Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Didybe, prabanga ir puošnumu užburiantis ansamblis lygiuojasi į vertingiausių Europos brandaus baroko šedevrų gretas. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas. Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas.
Fundacijos aktas buvo pasirašytas 1664 m., o vienuolyno ir bažnyčios statyba pradėta 1667 m. Kristupas Zigmantas Pacas 1664 m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams kamalduliams, taip pat įsipareigojo duoti 40 000 auksinų 12 vienuolių išlaikymui. 1667 m. Mykolas Kazimieras Pacas nupirko ir kamenduliams dovanojo Dusmenų dvarą. 1667-1674 m. pagal architekto Džovanio Batistos Fredianio projektą išmūryta bažnyčia. Apie 1665 m. iš Karaliaučiaus atvežtas geležinis laikrodis. 1676 m. Vilniuje Jonas Delamarsas nuliejo 2 varpus. 1675 m. pradėta dengti kupolą, dekoruoti vidų. Stiuko lipdiniai Džovanio Merlio. Freskas tapė Mykolas Arkangelas Palonis. Iki 1676 m. skulptorius Mikalojus Volšeidas iš smiltainio iškalė 4 skulptūras Didiesiems vartams ir grupinę kompoziciją bažnyčios fasadui. 1681 m. 1684 m. mirus K. Z. Pacui, statyba rūpinosi Kazimieras Pacas. Statybos ir marmuro apdailos darbams vadovavo broliai Karlas Putinis ir Pjetras Putinis. Vidaus sienoms iškloti juosvas ir rausvas marmuras atgabentas iš marmuro laužyklų prie Krokuvos. XVIII a. pradžioje J. Rosis centriniame kupole nutapė „Marijos karūnavimo“ freską. Bažnyčia konsekruota 1712 m. spalio 15 d. Taip pat pagal Dž. B. Fredianio projektą XVII a. pabaigoje pastatyti vartai, svečių namai (forestoriumas), o XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje - vienuolynas su 2 uždarais keturkampiais kiemais, kiti statiniai. 1790-1793 m. pagal architekto Pietro de Rosio (Pjetro de Rossi) projektą iš rytų pusės primūrytas pastatas su masyviu frontonu.
Bažnyčia barokinė, dvibokštė, su kupolu. Centrinė bažnyčios dalis (su kupolu) šešiakampio plano. Ją su skirtingo dydžio žemesnėmis patalpomis jungia 6 vienodo aukščio arkos (beveik nepasitaikantis barokinių bažnyčių variantas). Vidaus apdaila, lipdiniai ir freskos nenustelbia architektūros. Šešiakampė bažnyčia turi didingą šešiakampį kupolą, 4 koplyčias. Pažaislio vienuolyno komplekso ir ypač bažnyčios architektūra darniai dera su dekoru, jame suderinta tapyba, lipdiniai, drožiniai. Centrinėje bažnyčios kupolo freskoje vaizduojama įspūdinga Švč. M. Marijos Marijos karūnavimo scena.
1670-1675 m. bažnyčios bokšte įrengtas saulės laikrodis, kuris dabar laikomas techninio paveldo paminklu. Apie 1665 m. iš Karaliaučiaus atvežtas geležinis laikrodis.
Pažaislio vienuolyno istorija
Pirmieji kamalduliai į vienuolyną atvyko 1661 metais ir čia gyveno iki 1832 m. XVII a. ansamblį vienuolių kamaldulių ordinui suprojektavo italų architektas Džiovani Battista Frediani, bažnyčią ir vienuolyną freskomis (jų yra apie 140) ištapė florentietis dailininkas Michelangelo Palonni, stiuko lipdinius kūrė Giovanni Batista Merli. Pažaislį garsino ne tik vienuolyno architektūra bei meninės vertybės, bet ir nežinomo autoriaus tapytas Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu (populiariai vadintas Kamaldulių Dievo Motina) atvaizdas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčios didžiajame altoriuje. Šį kamalduliams dovanotą Dievo Motinos paveikslą Kristupas Pacas 1661 m. buvo gavęs dovanų iš popiežiaus Aleksandro VII. Kasmet liepos 2 dieną per Marijos Apsilankymo šventę Pažaislis sutraukdavo gausias minias maldininkų, nes paveikslas garsėjo ypatingomis malonėmis. Ne tik kamalduliai, bet ir vėliau čia apsigyvenę stačiatikių vienuoliai liepos 2 d. 1812 m. vienuolyną nusiaubė Napoleono armija. Visai netrukus vienuoliai kamalduliai Rusijos carinės valdžios buvo apkaltinti 1831 m. Pirmojo pasaulinio karo metais stačiatikiai vienuoliai pasitraukė į Rusiją. Pažaislyje buvo įkurta kaizerinės kariuomenės ligoninė. 1920 m. Pažaislio vienuolynas atiduotas iš Čikagos į Lietuvą atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Sovietmečiu nuo 1940 metų Pažaislio vienuolynas buvo uždarytas (bažnyčia uždaryta 1947 metais). Jame įvairiais laikotarpiais buvo archyvas, turistinė bazė, psichoneurologijos ligoninė. Vėliau jis priklausė valstybiniam M. K. Čiurlionio muziejui. Seserims kazimierietėms vienuolynas sugrąžintas 1992 m., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.
1831 m. Pažaislyje vyko sukilimo vadų pasitarimas. Todėl dar 1831 m. vienuolynas su bažnyčia uždaryti ir perduoti stačiatikių dvasininkijai. 1836 m. vienuolyno bibliotekos 426 knygos išvežtos į Polocko stačiatikių dvasinę seminariją, dalį rankraščių bei archyvo paėmė valdžios pareigūnai. Atvykęs gruzinas vyskupas Kirijonas surinko vienuolyno archyvo likučius. 1839-1844 m. vienuolynas ir bažnyčia remontuoti (architektai Karolis Gregotovičius, Petras Portas, Tomas Tišeckis). Bažnyčia pertvarkyta į cerkvę. Stiuko dekoro restauravimui vadovavo Kazimieras Jelskis. Išardyti visi 7 altoriai, nukabinta dauguma paveikslų, uždažyta arba pertapyta dalis freskų, sunaikintos fasado skulptūros. 1841-1843 m. pietinėje oficinoje įrengta žiemos cerkvė, užstatytas kupolas. Įrengta cerkvė rekonstruota 1856 m. Nugriauta 10 emeritų namelių. 1842 m. 1915 m. stačiatikiai pasitraukdami išsivežė dalį meno vertybių. Vienuolyno archyvas atsidūrė Gruzijoje. Vokiečiai Pažaislio ansamblyje įrengė ligoninę ir sandėlius. Bažnyčioje pakaitomis buvo laikomos pamaldos vokiečių kariams evangelikams liuteronams ir katalikams. 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios vienuolės kazimierietės. 1921 m. sudegė seserų kazimieriečių rūbų sandėlis. 1928 m. grąžintas į Rusiją išvežtas Pažaislio Dievo Motinos paveikslas, 1661 m. dovanotas popiežiaus Aleksandro VII. 1947 m. 1930 m. bažnyčia apdengta skarda. Kazimieriečių rūpesčiu suremontuoti vienuolyno pastatai. 1940 m. Pažaislio ansamblis okupacinės valdžios nacionalizuotas. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolyno pastatas perduotas archyvui, vėliau įkurti senelių namai. 1949 m. bažnyčia uždaryta. 1950-1963 m. vienuolyno patalpose veikė psichoneurologinė ligoninė. 1964 m. 1967 m. Pažaislio ansamblyje įkurtas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. 1957 m. Pažaislyje pradėjo darbą Mokslinė restauracinė gamybinė dirbtuvė. Nuo 1964 m. ansamblis pradėtas kompleksiškai tyrinėti (archit. Stefanija Čerškutė, inž. Janina Bartkuvienė ir kt.). 1969-1971 m. sudarytas Pažaislio ansamblio restauravimo ir pritaikymo projektas. 1973-1978 m. svečių namai (forestoriumas) pritaikyti dailės kūrinių ekspozicijai. 1980 m. dalyje restauruotų vienuolyno pastatų atidaryta XVII-XIX a. Vakarų Europos graviūrų ir taikomosios dekoratyvinės dailės ekspozicija. 1979-1983 m. restauruoti zakristijos lipdiniai ir freskos, 1984-1985 m. 1992 m. sausį Pažaislio ansamblis vėl perduotas vienuolėms kazimierietėms, nuo 1992 m. birželio mėn. bažnyčioje sekmadieniais laikomos pamaldos.
1755 m. žaibas uždegė bažnyčią, apdegė virš zakristijos buvusi biblioteka, kitos patalpos. 1756 m. rekonstruotas kupolas, bažnyčios bokštai (architektas Pranciškus Ignotas Hoperis).
Pažaislio vienuolyno ansamblis
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą - gegužės 31 d. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) - rugpjūčio 15 d.
Pažaislio vienuolynas - Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu, esanti Pažaislyje, Kauno marių pusiasalyje. Pažaislio vienuolyne ir bažnyčioje dirbusių menininkų dėka architektūros, skulptūros bei tapybos formomis materializavosi XVII a. Bažnyčiai aktualios idėjos. Siekta skatinti žmogaus sieloje Dievo garbinimą, kreipti jį teisinga linkme, tarpininkauti jo ryšiui su Dievu ir dieviškojo Apreiškimo tiesomis.
Pažaislis šiandien ne tik Šv. Dramatiška buvo ne tik Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios, bet ir jo traukos centro - Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu atvaizdo istorija. Stačiatikių vienuoliai, pasitraukdami iš Pažaislio, išgabeno jį į Rusiją. Tik 1928 m. atgautoji Kamaldulių Dievo Motina grįžo į Pažaislį seserų kazimieriečių globon. 1950 metais, vienuolynui einant iš rankų į rankas, paveikslas buvo perkeltas į Kauno arkikatedrą baziliką. Iš čia 1978 m. buvo pavogtas, tačiau po metų surastas, paskui restauruotas. 2000-aisiais, lydimas gausios maldininkų procesijos, jis iškilmingai grąžintas į Pažaislį. Gražiosios Meilės Motina maldininkus tebetraukia ir šiandien. Piligrimai ir maldininkai prašyti malonių ir dėkoti už jas į Pažaislį atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos, ypač iš Lenkijos. Ypač iškilmingai Pažaislyje švenčiami Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai.
| Metai | Įvykis | Architektas/Menininkas |
|---|---|---|
| 1664 | Fundacijos aktas, Kristupas Zigmantas Pacas perka Pažaislio dvarą. | |
| 1667 | Pradedama vienuolyno ir bažnyčios statyba. | Džiovani Batista Fredianis |
| 1667-1674 | Išmūryta bažnyčia. | Džiovani Batista Fredianis |
| ~1665 | Atvežtas geležinis laikrodis. | |
| 1670-1675 | Bažnyčios bokšte įrengtas saulės laikrodis. | |
| 1675 | Pradedama dengti kupolą, dekoruoti vidų. | Džovanis Merlis (lipdiniai), Mykolas Arkangelas Palonis (freskos) |
| Iki 1676 | Iškalamos fasado skulptūros. | Mikalojus Volšeidas |
| 1712 | Bažnyčia konsekruota. | |
| XVIII a. pr. | Centriniame kupole nutapyta „Marijos karūnavimo“ freska. | J. Rosis |
| 1755 | Žaibas uždegė bažnyčią. | |
| 1756 | Rekonstruotas kupolas, bažnyčios bokštai. | Pranciškus Ignotas Hoperis |
| 1839-1844 | Remontuojamas vienuolynas ir bažnyčia, pertvarkyta į cerkvę. | Karolis Gregotovičius, Petras Portas, Tomas Tišeckis |
| 1992 | Ansamblis perduotas vienuolėms kazimierietėms. |
