Nėštumo metu būsimosios mamos daug laiko praleidžia skaitydamos atsiliepimus ir ieškodamos geriausiai įvertintų sūpynių, gultukų ar ergonomiškų lopšelių. Tačiau kūdikis dažnai viską pakoreguoja savaip: paguldytas jis išbūna daugiausia vos 20 min., o po to verkia ir prašosi ant rankų. Žinojimas, kad kūdikis nori būti ant rankų kone 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę - kartais tiesiog gniuždantis.
Daugelis tėvų niekaip negali suprasti, kodėl kūdikiai pabunda vos padėjus juos į lovelę. Kaip jie jaučia, kai paguldote juos jau, atrodo, kietai įmigusius? Apie kūdikio prieraišumą galvokite taip: iki gimstant visa jo egzistencija buvo susijusi su mama, ji patenkino visus jo biologinius poreikius (nuo augti padedančių maisto medžiagų iki išgyventi būtino deguonies tiekimo). Ką daryti? Kur tik įmanoma, pabandykite atkurti gimdos sąlygas. Jums padės vystymas, baltasis triukšmas ir... dažnas kūdikio laikymas ant rankų.
Klasikinis elgesys: kūdikis verkia, jūs prieinate ir paimate jį. Kūdikis juk nežino, ar nepalikote jo. Tėvų šaukimasis - visiems jaunikliams būdingas elgesys ir gamtoje. Ką daryti? Pirmomis savaitėmis padėkite naujagimiui užmegzti ryšį su jumis ir leiskite jumis pasitikėti. Jei prieisite kaskart, kai mažylis pradės verkti, jis supras, kad gali jumis pasikliauti ir kad truputį pabūti vienam nėra taip blogai.
Visuomet paimkite verkiantį kūdikį ir nesivadovaukite mamų ar močiučių patarimais, neva taip jį išlepinsite. Daugelio naujagimių miego ciklas trunka tik vos apie 45 minutes. Tai reiškia, kad per tas 45 min. kūdikis miega budriu miegu, jį galima lengvai prižadinti. Jei tuo metu kūdikis supras, kad yra ne ten, kur užmigo - t. y. Ką daryti? Svarbu žinoti, kad kūdikį guldyti į lopšelį ar jo lovelę reikėtų palaukus bent apie 20 min. nuo užmigimo momento. Praėjus 30-40 min. kūdikis po truputį išeina iš gilaus miego fazės, o tarp 40-50 min.
Žinokite, kad naujagimiai tiesiog fiziologiškai dažniau pabunda. Pirmuosius tris gyvenimo mėnesius kūdikis daug laiko norės būti ant rankų ir jausti jūsų kūno šilumą, širdies plakimą. Kadangi naujagimiai ir pirmųjų mėnesių kūdikiai dar nemoka manipuliuoti, jų išlepinti neįmanoma, o ant rankų juos laikykite tiek, kiek tik norėsite ir turėsite tam galimybių (juk dar yra ir kitos pareigos, dėmesio reikia skirti ir kitiems šeimos nariams). Rubrika "Kūdikis ant tavo rankų" sužindins tėvus su vaikų priežiūros užduotimis, kurias atliekame rankomis.
Pasak „Viktorijos masažai“ kineziterapeutės Viktorijos Paltanavičiūtės, norint pakelti drabužėlį, pvz. šliaužtinukus į viršų, nereikėtų imti už abiejų kojyčių ir kelti aukštyn. Vaikutį pirma verskite į tą pusę, kuri jam mažiau patinka - taip lavinsite raumenukus. Pavertus į vieną, būtinai paverskite ir į kitą šoną. Na, lieka tik taisyklingai ištraukti rankytes. Nurengti išmokome. Na o kaip nurengti? Mažyliams patogiausios kelnytės - paaukštintu minkštu juosmeniu, kurios nespaudžia pilvuko.
Nuo seno laikytasi prietaro, kad naujagimį galima parodyti svetimiems žmonėms tik šiam sulaukus 1-2 mėn. amžiaus, priešingu atveju kūdikį gali „bloga akis nužiūrėti“. Vis dėlto šis prietaras buvo sugalvotas ne atsitiktinai - tais laikais, kai dar nebuvo antibiotikų ir skiepų nuo užkrečiamų ligų, o kūdikių mirštamumas buvo gana didelis, atidėtos lankynos saugojo gimdyvę ir kūdikį nuo galimos infekcijos“, - komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.Nepamiršite ir mamos. Pasak jos, nors dabartinė medicina yra ženkliai pažengusi į priekį, saugoti naujagimį ir gimdyvę vis tiek reikia.
Manoma, kad naujagimis gauna iš mamos „imuninę atmintį“, kuri saugo jį maždaug pusę metų. Kūdikio imunitetui labai svarbus ir mamos pienas, su kuriuo perduodamos gerosios bakterijos, antikūnai, fermentai ir hormonai, kurie veikia kaip natūralus skiepas nuo ligas sukeliančių bakterijų ir virusų. Šnirpūnienė. Atidėti lankynas rekomenduojama ir tuo atveju, jei mažylis gimė neišnešiotas ar turi sveikatos problemų. Lankymo laiką gali pakoreguoti ir šaltuoju metų laiku išaugę virusiniai susirgimai, gripo epidemijos.
Nereikėtų pas naujagimį eiti, jei sergate bet kokia infekcine liga, pavyzdžiui, kosite, sloguojate, turite lūpų pūslelinę ar akių uždegimą. Jei neseniai sirgote, taip pat reiktų palaukti savaitę, po persirgto COVID-19 - bent 2 savaites ir tik tada galima lankyti kūdikį“, - pataria vaistininkė. Atidėti lankynas reikėtų ir tuo atveju, kai virusinėmis infekcijomis sergančių žmonių yra artimoje aplinkoje - atnešti virusų ar bakterijų galima ir nejaučiant jokių susirgimo simptomų. Jei apsilankymo negalima nukelti, tokiu atveju reikėtų užsidėti medicininę kaukę ir laikytis higienos reikalavimų. Taip pat nereikėtų pas naujagimį vestis darželį lankančių vaikų.
Svarbu nepamiršti ir gimdyvės. Kad ir kaip norėtųsi pamatyti naująjį šeimos narį, reikėtų pagalvoti ir apie jo mamą - galbūt gimdymas buvo sunkus ir jai reikia laiko fiziškai ir emociškai sustiprėti. Be to, pogimdyminiu laikotarpiu moteris būna gerokai jautresnė ir pažeidžiamesnė, tad būtina atsižvelgti ir į jos savijautą“, - pabrėžia pašnekovė.
Dovanos turi būti apgalvotos
Atvykus lankyti kūdikio, pirmiausia reikia nusiauti, nusirengti viršutinius rūbus ir labai gerai nusiplauti rankas su muilu. Jei tėvai leidžia, galima paimti kūdikį ant rankų, tačiau jo nereikia bučiuoti, glausti prie savo veido ar liesti rankomis jo veidą.
„Pirmas susitikimas su kūdikiu turėtų būti trumpas, apie 1-2 valandas. Apsilankymo trukmė priklauso ir nuo mamos bei vaikučio savijautos. Be to, atvykus lankyti kūdikio galima tėvų paklausti, ar jiems nereikalinga pagalba - gal tuo metu galima padėti kažką susitvarkyti, tokiu atveju kūdikio lankynos teiks daugiau džiaugsmo abiem pusėms. Galima į svečius atsinešti ir maisto, kad tėvams nereikėtų rūpintis vaišėmis“, - pastebi K. Šnirpūnienė.
Jos teigimu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti gimdyvei - paklausti, kaip ji jaučiasi, ar nieko netrūksta: „Moters emocijos po gimdymo gali būti visokios - nuo euforijos iki nevilties, tad labai svarbu laiku pastebėti, ar nereikalinga pagalba iš šalies.“
Lankant kūdikius viena iš populiariausių dovanų yra sauskelnės ir kosmetikos priemonės. Vaistininkė pataria prieš jas perkant pasitarti su kūdikio tėvais. „Geriausia rinktis ekologiškas, žinomų gamintojų sauskelnes, kurios būtų hipoalerginės ir pralaidžios orui. Kad dovana neliktų nepanaudota, reikėtų pasitarti su tėvais tiek dėl tinkamo sauskelnių dydžio, tiek dėl jų prekės ženklo. Neretai tėvai išbando skirtingas sauskelnes, kol atsirenka kūdikiui labiausiai tinkantį variantą. Tas pats taikoma ir kosmetikos priemonėms - reikėtų dovanoti tai, kas bus naudojama“, - pataria vaistininkė.
Visos kosmetikos priemonės - kūdikiams skirti prausikliai, šampūnai, kremai ar aliejai, turėtų būti be kvapiklių ir parabenų, kad tiktų ir alergiškiems mažyliams. Šaltuoju metų laiku tinkama dovana gali būti ir kūdikio odelę nuo šalčio apsaugančios priemonės.
„Nereikėtų kūdikiui ir gimdyvei dovanoti vaistų, čiulptukų, žindukų, buteliukų, pientraukių, antspenių ar panašių priemonių, nebent jų yra prašoma. Dovanojant vitaminus mamai taip pat reikėtų atsižvelgti į jos poreikius - maitinančioms moterims yra specialūs vitaminų kompleksai, nemaitinančioms galima dovanoti vitaminus su padidintu geležies kiekiu“, - sako K. Šnirpūnienė. Praktiška dovana gali tapti ir elektrinis termometras, įvairios palutės.
Kūdikiui vienareikšmiškai geriausiai būti ant rankų, kad galėtų stebėti pasaulį, mokytis. Man gaila tų, kurie paliekami vežimėliuose, kėdutėse, ant lavinimo kilimėlių, jie praranda didelę dalį gyvenimo džiaugsmo. Apie ketvirtą gyvenimo mėnesį, kai „leliukas“ pradeda labai domėtis pasauliu, jį tiesiog būtina nešioti. Labai pykstu ant tų, kurie sako, girdi, negalima nešioti, nes taip vaikelis pripras, išleps. Nieko panašaus nenutinka, ateina metas, kai kūdikis pradeda judėti - ropoti, stotis, vaikščioti, jis pats nebenorės ant rankų. Ir tikrai nebus taip, kad iki pat mokyklos turėsite „rankinuką“. Vaikelis, būdamas ant rankų, yra labiau stimuliuojamas, daugiau mokosi ir jaučiasi saugus. Nepamirškite, kad „leliukui“ pasaulis dar nepažįstamas, viskas labai nauja, svetima.“
Pirmieji įspūdžiai - patys ryškiausi
„Įsivaizduokite, devynis mėnesius „leliukas“ gyveno po mamos širdimi, paskui, kai gimė, yra paguldomas į vežimėlį ar lovytę. Tėvai stengiasi kaip išmanydami jo neimti ant rankų, šis verkia, nes jaučiasi nesaugus, jam trūksta artimo kontakto, jis pernelyg greitai atskiriamas nuo mamos. Nešioti, glausti, myluoti pirmaisiais mėnesiais yra gyvybiškai svarbu. Tie kūdikiai, kurie buvo išmyluoti, išnešioti, išbučiuoti, vėliau, 8-10 mėn., lengviau atsiskiria nuo mamos, nes labiau pasitiki pasauliu, negu tie, kurie, nepabijokime to žodžio, pirmaisiais mėnesiais buvo ignoruojami neva dėl to, kad gali išlepti. Nekreipiame dėmesio, neimame ant rankų, paverks ir nustos. O kūdikis pirmaisiais mėnesiais verkia todėl, kad nežino, kaip nusiraminti, jam reikia parodyti, kad pasaulis yra saugus, kad šalia - mylintys žmonės, kurie ateis į pagalbą, kai prireiks. Naujagimiui pirmieji įspūdžiai yra patys ryškiausi, jie užsifiksuoja visam gyvenimui, nors mes to net neprisimename.
Mes visi turime prenatalinę patirtį, yra net toks psichologinis pratimas - atnarplioti virkštelę. Iš tiesų tie, kurie gimė su apsisukusia virkštele, manoma, jaučia didesnę įtampą, bet juk niekas to neatsimena, sužinoti apie tai galima tik iš mamos. Lygiai taip pat ir pirmieji potyriai nuo pat gimimo, glaudimas ar atskyrimas nuo mamos, galima spėti, įsirėžia į atmintį visam gyvenimui. Dėl to mes galime turėti ar neturėti tam tikrų bėdų ateityje. Iš tiesų nereikia pamiršti, kad ką įdėsi į tą mažą žmogeliuką pirmaisiais mėnesiais, tą jis ir turės per gyvenimą, naujagimiui tikrai neužtenka, kad būtų pavalgęs ir sausas bei pamiegojęs. Jis, kaip ir kiekvienas žmogus, turi ne tik fiziologinių, bet ir emocinių poreikių. Nors atrodo, kad dar nelabai domisi pasauliu, mažai reaguoja, jį būtina nuolat imti ant rankų, myluoti, čiūčiuoti… Kūdikėliui, kuris nuolat guli lovytėje ar vežimėlyje, pasaulis gali atrodyti labai neįdomus ir vienišas.
Kai konsultuoju mamas dėl kūdikio miego, dažnai girdžiu, kad jų vaikelis miega tik vežiojamas lauke. O kai paklausiu, ar tas „leliukas“ dar išeina pasidairyti po pasaulį tada, kai nemiega, man atsako: „O kam? Jis jau buvo lauke, jau pakvėpavo grynu oru.“ Taip mamos tiesiog „apvagia“ savo vaikelius, atima iš jų naujus potyrius, vaizdus ir jausmus. Galiu pasakyti netgi taip: kai vaikas pradeda domėtis aplinkiniu pasauliu, laikyti jį pusę dienos manieže ar lovytėje yra nuodėmė. Reikia jį nuolat imti ant rankų, fizinis kontaktas, prisilietimai yra būtini, lygiai taip pat, kaip ir pašnekesiai su juo. Liūdna, kai tėvai įsivaizduoja, kad jų „leliukas“ visiškai nieko nesupranta.“
Tikrai būti su „leliuku“
„Kūdikis, kuriam trūksta kontakto, gali dažniau prabusti naktį. Atrodo, šitie vaikai turi ir gerus miego įpročius, ir gerai valgo, tačiau naktį keliasi ir prašosi pas mamą į lovą, prie krūties arba nori būti nešiojami ant rankų. Tokiems kūdikiams greičiausiai trūko saugiai pasibūti su mama dieną. Klaidinga manyti, kad jei esi su kūdikiu kiaurą parą, tai jis turi būti tuo patenkintas. Kai gaminate valgyti, vežiojate miegantį vežimėlyje, kai plepate su draugėmis telefonu ar žiūrite į kompiuterio ekraną, su savo vaikeliu tiesiog nebūnate, nežiūrite jam į akis, nelaikote ant rankų ir pan. Būti su kūdikiu - tai nešioti, myluoti, masažuoti, dainuoti, žaisti, žiūrėti į akis, o ne vien būti vienoje patalpoje, kai jūs užsiėmusi savais reikalais, o kūdikis kur nors guli. Juk kartais ir mes, suaugusieji, būname viename kambaryje, o visiškai nebendraujame… Kažin ar tai gerai santykiams - kai tarsi kartu, bet tarsi ir atskirai.“
Patylėk!
„Mėginti išmokyti kūdikį neverkti nereaguojant į jo verksmą - tai tarsi paskelbti jam karą. Aš labai dažnai matau, kaip kūdikiai tiesiog „užkišami“ - krūtimi, čiulptuku, sausainuku ir pan. Dažnai klausiu tėvų, kodėl jie tik vaikeliui sukniurkus iš karto kiša jam į burną čiulptuką. Neatrodo, kad „leliukui“ blogai, jis dar net neverkia, užtektų galbūt tik pakalbinti, paglostyti, gal truputį palaikyti ant rankų, t. y. parodyti jam, kad mes, tėvai, esame čia ir matome bei girdime jį.
Kišdami krūtį ar čiulptuką, mes tarsi sakome kūdikiui: „Tu dabar pamiršk savo poreikius, patylėk.“ Vis pamirštame, kad naujagimiui, kūdikiui verksmas yra vienintelė jo kalba - jam linksma ar liūdna, šilta ar šalta, gera ar bloga, jis tegali „pasakyti“ verksmu. Netgi kai mamos yra įsitikinusios, kad žindo kūdikius pagal poreikį, reta supranta, kas yra „pagal poreikį“ iš tiesų, tikrai ne tai, kai tik išleidęs bet kokį garsą vaikelis gauna krūtį. Taip formuojami ydingi įpročiai, vaikelio galvoje atsiranda tokia schema: „Tik susinervinu, gaunu dozę maisto.“ Geriau jau toji dozė būtų paimti ant rankų, priglausti ar paglostyti, kartais pakanka tik pasirodyti, kad vaikelis nusiramintų.
Taip pat žr Nereaguoti į mažylio verksmą labai blogai, tai tas pats, kas mums neleistų išsakyti savo nuomonės, parodyti jausmų. Tokių žmonių, kurie lyg ir norėtų bei galėtų pasakyti, bet negali, pasitaiko. Įdomu būtų atlikti tyrimą, kaip tokie žmonės buvo auginti, gal juos tėvai „užkišdavo“ kuo nors kiekviena proga?“
Daug nešiotas - tai savarankiškesnis
„Vaikelis, kuris kūdikystėje patyrė daug fizinio kontakto - buvo daug nešiotas ant rankų, glostytas, myluotas, auga savarankiškesnis, nei tas, kuris buvo paliktas vienas su savo pasauliu. Saugiai prieraišūs vaikai - tai tokie, kurie daug buvo su mama, kurių nevengė imti ant rankų, kurie drauge su tėvais visur eidavo. Tokie vaikai drąsiai pasilieka svetimoje aplinkoje, nes pasitiki mama, žino, kad ji grįš, kad niekur nedings, toks suvokimas ateina per jų gyvenimišką patirtį, kokybiškai būnant su mama ir tėčiu. Tas vaikelis, kurio tėvai šalti, kaip išmanydami jo „nelepino“ - neėmė ant rankų, nekreipė dėmesio į verksmą, niekur nesivedė, nesijaučia saugus, paprastai daug sunkiau apsipranta naujoje aplinkoje, nes nepasitiki žmonėmis, jam atrodo, kad neturi į ką atsiremti.“
Nešioti, nešioti ir dar kartą nešioti
„Pirmieji mėnesiai su kūdikiu yra patys svarbiausi ryšiui užmegzti, o kaip kitaip jį galima užmegzti, jei ne per fizinį kontaktą - nešiojant, glaudžiant, glostant, žodžiai tuo metu dar nėra tokie svarbūs, aišku, ir jų reikia, sakyti „Aš tave myliu, tu man brangiausias pasaulyje“ yra būtina, bet naujagimis labiau užfiksuos prisilietimą nei žodžius. Paimtas ant rankų jis gauna aiškios informacijos: „Esu saugus.“
Labai gerai nešioti kūdikį nešynėje, kai vaikas jaučia mamą nuo pat pirmųjų mėnesių, o jūsų rankos yra laisvos. Kai jis prie jūsų pilvo, prie širdies, jam saugu ir gera, net pilvo diegliai kamuoja mažiau. Kartais mamos gėdina savo mažylius: „Tu jau didelis, nenešiu tavęs, man skauda nugarą.“ Na, argi tie vaikai, kurie prašosi ant rankų, tokie jau dideli? Aš savo sūnų nešiojau iki šešerių metų ir nieko bloga nenutiko. Iki dešimties mėnesių mano mažylis praktiškai nenulipo nuo rankų. Tačiau kai pradėjo ropoti, aš jo nepagaudavau, ant rankų prašydavosi tik kokiu nors ypatingu atveju, tarkim, kai užsigaudavo.
Gimus kūdikiui visi nekantrauja aplankyti tiek jį, tiek ir tėvelius. Naujagimio susilaukusių tėvų pasveikinimas telefonu. Sužinojus, kad šeima susilaukė mažylio, užteks ir trumpos sveikinimo SMS ar žinutės per pokalbių programėlę. Lankymas - tik gavus kvietimą. Net ir artimiausiems šeimos nariams nedera „netyčia“ užsukti aplankyti ką tik iš gimdymo namų grįžusios šeimos. Gimdymas - varginanti patirtis, atsigauti po jo reikia nemažai laiko, be to, visiems reikės įprasti prie pakitusios dienotvarkės, bemiegių naktų, žindymo subtilybių ir kt. Artimieji gali paskambinti, tačiau prašytis į svečius nedera, kaip ir įsižeisti nesulaukus kvietimo. Nepamirškite dovanos ir vaišių. Vis dar įprasta lankant kūdikius padovanoti kokią nors dovaną. Tad iš anksto pasiteiraukite, ko mažyliui reikėtų. Pasistenkite išrinkti naudingą dovaną. Vargu, ar naujagimio susilaukusi šeima turi laiko ir noro sukiotis prie puodų, tad svečiai turėtų atsinešti užkandžių, saldėsių ar pasirūpinti pietumis (jei neturite laiko gaminti, galite nupirkti šviežio, šilto maisto išsinešti). Beje, jei mama pati maitina, pasidomėkite žindyvės mityba ir jai tinkančiais produktais. Lankant naujagimį nedera neštis alkoholio. Informuokite, kada tiksliai atvyksite. Neužsibūkite per ilgai. Pirmą kartą lankant kūdikį visiškai užteks trumpo, iki 1-3 valandų, vizito, nebent tėvai pageidaus, kad paviešėtumėte ilgiau (pavyzdžiui, mažylį lanko kitoje šalyje gyvenantys seneliai). Pasiūlykite savo pagalbą. Svečiuodamiesi daugelis esame įpratę patogiai sėdėti ant sofos ir laukti, kol šeimininkai viskuo pasirūpins. Lankant kūdikį reikėtų pasiūlyti pagalbą ir pasistengti būti naudingiems: galite mažylį panešioti, pamigdyti ar išvežti su vežimėliu į lauką. Užduokite tik apgalvotus klausimus. Venkite ir stereotipinių neprašytų patarimų, nepirškite savo nuomonės. Lankydami naujagimį atsiklauskite, ar galima kartu atsivesti savo vaikus. Jei yra galimybė, savo vaikų, ypač mažų, geriau nesivesti. Nelankykite kūdikio sirgdami ar blogai jausdamiesi. Kai kurie žmonės kosulio ar slogos nelaiko „rimta“ liga, tad gyvena įprastą gyvenimą. Išsijunkite telefono garsą. Pandemijos metu nebijokite pasakyti, kad svečių mielai lauksite sergamumui sumažėjus. Prisiminkite: susilaukus mažylio ne jūs turite taikytis prie kitų, bet kiti - prie jūsų. Jūsų mažylis - jūsų ir taisyklės.
Stipinkaulio galva anatomiškai yra alkūnės sąnaryje ir ją juosia žiedinis raištis. Šis raištis sustiprėja apie penktus gyvenimo metus, todėl iki penkerių metų amžiaus vaikams dėl raiščio laisvumo gali panirti stipinkaulio galvutė, tai yra iššokti iš savo vietos. Dažniausiai tai nutinka tempiant už plaštakų kiek pasuktą ranką ir tai pasireiškia neaiškiai lokalizuotu rankos skausmu, priverstine rankos padėtimi, tai yra vaikai ranką laiko priglaudę prie kūno, nenori jos judinti, pakelti. Tipiškai tai pasireiškia vaikams mažesniems nei 5 metai, apie 80 proc. visų pacientų yra nuo 1 iki 3 metų amžiaus, ir daugumoje tyrimų mergaitės pirmauja prieš berniukus. Rankos patempimas, sukimas ar kritimas yra stipinkaulio galvos panirimų priežastys. Dažna traumos priežastis, apie 40-50 proc. yra, kai vaikas krenta ir tėvai sugriebia juos už plaštakų ir kelia į viršų. Kiti ir kiek retesni traumos mechanizmai yra tiesiog supant paėmus už plaštakų, žaidžiant ar krentant ant alkūnės. Berniukams dažniausiai panyra supant ar keliant paėmus už plaštakų, imtyniaujant, o mergaitėms tempiant už rankų, krentant arba rengiantis. Kartais stipinkaulio panirimai pasitaiko ir kūdikiams jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus, dažniausia priežastis mažyliams yra, kai jie verčiasi lovoje ir ranką prispaudžia visu kūneliu.
Diagnozuoti stipinkaulio panirimą pakanka anamnezės, kai yra aiškus traumos mechanizmas, ir tuomet atstatymas yra gana greitas, todėl traumatologai mėgsta šią patologiją, nes daugumoje atvejų efektas yra labai greitas ir po 5-10 minučių vaikas naudoja ranką bei pamiršta, kad kažkas buvo. Jeigu nėra patinimo, aiškaus skausmingumo, deformacijos ar kitų simptomų, kurie leistų įtarti lūžį, tuomet radiologinių tyrimų daryti nereikia. Sėkmingas panirimo atstatymas per pirmą kartą yra aprašomas daugiau nei 90 proc. vaikų, tačiau daliai vaikų prireikia keleto kartų, kad pavyktų atstatyti, o 4 proc. vaikų po atstatymo simptomai išlieka. Tuomet dažniausiai atliekama rentgenograma, norint įvertinti ar tikrai nėra lūžio ir jeigu atmetama lūžio diagnozė, tuomet rekomenduojama parišta rankos padėtis, šaltis, ibuprofenas, esant skausmui. Po sėkmingo gydymo dėl stipinkaulio galvos panirimo belieka tėvams rekomenduoti nekelti vaikų už plaštakų, nesupti, o jeigu norite pakelti geriausia tai daryti imant už pažastų. Jokių apribojimų nėra, imobilizacijos ir pakartotinių konsultacijų nereikia. Tėvai kartais klausia, gal galima atstatyti panirimus ir namuose, tai tikrai nėra draudžiama ir kai tai pasikartoja kartais tėvus išmokome atstatymo, tačiau būtina įvertinti situaciją, simptomus, kad atmestume lūžį, nes kitaip galima ne tik sukelti daug skausmo, bet ir situaciją padaryti sudėtingesnę. Nors stipinkaulio galvos panirimo atstatymas yra greitas, tačiau gali būti skausmingas ir rekomenduočiau, kad tai atliktų gydytojas, nes po tokių manevrų vaikas gali dar ilgai pykti ant tėčio, mamos ar močiutės. Pagrindinė žinutė išlieka, kad nereikia kelti mažų vaikų imant už plaštakų, o jeigu taip įvyksta ir įtariate, kad vaikas nejudina rankos dėl stipinkaulio galvos panirimo, tuomet nedelskite ir keliaukite į priėmimo-skubios pagalvos skyrių.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Kaip laikyti kūdikį – saugūs naujagimio laikikliai naujiems tėvams | Tėčių universitetas
Gimdymo namuose naujagimio priežiūra prasideda iš karto po gimimo. Kūdikis nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Sekami kiti rodikliai pagal poreikį, atsižvelgiant į moters būklę. Maždaug po 1,5 val. moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas. Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes. Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Gimdės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
Akušerinė apžiūra. Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui.
Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.
