumo metu
Nors daugelis vaistažolių yra nepageidautinos, kai kurios arbatos yra laikomos saugesnėmis, tačiau jas taip pat reikėtų vartoti saikingai ir ne per stiprios koncentracijos. Tai ramunėlių, erškėčių, juodųjų serbentų, šaltalankių uogų ar imbiero arbatos. Imbieras yra plačiai naudojamas nėštumo sukeltam pykinimui mažinti, ir atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus.
Nuo pat nėštumo pradžios vaistininkė rekomenduoja mitybą papildyti omega-3 riebalų rūgštimis ir vitaminu D, o pirmaisiais dviem trimestrais - ir folio rūgštimi. Folio rūgštis (arba vitaminas B9) sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų riziką. Kiti B grupės vitaminai svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. Kalcis reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, o magnis padeda išvengti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo rizikos.
Jei nėštumo metu nusprendžiama vartoti polivitaminus, svarbu pasirinkti būtent nėščiosioms skirtus preparatus ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos sudėtį - rinktis priemones, kuriose būtų kuo mažiau neaiškių priedų, dažiklių, konservantų, stiprių kvapų ar eterinių aliejų. Patariama vengti kosmetikos su retinoidais, didelės koncentracijos salicilo rūgštimi, hidrokvinonu, aliuminio druskomis, cheminiais UV filtrais bei amoniaku.
Dažni nėštumo negalavimai ir jų sprendimo būdai
Mėšlungis, kojų tinimas ir rėmuo yra įprasti nėštumo palydovai. Mėšlungį dažniausiai lemia kraujotakos pokyčiai, didėjantis kūno svoris, mikroelementų trūkumas ar nuovargis. Mėšlungio prevencijai svarbu gerti daug skysčių, daugiau ilsėtis, rinktis patogią avalynę, subalansuotai maitintis ir vartoti magnio preparatus. Jei mėšlungiai tampa labai stiprūs ir dažni, būtina kreiptis į gydytoją.
Kojų tinimas nėščiosioms dažniausiai pasireiškia vakare. Tačiau staigus tinimas kartu su galvos skausmu, pykinimu, regos sutrikimais ar padidėjusiu kraujospūdžiu gali rodyti preeklampsiją ir reikalauja skubios gydytojo konsultacijos. Rėmuo dažniau vargina antroje nėštumo pusėje. Simptomus mažinti padeda valgymas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengimas lankstytis po valgio ir saikingas riebių bei aštrių patiekalų vartojimas. Simptomams malšinti saugūs antacidai - magnio ir kalcio druskų deriniai.
Žolelės sveikam nėštumui | Pastojimas ir palaikymas!
Maisto papildų, kurių sudėtyje yra vaistinių augalų koncentratų, reikėtų vengti. Saugūs yra tik specialiai nėščiosioms ir žindyvėms skirti maisto papildai. Paprastuose kompleksiniuose maisto papilduose dėl vienų medžiagų pertekliaus organizmui gali būti sunkiau įsisavinti kitas medžiagas, apsunkinama kepenų ir inkstų veikla. Kai kurie maisto papildai gali turėti teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus) arba skatinti persileidimą.
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Norma nėštumo metu | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų riziką. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vit. D | Siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | 10 mcg arba 400 VV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | - | - |
