Nenuostabu, kad tėvai, žinodami ar prisimindami iš savo vaikystės, nori savo vaikui kuo geresnės auklėtojos. O ar yra ta „tobula“ auklėtoja? Šiame straipsnyje aptarsime, kokios savybės ir požiūris turėtų būti būdingi gerai darželio auklėtojai, pabrėžiant tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimo svarbą.

Kaip suprasti, ar vaikui darželyje gera?

Taip, viena-kita ašarėlė gal ir išbėga atsisveikinant (ypač vos pradėjus lankyti darželį), tačiau ar matosi, kad vaikui darželyje patinka? Ar jis su džiaugsmu pasakoja apie tai, kas darželyje vyksta? Kokį įspūdį pedagogas paliko jums? Labai dažnai daug ką galima pastebėti jau per pirmąjį susitikimą: juk „kalba“ ir pedagogo kūnas, ir jo balso intonacijos, daug ką galima spręsti apie jo asmenybę bei ar jis turi tą vadinamąją „vidinę šilumą“, kuri tokia svarbi dirbant su mažais vaikais.

Vaikas darželyje pavargsta labiau negu namie. Tai ypač matyti pirmosiomis dienomis. Jis pavargsta nuo konkurencijos, pastangų įsitvirtinti, atkreipti auklėtojos dėmesį, nuo vaikų gausos, galų gale - nuo triukšmo.

Pagrindinės auklėtojo savybės ir požiūris

Pedagogas yra tas žmogus, kuris turi įvertinti vaiko poreikius ir raidą. Ar jaučiama tai, kad auklėtoja nori bendrauti, užmegzti ryšį su tėvais? Ar galite pasakyti, kad iš tiesų yra darželio ir šeimos bendradarbiavimas? Geriausiuose darželiuose pedagogai nuolat bendradarbiauja su tėvais. Kodėl bendradarbiavimas būtinas? Ogi todėl, kad būtų stebima vaiko raida. Ir tikrai ne vien kognityvinė.

Pedagogas turi stebėti vaikus ir - semdamasis idėjų iš jų interesų - sukurti lavinančią, auklėjančią, ugdančią ir mokančią aplinką. Tai - sunkus, daug pastangų ir talento reikalaujantis darbas. Kaip jau minėjau, ikimokyklinio amžiaus vaikas „sugeria“ kiekvieną iš pedagogo lūpų išgirstą žodį, jam tikrai labai svarbi auklėtojos nuomonė, nes ji - autoritetas. Taigi vaikystės pedagogo vaidmuo yra ir perduoti vertybes: kultūrines, žmogiškąsias.

Svarbiausios savybės:

• Kantrybė: Mažiems vaikams tenka daug ką kartoti dešimtimis, net šimtais kartų, kol jie pradeda elgtis taip, kaip mes norime.
• Graži gimtoji kalba: Nereikia tobulai parašyti Nacionalinio diktanto, bet parašyti jį gerai būtų visai neprošal.
• Lankstumas: Nereikia bijoti keisti planų, jei grupėje įsivyrauja chaosas.
• Pašaukimas: Su būsimuoju pedagogu turėtų būti kalbama ir vertinama, ar jis turi pašaukimą.
• Nepakantumas blogam elgesiui: Reikia stabdyti bet kokias patyčių užuomazgas.
• Domėjimasis vaiko gyvenimu už darželio sienų: Jeigu pamato, kad auklėtoja klauso, džiaugsmui nėra ribų!
• Nuoseklumas: Jei jau yra taisyklės, tai mes jų laikomės. Vaikams reikia rutinos ir nuspėjamumo.

Netgi jeigu jūsų vaiką ugdantis pedagogas, atrodys, turi visas šias savybes, o visvien yra „kažkas ne taip“…gali būti, kad tiesiog…nesutampa charakteriai. Manau, kad tai - labai labai reti atvejai, tačiau pasitaiko.

Geras pedagogas galės ir prisitaikyti, ir susitaikyti su vaikais bei jų tėvais. Juk ugdymo įstaiga - bendruomenė, o bendruomenėje svarbu geranoriškumas, pastangos ir darbas drauge. Jeigu prisimenate tokį pedagogą, neabejoju, kad žinote, kas vis dėlto buvo svarbiausia - tai, kad jis mylėjo. Mylėjo vaikus, savo profesiją ir tą šilumą spinduliavo ir „geromis“ dienomis, ir „blogomis“.

Auklėtoja neabejotinai turi turėti supratimą apie vaikų priežiūrą bei psichologiją, bet tai baziniai dalykai, kurie būtini užmegzti ryšį su vaiku. Kai tai padaroma, galima jau kalbėti apie tai, kaip auklėtoja mokės vaiką ugdyti.

Pedagogo profesija yra viena iš seniausių ir labiausiai aptarinėjama šeimose, kuriose auga vaikai. Visuomenėje daug kalbama apie pedagogą-mokytoją, dirbantį mokykloje, tačiau rečiau yra minimas ikimokyklinės įstaigos pedagogas- darželio auklėtojas.

Daugelis mano, kad darželyje dirbantys auklėtojai tik “žaidžia” ir nieko neveikia, tereikia aprengti, nurengti, paguldyti, paskaityti pasakėlę ir pakeisti šlapias kelnaites mažiesiems. Nedirbantis žmogus darželyje negali žinoti, kiek darbų atlieka darželio auklėtoja.

Tėvai ir auklėtojai neturėtų rungtyniauti.

Auklėtojo darbo specifika ir atsakomybė

Darželio auklėtojos darbas - tai kasdieninio gyvenimo buitis su žaidimais, kūrybiniais darbais ir šventėmis vaikams. Kiekvieną dieną darželio grupėje žaidžia apie dvidešimt vaikų (būna ir daugiau). Kiekvienas vaikas yra išskirtinis, nepakartojamas, kiekvienas nori gauti dėmesio, kiekvienas pasakoja, skundžiasi ar žaisdamas džiūgauja.

Kiekvieną rytą darželio auklėtojai yra paliekamas didžiausias šeimos turtas - vaikas, su kuriuo dirbdama auklėtoja pritaiko savo profesinius gebėjimus, žinias, įgūdžius. Gera auklėtoja kiekvienam vaikui nusišypso, apkabina, paglosto, pažaidžia ir padeda, išklauso ir nuramina. Vieno žmogaus dėmesys dalinamas į dvidešimt paglostymų, pasikalbėjimų, pamylavimų. Mažieji ugdytiniai myli ir supranta, kad šalia jų yra geras žmogus, t.y. gera auklėtoja.

Pagrindinės auklėtojos pareigos:

• Nuolat galvoti apie ugdomąją veiklą.
• Ruošti lavinamąsias, mokomąsias priemones.
• Rašyti metinius ir savaitinius planus.
• Tvarkyti grupės ugdomąją aplinką.
• Rašyti švenčių scenarijus.
• Ruoštis metodiniams, ataskaitiniams susirinkimams.
• Ieškoti straipsnių ir pildyti grupės informacinę lentą.
• Fiksuoti vaikų daromą pažangą, pasiekimus.
• Tvarkyti vaikų kūrybinių darbų aplankus.
• Dalyvauti, kurti ir vykdyti įvairius projektus.

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir auklėtojas yra atsakingas, jo darbinė pareiga yra būti rūpestingu, kadangi jis atsako už vaiko saugumą tuo metu, kai jis yra jo prižiūrimas. Kaip rūpestingas jis tikrai turėtų įsitikinti, kas tą vaiką pasiima.

Pasižiūrėjus ikimokyklinio ugdymo įstaigų vidaus tvarkos taisykles, jose tikrai yra nustatyta, kad vaiką iš darželio pasiimti gali tiktai įstatyminiai vaiko atstovai, tai yra tėvai, globėjai, rūpintojai, o jeigu tėvai pageidauja, jie gali įpareigoti kitą asmenį, bet tam reikalingas raštiškas tėvų prašymas.

Iš kitos pusės ir tėvai turėtų būti rūpestingi, bendrauti su ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kad jei atsitiko taip, kad, pavyzdžiui, turi auklė pasiimti vaiką, kad tai būtų suderinta su darželiu raštu, kad nekiltų jokių abejotinų situacijų.

Kaip pasirinkti gerą auklėtoją ir darželį?

Manau, jog viena esminių klaidų yra pradėti paieškas nuo rekomendacijų, neatsakius sau į klausimų, o ką norite suteikti savo vaikui. Rekomendacijos yra labai subjektyvus pasirinkimo kriterijus, nes juk kas tinka vienam, nebūtinai veiks kitam. Tad vienam gera auklėtoja bus žmogus, demonstruojantis ypatingą rūpestingumą. Kitam - griežta, tačiau teisinga. Trečiam, itin detaliai vaiko rutiną sekanti ir perpasakojanti auklėtoja.

Pirmiausia pasidomėkite, kokiomis ugdymo filosofijomis dominantys darželiai remiasi, kokius principus pateikia, kaip kertinius. Mano nuomone, pirmiausia, turite nuspręsti, kaip norite, kad jūsų vaikas būtų ugdomas, o tik tada ieškoti, kas tuo ugdymu užsiims.

Apsilankymo darželyje metu pasidomėkite ne tik, kaip dieną leis jūsų vaikai, bet paprašykite plačiau papasakoti, kaip ugdymo principai perteikiami vaikams.

Kiekviena profesija yra reikalinga ir naudinga.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvairovė yra gerai. Svarbiausia - čia turi būti dirbama dėl vaikų. O toks darbas - toli gražu ne vienadienis mados dalykas. Kad ir kokį darželį ar ugdymo pakraipą pasirinktų tėvai, vaikas visur turi patirti sėkmę, o pereidamas į tolesnę ugdymo pakopą - pradinę mokyklą - būti drąsus, žingeidus, nuovokus, savarankiškas.

Darželio užduotis - nestabdyti, bet sudaryti sąlygas vaikui maksimaliai skleistis pagal jo galimybes. Čia svarbu suvokti, kad ne visi mažyliai vienodi: kaip ir, žiūrėk, pupelės pasodinai, o viena auga aukščiau, kita - žemiau. Juk netempsi tos mažesnės, na, gal tik rūpestingai patręši.

Šiandien populiaru steigti ir privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant, kad čia bus dirbama pagal „sustiprintą” menų ar fizinio aktyvumo programą, atsiranda dvikalbių darželių.

Ne vienas darželis Lietuvoje, be įprastų visuomeninio ugdymo programų, gali pasiūlyti tėvams parinkti savo atžaloms ir kitomis pasaulyje žinomomis metodikomis paremtą ugdymą, pavyzdžiui, Reggio Emilia, Montessori, Valdorfo ir kt. Svarbiausia, kad toji siūloma ugdymo paslauga būtų kokybiška, ne vien entuziazmas, bet ir profesionalumas.

Didesnis dėmesys vienai ar kitai ugdymo pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, veikiau - atsakingas, daug studijų ir atsidavimo reikalaujantis darbas.

Dažnai kyla klausimas, ar visuomet tėvai įsigilina į ikimokyklinio ugdymo įstaigos siūlomas programas? Ar yra ugdytojų, kurie renkasi tik darželio pakraipą („Mano vaikas lanko menų darželį…”) ar skambų metodo pavadinimą („Mano vaikas lanko Montessori grupę…”)?

Patirtis dažnai rodo, kad negalima į specialios pakraipos ar metodikos darželius priimti visų norinčiųjų (o juk dažnai tie norintieji yra būtent tėvai, o ne vaikai!). Renkantis tam tikros pakraipos darželį, labai svarbu ir tokie veiksniai kaip vaikučio gebėjimai bei temperamentas (kam ugdyti menininką, jei vaikas nenustygsta vietoje nuo kunkuliuojančios energijos?).

Galbūt tokioje situacijoje įprastas, pagal visuomeninio ugdymo programas dirbantis darželis būtų kur kas racionalesnis ir vaikui naudingesnis sprendimas, juk čia skiriamas pakankamas dėmesys ir fiziniam aktyvumui, ir kūrybiniams vaiko gebėjimams atskleisti.

Be to, profesionali auklėtoja, pastebėjusi mažylio gabumus, tikrai apie tai pasakys tėvams, o jau tuomet pastarieji galės spręsti, ar imtis papildomo ugdymo.

Taip pat rekomenduotina pasikalbėti su vaiku - galbūt jam ir smagu piešti kartu su mama namuose, o jo darbeliai - džiugina originaliais sprendimais ir fantazija, tačiau ar jis norės dažniau tuo užsiimti?

Psichologai rekomenduoja tėvams apskritai ikimokykliniame amžiuje nesureikšminti vaiko gebėjimų, nedaryti jam spaudimo siekti „aukštumų” vienoje ar kitoje srityje. Juk tai laikas, kai vaikas turi ir kitų be galo svarbių „užduočių”: lavinti motoriką, kalbą, per žaidimą ugdyti kūrybiškumą, įtvirtinti socialinius įgūdžius, bendraujant su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, tapti savarankišku ir pan.

Šeimos, tvirtinusios labai norinčios leisti vaiką į tam tikrą grupę, tik, deja, neįsigilinusios į metodo esmę, po kurio laiko gali pradėti klausinėti - o kodėl čia nėra to ar ano?

Bendraudami su būsimųjų ir jau esamų darželinukų tėvais, ikimokyklinio ugdymo pedagogai pastebi, kad kartais šie linkę į kraštutinumus. Pavyzdžiui, visą atsakomybę už mažylio ugdymą perduoti darželiui. Jų įsitikinimu, jei jau vaikas atiduodamas į įstaigą, kur jis praleidžia didžiąją dienos dalį, visas „juodas” darbas padarytas - tėvams lieka tik malonioji pramoginė dalis vakarais, kai vaikutį galima palepinti „po sunkios dienos”. Ir vienu, ir kitu atveju rezultatas tas pats - nėra vieningo mažylio ugdymo, kas yra svarbiausia formuojantis darniai asmenybei.

Bendradarbiavimas su ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra būtinas - nuo dienos režimo, iki vaiko stipriųjų ar silpnųjų pusių ugdymo ir grupėje, ir namuose. Taigi, joks darželis nebus tinkamas mažyliui, jei nebus tėvų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo.

Atsakymas paprastas - pirmiausia, neabejotinai reikia ugdyti vaiko gabumus. Jei matome, kad vaikas muzikalus, puikiai jaučia ritmą, privalu skatinti jį muzikuoti. Žodžiu, būtina ugdyti ir mažylio gebėjimus, ir trūkumus. Ugdant tik vieną, pavyzdžiui, meninę pusę, kitą galima prarasti, o gal net apskritai jos neatrasti. O juk neretai tik pradėjus ugdyti, atrandami tikrieji talentai.

Šiandien tėvai dažnai pasirenka kitą kelią - jie renkasi ne ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o ieško pedagogo, kuris ne tik puikiai išmanytų ikimokyklinuko ugdymo ypatumus, bet ir dirbtų „iš pašaukimo”, t. y. mylėtų vaikus, būtų inovatyvus ir bendradarbiautų su tėvais.

Iš vienos pusės, toks sprendimas - ganėtinai logiškas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai visi gauna atitinkamą išsilavinimą, kad galėtų dirbti tokio pobūdžio darbą, tačiau žmoniškųjų savybių ir „meilės darbui” neatskleis joks gyvenimo aprašymas. Iš kitos pusės - kitų tėvų nuomonė gali būti ganėtinai subjektyvi, juolab, kad kiekvienos šeimos poreikiai skiriasi.

Asmeninis auklėtojos ir tėvų santykis - labai svarbus. Ypač - pirminis. Jis turi išaugti į abipusį pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.

Taip pat rekomenduotina pasižvalgyti po grupės patalpas - detalės neabejotinai išduos, kaip ir koks darbas čia vyksta (vaikų piešiniai, kiti meno darbeliai, informacinė lenta tėvams, bendra tvarka grupėje, žaislai ir pan.).

Vaiko ugdytojai yra šeima ir darželis. Šitie ugdytojai turi visą laiką bendrauti ir bendradarbiauti. Ir pradėti tai daryti kuo anksčiau, dar tik planuojant atiduoti vaiką į ikimokyklinio ugdymo pedagogų rankas.

Pirmoje eilėje, svarbu pasirūpinti būtiniausiais daiktais, tai - gertuvė, tinkama apranga, keletas užkandžių. Susipažinkite su auklėtoja ir supraskite jų dienotvarkę.

Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?

Prieš pradedant vaikui lankyti darželį, patariama atlikti namų darbus: iš anksto su vaiku kalbėkite apie dienas darželyje ir būtinai - tik teigiamus dalykus (ten daug naujų draugų, įdomūs žaidimai ir kt.). Jei vaikas iš tėvų pasakojimų pamėgs darželį, supras, kad ten jo laukia naujos, įdomios veiklos, daug maloniau į jį keliaus.

Pirmą dieną atėję į darželį, pabūkite su vaiku, kol jis apsipras (tam gali prireikti ir pusdienio). Supažindinkite jį su auklėtoja, vaikais. Jei mažylis - drąsus ir socialus, gali iškart pasilikti pusdieniui, jei ne, taikoma ilgesnė adaptacija, kai vaikas darželyje kasdien paliekamas vis ilgesnį laiką - valandą, dvi, pusdienį. Pirmą savaitę, kol vaikas apsipranta, patariama darželyje praleisti ne visą, bet pusę dienos.

„Palikdami vaiką darželyje, būtinai atsisveikinkite, nepabėkite jį palikę. Jokiu būdu nemeluokite, norėdami jį nuraminti, kad, pavyzdžiui, greitai nueisite kažko pasiimti iš mašinos ir grįšite, nes apgaunate vaiką, ir jis liūdės, nesulaukdamas tėvų, o kitą dieną dar labiau nenorės eiti į darželį. Jei vaikas pradėjo verkti, nesėdėkite ilgai apsikabinę - išsiskirti bus tik sunkiau. Labai svarbu vaikui aiškiai pasakyti, kad mama ar tėtis sugrįš jo pasiimti tam tikru laiku (po pietų, vakarienės, kai bus lauke ir pan.). Atsisveikinimas turėtų būti trumpas ir su teigiamu palinkėjimu - „Geros dienos”, „Skanių pusryčių”, „Įdomių žaidimų”. Tai vaikui suteiks gerų emocijų, jis tikės, kad jo laukia graži diena”, - pataria L. Taip pat svarbu palaikyti gerus ryšius su auklėtojomis, nuolat bendrauti, sužinoti, kas vyko dienos metu, kad su vaiku vakare galėtumėte kartu pasidžiaugti praleista diena darželyje. Jei darželis jūsų vaikui bus svetingas ir jam ten patiks - išsiskyrimas netaps sunkiu procesu.

Todėl dar prieš renkantis darželį, patariama aiškiai apsibrėžti prioritetus - kas jūsų šeimai svarbiausia, kokia lavinimo įstaiga atitiktų jūsų vaiko poreikius. Prieš pasirenkant darželį, jei tik yra galimybė, L. Titė-Petrauskė pataria jame apsilankyti kartu su vaiku. Praleidę pusdienį ar dieną jame, pamatysite, kokia lavinimo įstaigos dienotvarkė, kokie užsiėmimai vyksta, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais, kaip darželyje jaučiasi vaikai, ką jie valgo, kaip bendrauja.

„Darželis jau seniai nebėra tik ta vieta, kurioje vaikas praleidžia visą dieną ir tik bendrauja su kitais vaikais. Labai svarbu, kokia yra darželio aplinka ir patalpos, kokias ugdymo programas jis siūlo, pagal kokias programas lavinami, kaip maitinami vaikai, kiek laiko praleidžiama gryname ore. Juk tik teisingai lavinant vaikus nuo mažų dienų, tikslingai juos supažindinant su supančiu pasauliu, galima užauginti asmenybes”, - neabejoja L.

10 patarimų, kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje:

1. Pasirinkę darželį, kurį lankys vaikas, nedvejokite. Sprendimas jau priimtas.
2. Ruošiantis į darželį ir atvykus į jį, neskubinkite vaiko.
3. Būtinai atsisveikinkite su vaiku.
4. Nereikėtų atsisveikinti su vaiku keletą kartų.
5. Kai atsisveikinate, iškart išeikite.
6. Nereikškite gailesčio, neatsiprašinėkite, kad vaikas turi likti darželyje. Nesakykite - „Man labai gaila, bet turiu tave palikti, turiu eiti į darbą” ar „Atsiprašau, bet tu turi likti čia”.
7. Nebauskite vaiko, jei jis nenori eiti į savo grupę. Nesakykite, kad atimsite jo mėgstamą žaislą, jei neprisijungs prie vaikų.
8. Nemeluokite, nepabėkite.
9. Išsiskyrimą apsunkina, jei tėvai labai jautriai reaguoja į vaiko verkimą, kaprizus. Tėvai turėtų išlikti ramūs.
10. Mieli tėveliai, leisdami savo vaikus į ugdymo įstaigą, pasirūpinkite, kad vaikai joje jaustųsi gerai.

Adaptacija - prisitaikymas naujoje aplinkoje. Pats žodis adaptacija reiškia prisitaikymą. Kad būtų lengviau suprasti, ką jaučia vaikas pirmosiomis dienomis/savaitėmis darželyje, pabandykite prisiminti, kaip Jūs jautėtės darželyje savo pirmą dieną. Nepavyksta? Galbūt prisimenate savo pirmą dieną mokykloje? O gal kraustėtės iš vienos vietos į kitą ir teko ateiti į jau susiformavusią klasę? Prisiminkite, kaip jautėtės?

Pateiksiu požymius, kaip paprastai jaučiasi suaugęs žmogus naujoje vietoje, pasikeitus jo aplinkai:

• Padidėja jautrumas ir emocinės reakcijos. Žmogus daug skaudžiau, aštriau ir smarkiau reaguoja į dalykus, į kuriuos paprastomis aplinkybėmis gal net ir nereaguotų.
• Atsiranda santykio ieškojimas. Visiškai naujoje aplinkoje žmogus stengiasi kažko įsitverti, ieško emocinio kontakto, draugiškai ir geranoriškai nusiteikusių kitų žmonių, su kuriais galėtų užmegzti ryšį.

Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Antra, vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės.

Apsisprendimas vesti vaiką į darželį, vaiko palikimas jame kažkuo panašus į gimdymą. Gimdymo metu iš vieno kūno tampa du, darželio lankymo pradžia - tarsi emocinės bambagyslės tarp vaiko ir mamos ištempimas, vaiko stumtelėjimas nuo savęs, kad jis mokytųsi būti atskiru, savarankišku žmogumi, gyventi tarp kitų žmonių. Ir vienu, ir kitu atveju tai labai skausminga patirtis. Tik gimdant ji skausminga fiziškai, o išleidžiant vaiką į daželį - emociškai.

Pradėjęs lankyti darželį vaikas labai greitai suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo (o buvo idealus, kaip kad pas mamą pilvelyje!). Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja, tada supranta, kad kitaip nebus, gedi, kol po truputį apsipranta, pradeda jaustis saugiai naujuoju savo gyvenimo etapu. Tada galiausiai atranda teigiamus aspektus (draugus, žaidimus, veiklas), po truputį atsiranda motyvacija eiti į darželį.

Net jei vaikas į darželį ateina jau turėdamas atsiskyrimo nuo mamos patirties (pvz., jį iki darželio kelis mėnesius ar net metus namuose prižiūrėjo auklė ar jis dažnai būdavo paliekamas seneliams), išėjimas iš namų aplinkos ir patekimas į visiškai svetimą bei skirtingą aplinką jam yra didžiulis stresas.

Niekada nepabėkite slapčiomis: geriau tegul vaikutis paverkia, bet jis turi žinoti, kad mama ar tėtis išėjo, o ne staiga „dingo“. Kitaip ims nepasitikėti tėvais, nepaleis nė per žingsnį, nebenorės pasilikti darželyje, nuolat jaus įtampą, nesaugumą. Pažadų tesėjimas irgi suteikia saugumo. Svarbu vaikui suprantamai pasakyti, kada ateisite jo pasiimti (kai papietausi, pamiegosi, pažaisi) ir jokiu būdu pažado nelaužyti. Nežadėkite „greitai grįžti“. Pirmosios dienos naujoje aplinkoje vaikučiui prailgsta, todėl jį ištinka šokas, kad mamos vis dar nėra. Gal ji nebe ateis?

Nepažįstama aplinka vaikus baugina, todėl jie verkia ar kitaip priešinasi. Būtų keista, jeigu taip nebūtų. Be to vaikas nuolat tiria, kaip suaugę reaguos į jo poreikius (jeigu supyksiu, jeigu pravirksiu ir t.t.), todėl mamos pozicija turėtų būti tvirta. Paduokite nosinaitę ašarėlėms nusišluostyti. Svarbu, kuo greičiau išeiti, neužtęsti atsisveikinimo, kol mama ir vaikas neužkrėtė vienas kito savo nerimu.

Tėvų vaidmuo ir bendradarbiavimas

Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip jiems elgtis darželyje, kai šalia yra auklėtoja. Atėjęs į darželį vaikas mokosi užmegzti santykius ne tik su vaikais, bet ir su nauju suaugusiuoju - auklėtoja, ji dienoms bėgant taps vis svarbesnė. Vieniems vaikams tai pavyksta lengviau, kitiems - sunkiau. Vieniems vaikams lengviau paleisti tėvus, o kitiems sunkiau patikėti, kad kažkas, be tėčio ir mamos, sugebės jais pasirūpinti.

Reikėtų atsiminti, kad vaikui bet koks atsiskyrimas yra labai jautrus dalykas ir jam reikia suaugusiojo pagalbos - ir tėvų, ir auklėtojų.

Tėvų vaidmuo:

• Taisyklių laikymasis: Jeigu taisyklės ir ribos per daug nesiskiria namuose ir darželyje, vaikui net nebus svarbu, kuris - auklėtoja ar tėvai pasakys pastabą.
• Autoriteto klausimas: Tėvai ir auklėtojai neturėtų rungtyniauti.
• Bendra kalba ir bendradarbiavimas: Jeigu tėvai nėra užtikrinti dėl savo vaiko, jie turi pagalvoti, kaip tą saugumą užtikrinti, artimiau susipažinti su pedagogu, bendrauti ir kalbėtis.

Jūsų vaikus auklėja ir moko žmonės, kurie taip pat nori šilto žodžio. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji tikisi būti ir įvertinta, ir pagirta, ir sulaukti grįžtamojo ryšio.

Norėtųsi, kad tėveliai linksmai pasižiūrėtų į vaiką, apsimovusį kartais išvirkščiomis kelnėmis, ir pasidžiaugtų jo savarankiškumu, pastangomis pačiam apsivilkti. Juk dauguma suaugusiųjų vis skuba, lekia ir nesuteikia vaikams galimybės pačiam padaryti, susitvarkyti ir džiaugsmingai ištarti : “Aš pats!”

Dauguma tėvų į patyrusį darželio pedagogą žiūri kaip į auklę, užpakalių ir nosių šluostytoją.

Taip pat žr

Siūlau tėveliams, visuomenės veikėjams, politikams pastebėti, pagalvoti ir pamatyti, kad auklėtoja, nušluosčiusi Jūsų mažyliams nosis, kasdien rūpinasi Jūsų vaiko ir savo ugdytinio vertybėmis (socialinės, dorovinės, estetinės brandos), moko ir padeda spręsti problemas, būna dėmesinga individualybei, jos poreikiams ir siekiams, sunkumams ir problemoms, parenka mokymo, lavinimo ir auklėjimo būdus, juos kūrybiškai panaudoja.

Darželio auklėtoja kiekvieną dieną tėveliams gali suteikti žinių apie vaiko pasiekimus ar keblumus fizinėje, socialinėje, emocinėje ir intelektinėje sferoje. Svarbiausia - bendravimas ir pasitikėjimas, nes tai viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių vaiko ugdymo sėkmę.

Vykstant spartiems ekonominiams, socialiniams pokyčiams, keliamiems sudėtingiems reikalavimams, ikimokyklinėse įstaigose dirba stiprūs, kūrybingi, kompetetingi pedagogai -auklėtojai. Kiekvienas darbas, atliekamas sąžiningai, kruopščiai nebus lengvas, nes nuolat galvojama: “Ar viskas atlikta? O gal reikia geriau padaryti?”

Auklėtojo profesijos vertinimas ir iššūkiai

Gaila, kad darželių auklėtojų profesinis darbas yra ne visada įvertinamas, pastebimas, o tėvelių pokalbiuose net kritikuojamas. Sutinku, kad visų profesijų prasti specialistai susilaukia kritikos, pastabų. Būna prastų stalių, buhalterių, daktarų, būna nekompetetingų ir darželio auklėtojų, kurios “sėdi ne savo vežime”.

Jei darbas nemielas, jis nebus gerai atliekamas! Neteisinu auklėtojų, kurios savo emociniu abejingumu, pastabumo stoka, tėvų ir vaikų ignoravimu menkina darželio auklėtojos profesinį įvaizdį.

Pagarbą ir pasitikėjimą šios srities pedagogams mažina nuo tarybinių laikų išlikusios kalbos apie atidaromus langus grupėse, uždaromus vaikus tualete ir t.t. Kiekviena nuomonė turėtų būti pagrįsta faktu, įrodymu, o pripasakoti galima visko. Norėtųsi, kad tėveliai neskubėtų smerkti auklėtojų dėl supainiotų drabužėlių ar ne taip apmautų kelnių.

Gaila, kad darželio auklėtojos vis dar lieka nuvertintos valstybės. Oriai gyventi už tokį gaunamą atlyginimą auklėtojos tikrai negali!

Norėtųsi, kad visuomenė, politikai daugiau vertintų ir gerbtų darželio auklėtojų darbą, jis nėra lengvas, jis reikalauja sąžiningumo, atsakomybės, ištvermės, pakantumo, tolerancijos, o svarbiausia - meilės vaikams.

Manau ir tikiuosi, kad ikimokyklinėse įstaigose norės dirbti tik atsakingi, kūrybingi, aktyvūs pedagogai, kurių darbo rezultatai kels visuomenei tik teigiamas emocijas, o vaikams suteiks galimybę džiaugtis, šypsotis, reikštis, kurti, svajoti ir net “skraidyti”!

Mielos darželio auklėtojos, toliau su vaikais veržkimės į Šviesą, į Gerumą, į Meilę ir Širdingumą! Ir toliau dirbkime taip, kad po daugelio metų, sutikus savo ugdytinį, nebūtų gėda pažiūrėti jam į akis ir išgirstume pagarbiai skambančius žodžius: Jūs - mano auklėtoja.

tags: #patarimai #darzelio #aukletojoms

• Viskas apie naujagimio fotosesiją
• Išsamus Solution Q3-Fix vadovas
• Darželių situacija Kauno rajone
• Parama motinoms
• Vaikų mitybos rekomendacijos