Lietuvos galvijininkystė, kaip svarbi žemės ūkio šaka, turi ilgą ir turtingą istoriją. Ji pradėjo sparčiau plėtotis XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Jau 1902 m. buvo išleista pirmoji Lietuvos galvijų kilmės knyga, o 1911 m. įsteigti pirmieji galvijų kergimo punktai. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kūrėsi įvairios sąjungos ir draugijos, kurių pagrindinis tikslas buvo vietinių galvijų veislių gerinimas.
Antrasis pasaulinis karas padarė didelę žalą Lietuvos galvijininkystei - sumažėjo galvijų skaičius ir jų produktyvumas. Tačiau jau 1949 m. buvo patvirtintos naujos, pažangesnės veislės - Lietuvos juodmargiai ir Lietuvos žalieji. Nuo 1951 m. pradėta planingai šiuos galvijus veisti, įsteigti specializuoti galvijų veislynai. 1956 m. įvesta karvių dirbtinė inseminacija, o 1958 m. įsteigtos rajoninės, vėliau pertvarkytos į tarprajonines, veislininkystės stotys.
1990 m. Lietuvoje buvo auginama 2422 tūkst. galvijų. Atkūrus nepriklausomybę ir sunykus kolūkiams bei tarybiniams ūkiams, gyvulių skaičius sumažėjo. Mėsinių veislių galvijai sudarė tik apie 0,2 % visos bandos. 2002 m. pradžioje šalyje buvo 751,7 tūkst. galvijų, iš kurių 441,8 tūkst. sudarė karvės. Tais pačiais metais iš vienos karvės vidutiniškai primelžta 3903 kg pieno. Lietuvos juodmargiai sudarė 68 %, o Lietuvos žalieji - 30 % visos bandos. Šios veislės auginamos skirtingose šalies dalyse: juodmargiai galvijai - šalies pietinėje, vakarinėje ir vidurinėje dalyje, o žalieji - šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje.
Šiuo metu Lietuvos galvijininkystė yra iš esmės pieninė - pieninės karvės sudaro apie 55-58 % visų galvijų, tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis siekia apie 25 %. 2024 m. pradžioje Lietuvoje buvo 623,5 tūkst. galvijų, iš jų apie 212,0 tūkst. melžiamų karvių. 2023 m. iš vienos karvės vidutiniškai primelžta 6 724 kg pieno, o tai rodo pastebimą produktyvumo augimą.
Galvijininkystės plėtrai svarbią įtaką daro moksliniai tyrimai ir jų finansavimas. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal sutarties Nr. X.
Galvijininkystės svarba Lietuvos ūkyje ir visuomenėje yra neabejotina. Ji ne tik aprūpina šalies gyventojus maisto produktais, bet ir prisideda prie kaimo plėtros bei užimtumo.
Galvijininkystės pasiekimai ir tendencijos:
| Metai | Galvijų skaičius (tūkst.) | Karvių skaičius (tūkst.) | Pieno primelžimas iš karvės (kg) |
|---|---|---|---|
| 1990 | 2422 | - | - |
| 2002 | 751,7 | 441,8 | 3903 |
| 2024 | 623,5 | 212,0 | 6724 (2023 m. duomenys) |
Lietuvos galvijininkystė nuolat tobulėja, siekiant didinti produktyvumą, gerinti galvijų gerovę ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Šiuolaikiniai metodai, tokie kaip dirbtinė inseminacija, selekcija ir modernios auginimo technologijos, padeda pasiekti vis geresnių rezultatų.
