Pasakų skaitymas vaikams turi daugiasluoksnišką naudą, apimančią ne tik kognityvinių gebėjimų lavinimą, bet ir gilesnę psichologinę reikšmę. Jos ugdo kritinį mąstymą, plečia žodyną, lavina vaizduotę ir kūrybiškumą, o taip pat padeda gilinti ryšį su vaiku.
Pasakos - užkoduota išmintis
Kiekviena tauta iš savo protėvių paveldėjo nuostabų vaikų ugdymo įrankį - pasaką. Ji moko, kaip išgyventi nuolat kintančiame, kupiname pavojų pasaulyje, kaip suprasti, kas yra gėris ir blogis, kokiais keliais nuveda „trumpos melo kojos“, kiek pastangų reikia įdėti, norint pasiekti tikslą. Tai savita kiekvienos tautos užkoduota išmintis, sekama iš lūpų į lūpas, kiekvieno pasakotojo interpretuojama šiek tiek vis kitaip, priklausomai nuo klausytojų ir aplinkybių.
Pasakų skaitymo nauda vaikams
Padeda ugdyti kūrybiškumą ir lavinti vaizduotę
Pasakos skatina fantaziją ir kūrybiškumą, lavina vaiko vaizduotę, nukeldamos jį į kitas šalis, kitus pasaulius, kitokias kultūras, suteikdamos galimybę susitikti su mitiniais personažais. Pasakos, ko gero, yra paveikiausias žanras, kadangi skaitytojų ir klausytojų laukia didingi karžygiai ir visai paprastų kaimo gyventojų nuotykiai. Gudrios našlaitės turi išsisukti nuo bjaurių pamočių pinklių, o šmaikščios karalaitės - pasprukti iš nuobodžių rūmų ar apgauti nepageidaujamus jaunikius. Raganos, velniai, drakonai ir slibinai - ne šio pasaulio būtybės, kurias kiekvienas vaikas turi įsivaizduoti pats.
Priemonė susipažinti su senosiomis tradicijomis
Pasakos yra svarbi tautosakos dalis, fiksuojanti senąjį gyvenimą. Įvairių šalių liaudies kūriniuose aprašyti tam kraštui būdingi papročiai, žmonių gyvenimo kasdienybė, maistas, buitis, o taip pat kalendorinės šventės ar kitos tradicijos. Pasakojimai, perduodami iš kartos į kartą, parodo, kuo žmonės tikėjo, kaip jie gyveno, bendravo, šventė ar dirbo įvairius darbus.
Padeda pažinti aplinką
Pasakos padeda pažinti tradicijas, o įvairių autorių sukurtos istorijos tampa puikia priemone sužinoti, kas vyksta miškuose, upėse ar laukuose.
Ugdo vertybes, padeda atpažinti gėrį ir blogį
Gėrio ir blogio, kvailybės ir išminties, bailumo ir drąsos priešprieša yra būdinga beveik visoms pasakoms. Žinoma, ydingi veikėjai galiausiai susilaukia pelnytos bausmės, o sumanūs, drąsūs ir geri personažai - tampa nugalėtojais. Iki pergalingo finalo, kuriame ant laimėtojo pakylos stoja gėris, skaitytojų laukia daug nuotykių. Juk savo gerąsias savybes dar reikia įrodyti. Taigi, pasakos padeda vaikams suprasti draugystės, ištikimybės, atjautos, pagalbos kitiems vertę.
Padeda plėsti žodyną
Dėl šios priežasties garsiai skaityti vaikams naudinga ir patiems suaugusiems. Liaudies pasakose daug gražių tarminių ar kasdienybėje rečiau naudojamų žodžių, įvairių nedažnai sutinkamų junginių. Vaikų kalba tampa turtingesne, jie išmoksta tinkamai naudoti įvairius sinonimus bei kitas kalbos dalis.
Stiprina pasitikėjimą savimi
Gėris visada nugali blogį. Skriaudžiamas herojus kelią skinsis per neįveikiamas kliūtis. Princai kausis su drakonais, našlaitės kentės nuo raganų skriaudų, o kur dar įvairios laumių ar velnių pinklės? Teigiama visų šių istorijų baigtis įkvepia tikėti, kad ir kokia sudėtinga bebūtų situacija, visada yra išeitis.
Tai tampa vaikų ir tėvų bendru ritualu
Pasakų skaitymas priešmokyklinukams ir vyresniems vaikams gali sustiprinti tėvų ir vaikų ryšius. Įdomios istorijos skatina dialogą, kurio metu galima pakalbėti apie tai, kaip sekėsi veikėjams, kaip įveikė įvairius iššūkius, ko galima išmokti, kodėl piktadariai buvo nubausti ir t.t. „Pasaka - tai pats suprantamiausias būdas vaikui sužinoti, kas yra gyvenimas ir kaip reikia gyventi. Pasakose taip pat vaizduojami santykiai su žmonėmis, gyvenimiškos situacijos (draugystė, meilė, apgaulė, džiaugsmas, liūdesys ir t. t.). Pasakos gali padėti įveikti įvairias vaiko problemas, krizes ar koreguoti jo elgesį. Tokiu atveju, pasaką parenkame pagal tai, kokį tikslą turime arba galime pasakas kurti ir patys. Kurdami ar parinkdami pasaką, parenkame personažus, kurie atsiduria panašiose situacijose, kurias išgyvena ir Jūsų vaikas.” - Psichologė, Orinta
Pasakų reikšmė psichologinei raidai
Amerikiečių vaikų psichologas ir psichiatras Bruno Bettelheimas, knygos „Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba, psichoanalitinis požiūris“ autorius, teigia, kad kuo anksčiau vaikas susidurs su gyvenimo tikrove, tuo labiau bus psichologiškai, moraliai pasiruošęs galimiems iššūkiams, įvairiems išbandymams. Ilgai tyrinėjęs pasakas, jis įtikinamai argumentuoja, kodėl būtent pasakos yra vaikui tinkamiausias žanras. Būtent simbolinė kalba, pasakos struktūra, siužetas ir pabaiga vaiką išmoko svajoti, viltis, kad bendradarbiaujant galima įveikti didžiausius išbandymus, išmoko atrasti gyvenimo prasmę, siekti tikslų gyvenime. Simbolių kalba vaikui yra suprantamesnė nei mums, įpratusiems racionalizuoti.
Pasakos padeda vaikui susivokti, kad normalu būti ir geram, ir blogam, ir leidžia lengviau išgyventi audringas emocijas. Menininkė Karolina Kunčinaitė pastebi: „Ir mama kartais tampa ragana. Tik vaikas gali vaizduotėje išgyventi, kad kovoja su ta ragana, o realiame gyvenime jis su mama visai normaliai elgiasi, nes su ragana jau yra gerai padirbėjęs. Tai tikra psichoterapija vaikams ir gyvenimo mokykla“.
Pasakų siaubai parodo vaikui, kad tokios mintys gimsta natūraliai ir kaip galima su jomis susidoroti. Tai padeda vaikams susitvarkyti su negatyvu, nes pasakoje visada laiminga pabaiga ir visi gauna tai, ko nusipelnė. Tai moralės mokymas per įvykius, o ne per moralizavimą.
Pasakų herojai dažnai yra paprasti žmonės, todėl vaikui lengviau su jais susitapatinti ir suprasti, kad tai, jog jis patiria įvairias emocijas ir išgyvenimus, yra normalu. Pasakos padeda vaikui susidėlioti gyvenimo modelį, suprasti, kad yra normalu būti ir tokiu, ir kitokiu.
Pasakose nagrinėjamos įvairios gyvenimiškos problemos: būsimo asmeninio gyvenimo, karjeros, brendimo ir dvasinio virsmo problemos. Pavyzdžiui, pasaka dažnai prasideda išėjimu iš namų, kas simbolizuoja savarankiškumo ir brendimo pradžią.
Pasakų tipai pagal amžių
- Vaikams iki ketverių metų - gyvulinės pasakos. Tinkamiausios pasakos, kuriose įkūnijami gyvūnai. Pavyzdžiui: „Varna ir sūris“, „Senelis ir ožka“, „Vilkas ir siuvėjas“, „Dangus griūva“ ir pan.
- Vaikams nuo ketverių iki penkerių - ritminės pasakos. Ritminėse pasakose kelis kartus kartojasi veiksmas, bet siužetas dar ne itin sudėtingas. Pagrindinis pasakos herojus dar neturi daug individualumo. Pavyzdžiui: „Mergelė uogelė“, „Joniukas ir Elenytė“, „Devyniabrolė ir devyniagalvis“ ir pan.
- Vaikams nuo penkerių iki septynerių - stebuklinės pasakos. Šių pasakų pagrindiniai herojai jau turi įveikti daug išbandymų kelyje į sėkmę. Siužetas sudėtingas, daug įvykių, veiksmo, išbandymų. Stebuklų pasakos pateikia gyvenimiškos patirties „koncentratą“ ir informuoja apie dvasinį žmogaus augimą. Pavyzdžiui: „Apie baltą vilką“, „Karalaitė ant stiklo kalno“ ir pan.
Pasakų svarba vaiko pasaulėžiūrai
Pasakos vaikams padeda suprasti, kad pasaulyje egzistuoja ne tik gėris, bet ir blogis. Jos parodo, kad gyvenime vyksta dramos ir kovos, tačiau visada yra išeitis ir kad gėris galiausiai nugali blogį. Tai suteikia vaikams saugumo jausmą ir tikėjimą ateitimi.
Pasakų simbolinė kalba yra vaikui suprantamesnė nei suaugusiųjų pasaulis. Vaikai mąsto vaizdiniais, o pasakos perteikia informaciją per vaizdinius ir simbolius, kas padeda jiems lengviau suvokti sudėtingus gyvenimo aspektus.
Pasakų skaitymas yra ne tik malonus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir nepaprastai svarbus ugdymo įrankis, formuojantis vaiko asmenybę, vertybes ir pasaulėžiūrą.
