Naujajame Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, įsigaliojusiam nuo 2011 m. liepos 1 d., teigiama, jog „ikimokyklinio ugdymo paskirtis padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius" (II skirsnio 7 straipsnio 1 poskyris). Tai turi būti daroma vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu (2005) parengta ikimokyklinio ugdymo programa, kuri rengiama individualiai kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Patirtinio ugdymo samprata ir jos pažinimas svarbus kiekvienam ugdytojui. Patirtinio ugdymo pagrindas yra asmens tobulėjimas, pasiekiamas per asmeniškai įprasmintą patirtį, atradimus, dalyvavimą. Patirtinis mokymas - tai ugdymo strategija, kai mokomasi per patirtį. Galimybė pačiam patirti įvairius procesus praplečia mokymosi lauką, įtvirtina gaunamas žinias, padeda įsiminti naujus dalykus. Mokomasi tiek iš savo, tiek iš kito žmogaus patirties. Patirtinio ugdymo pagrindinis siekis - aktyvi, savarankiška, žingeidi, iniciatyvi asmenybė. Patirtinis ugdymas padeda išlaisvinti prigimtinę žmogaus ekspresiją. Į šią būseną vaikas atkeliauja per muziką, garsą, žodį, poeziją, medžiagiškumą ir saugų buvimą ugdymo aplinkoje. Jis pažįsta pasaulį, plečia savo akiratį, išreiškia save per šimtą skirtingų saviraiškos kalbų: pamato ir liečia, ragauja ir užuodžia, išgirsta ir įsimena. Ne paslaptis, kad kūnas turi atmintį, o kai muzikos, teatro ir meno dermė žadina vaikų jusles, naujos žinios lengvai ir ilgam įsimenamos.
Patirtinio ugdymo metu išsiugdytos kompetencijos padeda žmogui ateityje lengviau susirasti vietą kintančiame pasaulyje, sėkmingai jame veikti, gerai jaustis ir būti laimingam.
Patirtinio ugdymo nauda ikimokykliniame amžiuje
Patirtinis ugdymas puikiai atliepia visas esmines šiuolaikinio ikimyklinio ugdymo(si) organizavimo nuostatas ir labai siejasi su kitomis šiandien aktualiomis ugdymo(si) strategijomis, tokiomis kaip ugdymasis bendradarbiaujant, reflektyvus, įrodymais grįstas, autentiškas, probleminis ugdymas.
Vaikų patirtiniam ugdymui didžiausią reikšmę turi pažintinė ir kalbinė kompetencijos, nes tai priimtiniausias būdas tenkinti ugdytinio smalsumą, formuoti socialinius įgūdžius ir ugdyti kitas jo gyvenimui reikalingas kompetencijas.
Atlikus eksperimentus ir tyrinėjimus pasireiškė vaikų aktyvumas, žingeidumas, pasitikėjimas savo jėgomis.
Patirtinis ugdymas yra edukacinis požiūris, orientuotas į gamtą. Gamta tarnauja kaip patirties vieta, siekiant sustiprinti tiek vaiko pasitikėjimą savimi, tiek grupės draugais.
Metodinė diena „Inovatyvus patirtinis ugdymas“
Balandžio 25 d. mūsų lopšelyje-darželyje vyko metodinė diena rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams „Inovatyvus patirtinis ugdymas“. Tikslas - dalintis gerąja darbo patirtimi, naujovėmis, atskleisti pedagogo kompetencijas, taikant inovacijas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.
Į renginį atvykusius mokytojus bei vadovus iš Kretingos rajono ugdymo įstaigų pasveikino direktorė Inga Kutelienė. Nuotaikingą muzikinę dovanėlę susirinkusiems renginio dalyviams dovanojo mergaičių duetas.
Metodinės dienos dalyviai aktyviai įsitraukė į atviras veiklas:
- Integruotą veiklą su ankstyvojo amžiaus vaikais „Grūdelio kelias“.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikų (5-6 m.) inovatyvią patyriminę veiklą „Įdomiųjų atradimų laboratorija“.
- Priešmokyklinio amžiaus vaikų inovatyvią patyriminę veiklą „Tyrinėju ir atrandu“.
- Priešmokyklinio amžiaus vaikų inovatyvią patyriminę veiklą „Kuo ypatingas mano kūnas“.
- Atvirą veiklą - girdimojo suvokimo ir foneminės klausos lavinimo pratybas „Kas kur gyvena?“.
Taip pat buvo parengti stendiniai pranešimai „Kalbos keliu“, „Inovatyvūs ugdymo metodai - žingsnis į vaiko pažinimą ir sėkmę“, pristatytas eTwinning projektas „Žaidimų svarba inovatyviam ir patyriminiam vaikų ugdymui“. Veikė metodinių priemonių paroda.
Inovatyvūs patirtinio ugdymo metodai
Medijų, informacinių ir komunikacinių priemonių vaidmuo vaikystėje, ugdymąsi skatinančių aplinkų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigose kūrimo, patirtinio mokymosi organizavimo aspektai yra aktualūs visų aukštųjų mokyklų studentams, kurie baigę studijas ketina dirbti pedagoginį darbą, taip pat pedagogams, kurie dirba ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo įstaigose.
Rengiant šią studijų knygą, siekta studentus ir pedagogus supažinti su patirtinio ugdymo bei ugdymosi sampratų geneze, medijų, informacinių ir komunikacinių priemonių ugdomuoju vaidmeniu vaikystėje, šio ugdymo(-si) didaktiniais aspektais, aktualiomis mokymo(-si) vaikystėje technologijomis, įvairiais patirtinio ugdymo(-si) metodais. Studijų knyga bus naudinga ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo pedagogams, kitiems švietimo sistemos darbuotojams, siekiantiems tobulinti ugdomąją veiklą. Ja gali pasinaudoti ir dėstytojai, studijų procese taikantys medijų, informacinių ir komunikacinių technologijų principus, pateiktus metodus pritaikydami studentų ir savo veiklai.
Įkvėpta suomių holistinio ugdymo pavyzdžių, ankstyvojo meninio ugdymo ekspertė, muzikė, knygų autorė, „Strazdanėlių“ mokyklėlės - darželio savininkė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė sukūrė septynių skirtingų spalvų patirtinių „Spalvotų“ susitikimų seriją.
Experiential learning: the education revolution we need to have | Adrienne Alexander | TEDxBrisbane
„Ilgus metus bendradarbiavau su ankstyvojo muzikinio ugdymo pedagogais iš Vokietijos, JAV ir žavėjausi E. Gordono muzikine sistema. Ją taikau savo pamokose ir dabar. Šitas nuoseklus domėjimasis ankstyvuoju ugdymu atvedė mane į tarptautinę mokslinę konferenciją Taline, kurioje betarpiškai pažinau suomišką požiūrį į vaiką. JAMK taikomųjų mokslų universiteto Muzikos pedagogikos dėstytoja pristatė be galo stiprią muzikinę metodiką vaikams. Pamačiau kaip moko spalvų per muziką ir potyrius. Tai buvo netikėta, nauja ir kartu taip artima, suprantama. Vėliau holistinio ugdymo per patyrimą veiksmingumą patvirtino prof. Outi Ylitapio-Mäntylä ir prof.
tags: #patirtinis #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje
