Daugelis moterų susiduria su įvairiais fiziniais ir emociniais pokyčiais per mėnesines. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių simptomų yra krūtų jautrumas ir patinimas prieš menstruacijas. Šie pokyčiai yra normali organizmo reakcija į hormoninius svyravimus, tačiau kartais gali sukelti diskomfortą ir nerimą.
Priežastys: Ciklinis krūtų skausmas ir jo ryšys su hormonais
Ciklinis krūtų skausmas - tai dažniausiai pasitaikantis krūtų skausmas, kuris yra susijęs su menstruaciniu ciklu ir gali būti hormoninio pobūdžio. Kai kurioms moterims ciklinis skausmas pasireiškia ovuliacinio periodo metu ir tęsiasi iki menstruacinio ciklo pradžios. Simptomai gali būti juntami labai aiškiai arba vos pastebimi: sunku dėvėti aptemptus drabužius, nemalonus kūno kontaktas su bet kokiu audiniu. Skausmas gali būti juntamas vienoje, abiejose krūtyse arba visoje krūtinės zonoje. Hormonų pokyčiai organizme dėl patiriamo streso taip pat gali lemti ciklinį krūtų skausmą.
Per mėnesį moters organizme cikliškai vyksta hormonų pokyčiai. Po mėnesinių pradeda vyrauti moteriškas hormonas estrogenas. Šis hormonas skatina pieno liaukutes vešėti. Todėl antroje ciklo pusėje krūtys gali pasidaryti didesnės, stangresnės, skaudžios, pradeda gamintis priešpienio (kuris po mėnesinių rezorbuojasi į kraują). Ši krūtų būsena natūrali, ji vadinama priešmenstrualiniu sindromu.
Hormoniniai pokyčiai yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus, įskaitant krūtų jautrumą ir patinimą. Menstruacinį ciklą sudaro dvi fazės: proliferacinė (folikulinė) ir sekrecijos (liutealinė). Šių fazių metu kintantis estrogeno ir progesterono lygis lemia krūtų audinių pokyčius. Liutealinės fazės metu, kai progesterono lygis aukštesnis, krūtų liaukos tampa jautresnės ir gali paburkti.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) yra moterų būklė, kuri prasideda 5-11 dienų prieš menstruacijas ir tęsiasi iki menstruacijų. Tai fizinių, emocinių, psichologinių ir nuotaikos sutrikimų derinys, kuris dažniausiai baigiasi prasidėjus mėnesinėms. Dažniausiai pasireiškiantys su nuotaika susiję simptomai yra depresija, per didelis jautrumas, verksmas, dirglumas ir nuotaikų kaita. Fiziniai simptomai yra nuovargis, pilvo pūtimas, krūtų jautrumas (mastalgija), aknė, ir apetito pokyčiai, susiję su potraukiu maistui.
Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD) arba vėlyvosios liuteininės fazės disforinis sutrikimas yra sunkesnė PMS forma, kuri, kaip žinoma, pasireiškia kai kurioms moterims ir sukelia didelį funkcijų praradimą. Apie 90% moterų tam tikru savo gyvenimo momentu turi priešmenestrinių simptomų. Apskaičiuota, kad 20-30 % moterų turi kliniškai reikšmingą PMS, ty vidutinio ar sunkaus intensyvumo, turintį įtakos moters veiklai.
Kiti galimi krūtų pokyčių priežastys
Nors ciklinis skausmas yra dažniausia priešmenstruacinio krūtų jautrumo priežastis, svarbu žinoti ir apie kitus galimus krūtų pakitimus, kurie gali pasireikšti nepriklausomai nuo ciklo.
Neciklinis krūtų skausmas - tai gana retai pasitaikantis krūtų skausmas, nesusijęs su menstruaciniu ciklu. Jei skausmas juntamas nuolat toje pačioje krūties vietoje, galima įtarti prasidedantį onkologinį procesą ar kitą organinį pakitimą. Būtina ištirti.
Cistos - tai skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, pasidaro standžios ir skausmingos prieš menstruacijas. Jos dažniausiai apčiuopiamos abiejose krūtyse. Cistų gali būti daug ir įvairaus dydžio, kai kurios yra sunkiai apčiuopiamos, o kitos gali būti net kelių centimetrų skersmens. Didesnės cistos punktuojamos ir iš jų ištraukiamas skystis.
Fibroadenoma - tai kietas, apvalus, elastingas navikas krūtyje, dažniausiai neskausmingas. Fibroadenomos dažniausiai būdingos jaunoms moterims (15-30 metų). Šie navikai neišnyksta savaime, gali padidėti nėštumo ar maitinimo krūtimi metu.
Riebalų nekrozė - tai neskausmingų, apvalių, kietų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairūs riebalų ląstelių pažeidimai. Riebalų nekrozė dažniausiai atsiranda dideles krūtis turinčioms moterims arba po traumos (susižeidus krūtį). Navikas taip pat gali susiformuoti po lumpektomijos arba radiacijos, gautos gydantis ankstesnį piktybinį naviką.
Mastitas - tai krūties uždegimas, galintis ištikti krūtimi maitinančias moteris, kai susilaiko pienas ir prasideda infekcija. Krūtis pasidaro skausminga, karšta, parausta jos oda. Mastitas gali būti tiek laktacinio, tiek ir nelaktacinio pobūdžio. Mastitas gali būti ir nesusijęs su maitinimu krūtimi, stresinio pobūdžio, po spindulinės terapijos, sergančioms cukriniu diabetu, po implantų įdėjimo.
Sklerozuojanti adenozė - tai skausmingų guzelių krūtinėje atsiradimas dėl per daug intensyvaus audinių augimo krūties liaukos skiltyse.
Fibrocistiniai pakitimai - tai heterogeninė patologija, kuriai būdingi cistiniai, apokrininės metaplazijos, fibrozės ir lėtinio uždegimo požymiai. Pakitimų priežastys papjudamos būna hormoninės, atsiranda neskausmingi ir skausmingi sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu.
Latakų ektazija (periduktalinis mastitas) - tai dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą. Latakų ektazija pasireiškia spenelio įtraukimu, gali atsirasti varškinių išskyrų, kartais už spenelio apčiuopiamas sukietėjimas.
Intraduktalinė papiloma - tai mažos išaugėlės pieno latake. Dažniausiai pasitaiko 45-50 metų moterims.
Abscesas - krūtų uždegimas, atsirandantis negydant mastito. Maitinančioms moterims gali išsivystyti puerperalinis (laktacinis, pogimdyminis) abscesas, o nemaitinančioms - nepuerperalinis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors krūtų jautrumas ir lengvas patinimas prieš menstruacijas yra normalus reiškinys, svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus ar nuolatinius pokyčius.
Jei pastebimos išskyros iš spenelių, sukietėjimai, jaučiamas stiprus ar nuolatinis skausmas - būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas ginekologas konsultuoja bei atlieka ultragarsinį tyrimą, aiškinasi priežastis. Nustatoma, ar jaučiami simptomai yra susiję su menstruaciniu ciklu, ar jiems įtaką daro hormonai, ar tai organiniai pakitimai. Vertinama, ar pacientę tikslinga siųsti ištyrimui pas krūtų chirurgą arba mamologą. Kompleksinis ištyrimas yra labai svarbus tam, kad liga būtų nustatyta laiku bei išsiaiškintos visos priežastys.
Jei krūtyje apčiuopiamas įtartinas sustandėjimas ar darinys, rekomenduojama atlikti biopsiją. Biopsija skirstoma į šias pagrindines rūšis: aspiracinė (atliekama plona 20 - 23 G dydžio adata); stulpelinė biopsija (atliekama 12 - 18 G dydžio adata) ir vakuuminė biopsija (atliekama 9 - 12 G dydžio adata). Biopsija dažniausiai atliekama ultragarso, rečiau rentgeno kontrolėje. Stulpelinė biopsija (stora adata) - tai procedūra, kurios metu paimamas krūties audinio stulpelis išsamiems tyrimams atlikti. Ultragarso prietaisas padeda gydytojui tikslingai nukreipti adatą į darinio vietą. Specialia tuščiavidure adata paimamas nedidelis krūties audinio stulpelis (dažniausiai paimami 3 - 4 stulpeliai). Audinių stulpeliai siunčiami į laboratoriją, kur gydytojai patologai ištiria gautą medžiagą ir nustato tikslią galutinę patologijos diagnozę.
Jei labai skauda, moteris turėtų pasikonsultuoti su mamologu. Skirsime gydymą. Jei skausmai pakeliami, jokio gydymo nereikia. Priešmenstruaciniai skausmai baigiasi, kai prasideda mėnesinės. Ciklo pradžioje krūtys būna minkštos ir neskaudžios.
Diagnostika ir tyrimai
Siekiant tiksliai nustatyti krūtų pakitimų priežastis, naudojami įvairūs diagnostiniai metodai.
Ultragarsinis tyrimas yra labai svarbus diagnozuojant gerybinius krūties pakitimus. Šį tyrimą galima taikyti ir jaunesnėms, ir vyresnėms moterims. Ultragarsinis tyrimas aiškiai parodo darinio dydį, formą ir struktūrą. Šis tyrimas parodo ar darinys yra kietos konsistencijos, ar yra pripildytas skysčio, ar turi piktybiniam navikui būdingų požymių.
Mamografija - tai krūties audinio vizualizavimas naudojant mažos dozės rentgeno spindulius. Ją dažniausiai rekomenduojama atlikti vyresnio amžiaus moterims, paprastai 45 - 75 metų amžiaus. Jaunesnėms nei 40 metų moterims mamografija, paprastai, nėra įprastinis krūtų patikros būdas dėl tankaus liaukinio audinio, iš dalies dėl kumuliacinės jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus, tačiau, esant krūties vėžio įtarimui, ji rekomenduojama ir atliekama ir jauno amžiaus moterims. Mamogramose vertinama krūtų simetrija, tankis, liaukinio audinio pasiskirstymas, aprašomi radiniai, tai yra dariniai, sutankėjimai, kalcinatai, parenchimos deformacija ar kiti požymiai bei pakitimai pagal jų lokalizaciją atskiruose kvadratuose. Visi radiniai mamogramose klasifikuojami ir interpretuojami pagal krūties vaizdo vertinimo ir aprašymo sistemą (BI-RADS).
Prevencija ir savirūpa
Nors ne visus krūtų pakitimus galima visiškai išvengti, tinkama prevencija ir savirūpa gali padėti sumažinti riziką ir užtikrinti gerą krūtų sveikatą.
Reguliari savityra ir tyrimai padeda užkirsti kelią ne tik nemaloniems įvairių uždegimų simptomams, bet ir dažniausia 40-50 metų moterų mirties priežastimi įvardijamo krūties vėžio. Gydytoja pabrėžė, kad pradėti reguliariai tikrinti krūtis, atliekant echoskopiją kartą per metus, rekomenduojama visoms moterims nuo 20-ies metų amžiaus. Ne mažiau svarbu skirti laiko krūtų apžiūrai tai darant savarankiškai, namuose. Apčiuopos metu moterys turėtų, keičiant padėtį, pakėlus ir nuleidus rankas, atsistojus bei atsigulus, sukamaisiais judesiais pasitikrinti krūtis.
Fizinis aktyvumas, mityba, poilsis ir streso kontrolė - labai svarbūs, bet ne visi dalykai, padedantys užtikrinti gerą moters savijautą ir sveikatą. Išvengti pavojingų ligų gali padėti meilė ir dėmesys sau, kūno pažinimas, dėl šios priežasties gydytojai ragina moteris atkreipti dėmesį į krūtų ligų profilaktiką. Būkite fiziškai aktyvūs. Atsisakykite rūkymo, ribokite suvartojamo alkoholio kiekį. Rūkymas gali susilpninti imuninę sistemą, kuri atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme siekiant išvengti vėžio.
Rūpinkitės savo emocine sveikata bei poilsiu. Kiekvienas iš mūsų turime skirtingas veiklas ir būdus, kaip sumažinti kasdien patiriamą stresą. Išvengti jo negalime, bet suvaldyti - tikrai taip.
Mityba: Valgant per mažai kai kurių maisto produktų ir per daug kitų, taip pat gali pablogėti PMS simptomai. Pavyzdžiui, per sūrus maistas gali sukelti pilvo pūtimą. Yra žinoma, kad kofeino turintys gėrimai ir alkoholis sutrikdo kūno nuotaiką ir energijos lygį. Buvo pastebėta, kad krūties vėžiu ir kitomis krūtų ligomis serga daug Europos ir Amerikos moterų, tačiau žymiai mažiau šios ligos paplitę Azijoje. Medikai iškėlė hipotezą, kad krūtų ligos labai priklauso nuo mitybos. Todėl moterims buvo sukurta „krūtis tausojanti ir stiprinanti“ dieta. Rekomenduojama valgyti riebių žuvų, nes jose gausu žuvies riebalų - nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinio. Alkoholio vartoti saikingai, nes jis labai trikdo medžiagų apykaitą.
Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos. Maisto produktai, kuriuose gausu kalcio, pavyzdžiui, pienas ir sūris, vartojami siekiant pagerinti psichologinius ir fizinius PMS simptomus.
Jei krūtys sveikos (jų neskauda ir nėra guzelių), jas galima grūdinti, standinti masažais ir kontrastiniais dušais, kremais.
Krūties vėžio prevencinė akcija Kaune 2014
Norint išvengti ligų, svarbu skirti dėmesį sau ir savo kūnui. Rizikos veiksnių neturėjimas ir fizinis aktyvumas negarantuoja apsaugos nuo krūties vėžio, kaip parodė Marijos, 33-ejų susirgusios šia liga, atvejis. Todėl reguliari savityra ir profilaktiniai tyrimai yra itin svarbūs. Nors pagal profilaktinę krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos tikrinimo programą 50 - 69 metų moterys kviečiamos išsitirti kas dvejus metus, tai padaryti prisiruošia tik apie trečdalis tikslinės grupės moterų. Apie 80 proc. moterų pasitikrinti profilaktiškai paskatina išgąstis dėl savo sveikatos, kai krūties vėžiu suserga artimas žmogus.
Henrieta Kažemėkaitytė pabrėžia, kad moterims svarbu savimi rūpintis kasdien. Nelaukite simptomų, tikrinkitės reguliariai. Šiuolaikinis gyvenimo tempas priverčia mus prisitaikyti, tačiau planuojame darbus, tad planuokime ir profilaktinius tyrimus. Juk nieko nėra svarbiau už mūsų sveikatą.
tags: #patamseje #krutu #speneliai #pries #menstruacijas
