Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo.
Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Žinoma, kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą.
Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje, viename iš turtingiausių pasaulio žemynų, stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Įvairūs religiniai nuostatai, vaiko ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugų įperkamumas, kova už lygias moterų teises - visa tai taip pat iš dalies prisideda prie vaisingumo mažėjimo. Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, reikalinga visokeriopa pagalba poroms su sutrikusiu vaisingumu, norinčioms susilaukti vaikelio. Apskritai, poros Europoje turi didelį pasitikėjimą vaisingumo ekspertais, teikiančiais medicininę pagalbą dėl IVF ar kitus alternatyvius gydymo sprendimus, kuris kasmet vis auga apie 9% porų. Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų. Rekordinis skaičius dalyvių šių metų kongrese iš Indijos, Kinijos rodo, kad su šia problema susiduria ir tos šalys, kur, atrodo, gyventojų skaičius ir taip yra didelis. Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Nevaisingumas yra visuotinai pripažįstama liga, įrašyta į Sisteminį ligų sąrašą (TLK-10-AM kodai N46, N97, Z31). Tai yra poros negalėjimas pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nevengiant nėštumo metus laiko [1], kai reikalingi medikamentai ir (arba) tam tikros gydymo procedūros, norint susilaukti palikuonių [2]. Deja, iki šiol nėra sutarta dėl bendro reguliarių lytinių santykių apibrėžimo. Kiekvieno žmogaus reprodukcinė sveikata yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių.
Moters vaisingumas
Norint pastoti, moteriai būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Pirmąją dieną galima apibrėžti kaip „pilno srauto“ menstruacijų dieną. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja.
Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas. Tai gali būti:
- Funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA). FHA atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio.
- Netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas. Būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie išlaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą.
Pagal apibrėžimą, moterys, išgyvenančios menopauzę, nepatiria ciklų visus metus. Moters vaisingumas mažėja su amžiumi. Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu.
Vyro vaisingumas
Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.
Vyro nevaisingumui įtakos gali turėti:
- Amžius.
- Testosterono poveikis.
Apie 35 proc. porų nustatomas poros nevaisingumas, o 8 proc. tai siejama su abiejų partnerių sveikatos sutrikimais, o 10-14 proc. atvejų vis dar lieka neaiškios kilmės.
Pagalbinio apvaisinimo istorija ir metodai
Susidomėjimas vaisingumo sutrikimų srities tyrimais žinomas jau nuo XVII amžiaus pabaigos. Tačiau pagalbinio apvaisinimo istorija dažniausiai skaičiuojama nuo pirmosios in vitro naujagimės - Louiseʼos Brown - iš Didžiosios Britanijos gimimo. Žmogaus apvaisinimo ne kūne pradininkais įvardijami anglų mokslininkai - ginekologas Patrickas Steptoeʼas (1913-1988) ir embriologas prof. Robertas Edwardsas (1925-2013). 1978 metais Bristolyje (Didžioji Britanija) gyvenantys Lesley ir Johnas Brownai po 9 metus trukusių nesėkmingų bandymų susilaukti vaikų dėl abipusės kiaušintakių obstrukcijos ir išbandę įvairius gydymo metodus (tarp jų ir abipusę salpingostomiją), kreipėsi pagalbos pas ginekologą P. Steptoeʼą [9]. Jis su kolega R. Edwardsu jau buvo pradėję tyrimus pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje srityje ir porai pasiūlė laparoskopinį kiaušialąsčių surinkimą esant natūraliam ciklui ir apvaisinimą vyro sperma in vitro metodu [9, 10]. Pacientai sutiko ir po kelių dienų 8 ląstelių dydžio embrionas buvo perkeltas į pacientės gimdą. 1978 metais liepos 25 dieną 11 val. 47 min. Oldhamo visuomeninėje ligoninėje, atlikus planinę cezario pjūvio operaciją dėl L. Brown nustatytos preeklampsijos, gimė pirmoji in vitro naujagimė pasaulyje - L. Brown. Tai sveika, 2 700 g svėrusi mergaitė, kuri šiandien yra 2 vaikų motina [9, 10]. Procedūrą sukūręs mokslininkas R. Edwardsas 2010 metais buvo apdovanotas Nobelio premija. Deja, P. Steptoeʼas šio apdovanojimo nesulaukė, nes Nobelio premija nėra teikiama po mirties.
Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Medicinos centro „Northway“ gydytojas akušeris-ginekologas, vaisingumo specialistas Rolandas Žiobakas teigia, kad švieži 2014-2016 metais atliktų tyrimų duomenys iš Jungtinės Karalystės rodo, kad tikimybės pastoti atlikus vieną pagalbinio apvaisinimo ciklą su embriono perkėlimu vidurkis siekia 36 proc. Gimusių naujagimių skaičius lygus 21 proc. Taigi, atrodytų, kad vos penktadalis šeimų po vieno embriono patalpinimo moters gimdoje atsiveža vaiką iš gimdymo namų. Vis dėlto nemažai daliai nevaisingų porų kito kelio nei pagalbinis apvaisinimas susilaukti atžalos nėra. Ypač tam daug įtakos turi šiandien išaugęs vyrų nevaisingumas.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
IUI - pagalbinio apvaisinimo moters kūne procedūra, kai atitinkamai paruošta apvaisinamos moters sutuoktinio arba partnerio sperma specialiu kateteriu sušvirkščiama į jos gimdos ertmę. IUI gali būti atliekama natūralaus arba stimuliuoto menstruacijų ciklo metu. Šis būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.
IUI indikacijos:
- Partneriai negali turėti visaverčių lytinių santykių, kai tai patvirtinama akušerio ginekologo ir (ar) urologo išvada.
- Vyras yra užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu ar kita užkrečiamąja liga, kuri gali būti perduodama lytiniu būdu.
- Nevaisingumui gydyti reikalingos ne partnerio donoro lytinės ląstelės.
- Partneriai atsisako IVF ir ICSI.
In vitro fertilizacija (IVF)
IVF - pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne procedūra, kai kontroliuojant ultragarsu punktuojamos kiaušidės ir kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Į mėgintuvėlius su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio ar partnerio sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje, inkubatoriuje. Apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje nuo 2 iki 6 parų ir embrionas (-ai) specialiu kateteriu perkeliamas (-i) į moters gimdos ertmę.
IVF indikacijos:
- Nustatyta kiaušintakių patologija - nekoreguojami kiaušintakių defektai ar kiaušintakių nebuvimas, kai chirurginis gydymas būtų neefektyvus ar kiaušintakių sąauginės patologijos chirurginė operacija buvo neveiksminga, t. y. kai po operacijos moteris iki 35 metų nepastojo per 24 mėnesius, o 36 metų ar vyresnė moteris - per 12 mėnesių.
- Ovuliacijos sutrikimai, kai ovuliacijos stimuliacija buvo neveiksminga.
- Endometriozė: I ar II laipsnio endometriozė ir gydymas ar laukimo taktika buvo neveiksmingi per 24 mėnesius moterims iki 35 metų, o 36 metų ir vyresnėms moterims - per 12 mėnesių; III ar IV laipsnio endometriozė, kai yra 2 punkte nurodytos sąlygos.
- Partneriams diagnozuotas neaiškios kilmės nevaisingumas ir: moteris yra iki 35 metų, o partnerių nevaisingumas trunka ilgiau nei 24 mėnesius; moteris yra 36 metų ar vyresnė, o partnerių nevaisingumas trunka ilgiau nei 12 mėnesių.
Intra-cytoplasmic sperm injection (ICSI)
ICSI - pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne procedūra, kai viena kiaušialąstė sujungiama su vienu spermatozoidu. Apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje nuo 2 iki 6 parų ir embrionas (-ai) specialiu kateteriu perkeliamas (-i) į moters gimdos ertmę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas.
ICSI indikacijos:
- Nepakankama vyriškųjų lytinių ląstelių koncentracija ir (ar) judrumas.
- Vyro spermoje yra normali spermatozoidų koncentracija, tačiau morfologiškai normalių formų yra mažiau nei 4 proc.
- Vyriškosios lytinės ląstelės gautos TESA būdu.
- Vyriškosios lytinės ląstelės gautos iš lytinių ląstelių banko ir jų gyvybingumas gerokai sumažėjęs.
- Partneriams diagnozuota bent viena IVF indikacijų ir ankstesnio IVF ciklo metu savaime apsivaisino mažiau nei 30 proc. visų moteriškųjų lytinių ląstelių.
- Reikalinga PGD.
- Naudojamos lytinių ląstelių banke saugotos moteriškosios lytinės ląstelės.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje
Pirmieji pagalbinio apvaisinimo žingsniai Lietuvoje žengti nuo 1993 metų, prasidėjus Vilniaus universiteto moterų klinikos gydytojų akušerių ginekologių Gražinos Bogdanskienės, Jūratės Masiliūnienės, Dianos Ramašauskaitės ir Londono universitetinės Karališkosios ligoninės dr. Gedžio Grudzinsko bendradarbiavimui. Tuo metu nevaisingos šeimos buvo tiriamos ir ruošiamos Lietuvoje, o apvaisinimo procedūros atliekamos Londone. 1994 metais Lietuvoje gimė pirmieji naujagimiai - seserys dvynės po Londone atliktos IVF procedūros.
1997 metais Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, vadovaujant ginekologei Reginai Janickienei ir biologei V. Naujokaitei, gimė pirmasis naujagimis po intrauterininės inseminacijos. Daugiau nei 20 metų pagalbinio apvaisinimo procedūros buvo atliekamos tik privačiame sektoriuje.
2016 metais gruodžio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas pagalbinio apvaisinimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. Pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje gali būti atliekamos tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar procedūra atliekama valstybės ar asmeninėmis lėšomis. Deja, registruotos partnerystės įstatymo Lietuvoje iki šiol nėra.
Pagal atnaujintą įstatymo redakciją, Privalomojo sveikatos fondo draudimo (PSDF) lėšomis gali būti apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kai moteris yra ne vyresnė kaip 42 metų ir yra viena šių sąlygų: partneriai yra nevaisingi; kai naudojamos lytinių ląstelių banke saugotos moteriškosios lytinės ląstelės. PSDF lėšomis yra kompensuojami 2 pagalbinio apvaisinimo ciklai.
Valstybė nekompensuoja šių procedūrų ir vaistų:
- Pirminio nevaisingumo ištyrimo ir konsultacijos dėl nevaisingumo, kai dar nėra aišku, ar porai reikalingas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje.
- Intrauterininės inseminacijos procedūrų.
- Lytinių ląstelių, audinių ar embrionų šaldymo ir jų saugojimo.
- Su donoro lytinėmis ląstelėmis susijusių išlaidų (donoro paieškos, tyrimo, lytinių ląstelių transportavimo iš kitų lytinių ląstelių bankų, kt.).
- Kitų kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos metu naudojamų vaistų.
- Liuteininei fazei palaikyti skiriamų vaistų ir kitų papildomai po pagalbinio apvaisinimo procedūros iki nėštumo testo atlikimo, skiriamų vaistų.
- Tam tikrų papildomų procedūrų, pavyzdžiui, embriono dangalo paruošimo procedūra (assisted hatching), endometriumo biopsijos (angl. endometrial scratching).
Gydymo įstaigos Lietuvoje
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centras (VUL SK SVC) tapo pirmąja įstaiga Lietuvoje, kuri po priimto Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pradėjo veiklą pagal naują pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko licenciją. VUL SK SVC ir toliau išlieka vienintele akademine ir valstybine įstaiga Lietuvoje, teikiančia vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo paslaugas, pagalbinio apvaisinimo paslaugas, vaisingumo išsaugojimo paslaugas.
Šiame centre veikia vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių poskyris, nevaisingumo diagnostikos ir gydymo poskyris, atliekamos vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo operacijos moterims ir vyrams. Vaisingumo sutrikimų turinčias poras konsultuoja multidisciplininė specialistų komanda: akušeriai ginekologai, embriologai, urologai, genetikai, medicinos psichologai, esant poreikiui, kitų sričių specialistai.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos šiose privačiose Lietuvos gydymo įstaigose - UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, UAB Northway medicinos centrai, UAB Vaisingumo centras, UAB Lietuvos, JAV ir Izraelio Vaisingumo klinika, UAB Jolsana.
Kaip veikia apvaisinimas in vitro (IVF)? Žingsnis po žingsnio paaiškinimas
tags: #pasedejusios #ant #vaisingumo
