Nuo seno žmonija domisi klausimu, kodėl gamta lemia skirtingą berniukų ir mergaičių gimstamumą. Nors statistika rodo, kad pasaulyje visada gimsta šiek tiek daugiau berniukų nei mergaičių, šis skirtumas nėra didelis. Iki šiol mokslininkai ir specialistai ieško atsakymų į šį klausimą, nagrinėdami biologinius, evoliucinius ir net socialinius veiksnius.
Biologiniai ir evoliuciniai veiksniai
Pagrindinė priežastis, kodėl gimsta daugiau berniukų, siejama su chromosomomis. Vyro lytinės ląstelės - spermatozoidai - gali turėti arba X, arba Y chromosomą. Moters kiaušialąstė visada turi tik X chromosomą. Jei apvaisinimo metu Y chromosomą turintis spermatozoidas susijungia su X chromosoma, gimsta berniukas (XY). Jei susijungia X chromosomą turintis spermatozoidas su X chromosoma, gimsta mergaitė (XX).
Spermatozoidai tarpusavyje šiek tiek skiriasi. X chromosomą turintys spermatozoidai yra didesni, lėtesni ir atsparesni, o Y chromosomą turintys spermatozoidai yra greitesni, judresni, bet mažiau atsparūs ir greičiau žūsta. Kiaušialąstė būna pasirengusi apvaisinimui maždaug 24 valandas. Todėl, nors Y spermatozoidai greičiau pasiekia tikslą, X spermatozoidai turi daugiau laiko ir didesnę tikimybę apvaisinti kiaušialąstę, jei lytiniai santykiai įvyksta prieš pat ovuliaciją.
Evoliuciniu požiūriu, gamta siekia užtikrinti rūšies išlikimą. Yra teorijų, kad gamta lemia didesnį berniukų gimstamumą, nes dalis jų gali neišgyventi kūdikystės ar ankstyvos vaikystės dėl didesnio jautrumo stresui ir pažeidžiamumo. Vyro smegenys yra didesnės apimties, bet mažiau patikimos ir labiau pažeidžiamos nei moterų. Taip gamta tarsi kompensuoja galimus praradimus ir užtikrina, kad būtų pakankamai tiek vyrų, tiek moterų.
"Daugiau resursų ir stipresnius šeimos ryšius bei aukštesnį socioekonominį statusą turinčios moterys dažniau susilaukia berniukų", - sako biologinės antropologijos specialistė Alison Behie. Nors ši teorija galioja privilegijuotiems visuomenės nariams, ji rodo ryšį tarp socialinių veiksnių ir lyties pasiskirstymo.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS), atskleidė, kad apvaisinimo metu moteriškų ir vyriškų gemalų būna po lygiai. Tačiau nėštumo metu vyriškų embrionų žūties tikimybė tampa didesnė nei moteriškų pirmąją savaitę po apvaisinimo. Vėliau, 10-15 nėštumo savaitę, moteriškų embrionų mirtingumas būna didesnis. Vis dėlto apskritai įsčiose žūva daugiau moteriškos lyties gemalų nei vyriškos.
Vaikų auklėjimas ir lyties stereotipai
Nors biologiniai veiksniai lemia gimstamumo tendencijas, svarbu atkreipti dėmesį ir į auklėjimo ypatumus bei lyties stereotipus. Psichologė Jolanta Lazutkienė pastebi, kad tėvai neturėtų vadovautis stereotipais, o atsižvelgdami į vaiko charakterį ir asmenybę, skatinti jo tobulėjimą.
Nuo pat gimimo berniukai ir mergaitės skiriasi ne tik anatomija, bet ir vystymosi ypatumais. Berniukai paprastai gimsta kiek didesni, jų galvos būna didesnės, naujagimiai sveria kiek daugiau. Vaikščioti ir kalbėti berniukai vidutiniškai pradeda vėliau nei mergaitės. Neuropsichologai nustatė, kad berniukų ir mergaičių smegenys nuo pat gimimo dirba skirtingais ritmais.
Mokslininkai pastebi, kad berniukai nuo gimimo yra ištvermingesni, jiems būdingas didesnis agresyvumas, jie labiau linkę rizikuoti. Mergaitės yra emocingesnės, jautresnės, nerimastingesnės, linkusios daugiau bendrauti ir užjausti. Tačiau šios savybės didžiąja dalimi formuojasi aplinkos poveikio dėka.
Žaislų pasirinkimas taip pat gali atspindėti biologinius veiksnius. Mergaitėms labiau būdingas poreikis bendrauti, globoti, tuo tarpu berniukų žaidimai dažniau reikalauja regėjimo į tolį ir fizinės aktyvumo. Tačiau specialistai pabrėžia, kad vaikams reikia suteikti galimybę susipažinti su įvairiausiais žaislais, nepriklausomai nuo lyties stereotipų.
Viena iš dažnai pasitaikančių auklėjimo klaidų yra berniukų auklėjimas „vyriškai“, o mergaičių - „moteriškai“. Perdėtas rūpinimasis berniuku mažina jo savivertę, o sakymas, kad verkti yra „nevyriška“, gali paskatinti nejautrumą ir grubumą. Per didelis savarankiškumas vaikystėje mergaitei gali sukelti atstūmimo jausmą.
Svarbu suprasti, kad tiek berniukui, tiek mergaitei vienodai reikia tėvų meilės, dėmesio, šilumos ir padrąsinimo. Kiekvienas vaikas yra individualus, ir auklėjant reikėtų atsižvelgti į jo asmenybę, o ne tik į lytį.
Gyvenimo trukmės skirtumai
Nors gimsta šiek tiek daugiau berniukų, statistika rodo, kad moterys gyvena ilgiau. Šiaulių Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės gerontologai Dalia Inčiūrienė ir Algimantas Čepulis patvirtina, kad palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje daugiausia guli senyvo amžiaus moterys. Moterų ilgesnį gyvenimo trukmę gali lemti ir skirtinga hormoninė sistema, ir mažiau žalingas gyvenimo būdas.
Tačiau senėjimo procesai abiejų lyčių organizme vyksta panašiai. Trumpesnei vyrų gyvenimo trukmei įtakos turi karai, pavojingesni darbai. Taip pat vyrų mirtingumas dėl išorinių priežasčių yra 4,9 karto didesnis nei moterų. Vyrai dažniau serga piktybiniais navikais, miršta nuo apsinuodijimo alkoholiu ir kvėpavimo sistemos ligų. Vidutinė moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 78,6 metų, vyrų - 67,5 metų.
Dalis specialistų mano, kad moterys labiau linkusios save prižiūrėti ir turi savisaugos instinktą, o vyrai labiau linkę rizikuoti ir vengia kreiptis į gydytojus. Taip pat moterys dažniau rūpinasi vaikais ir namais, o vyrai sunkiau dirba fiziškai, daugiau geria ir rūko.
Tačiau svarbu suprasti, kad žmogaus gyvenimo trukmė yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių - tiek biologinių, tiek socialinių, tiek asmeninių. Nors statistika rodo tam tikras tendencijas, kiekvienas žmogus yra individualus.
ŽMOGAUS POTENCIALAS: Suprasti gyvenimo procesus
Galima konstatuoti, kad berniukų ir mergaičių gimstamumas yra beveik lygus dėl sudėtingos biologinių, evoliucinių ir galbūt socialinių veiksnių sąveikos. Nors gamta lemia bendras tendencijas, svarbu nepamiršti individualumo ir vengti lyčių stereotipų tiek auklėjant vaikus, tiek suprantant skirtumus tarp lyčių.
tags: #paveldimumas #paaskinti #kodel #berniuku #ir #mergaiciu
