Pasaitėlis - tai liežuvį su burnos dugnu jungiantis plonos gleivinės raukšlė. Įprastai pasaitėlis prasideda ties liežuvio viduriu, leidžiant jam laisvai judėti ir lengvai iškišti. Tačiau kartais pasitaiko įgimta patologija - trumpas liežuvio pasaitėlis, kuris gali paveikti įvairias funkcijas.
Trumpas liežuvio pasaitėlis būdingas daugeliui kūdikių, tačiau 2-5 metų amžiaus vaikams, augant alveolinei ataugai ir dygstant dantims, jis tampa ilgesnis. Todėl pasaitėlio „pakirpimas” (frenotomija) kūdikystės laikotarpiu būtinas tik tada, kai kūdikis negali tinkamai čiulpti ar ryti, o liežuvio pasaitėlis yra plonas ir riboja gyvybines funkcijas.
Kada pasaitėlio kirpimas yra būtinas?
Trumpas liežuvio pasaitėlis gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie priklauso nuo amžiaus:
- Kūdikiams: negalėjimas tinkamai žįsti ir ilgiau išlaikyti krūties burnoje, dažnas atpylimas, nepasisotinimas ar nepakankamas svorio augimas, pilvo pūtimas, sunkumas valgyti nuo šaukšto, žindymo metu girdimi pašaliniai garsai, neįprasta liežuvio padėtis (stūmimo metu liežuvis įgauna „širdelės” formą).
- Vaikams: netaisyklingas „r”, „l”, „t”, „d”, „n”, „š”, „ž”, „č” ir kitų garsų tarimas, valgymo funkcijų sutrikimai (sunkumas kramtyti kietą maistą, laižyti ledus, čiulpti saldainius), burnos higienos problemos dėl ribotų liežuvio judesių, sunkumas liežuviu pasiekti gomurį ir viršutinę lūpą.
Per trumpą pasaitėlį svarbu pastebėti ir pakirpti kuo ankstyvesniame amžiuje, kadangi jis riboja lūpų ir liežuvio viršūnėlės judesius, kas gali apsunkinti maitinimąsi, rijimo funkcijas, o vėlesniame amžiuje - kalbos sutrikimus bei netaisyklingą dantų padėtį ir burnos higieną.
Nors kartais tokį sutrikimą medikai sieja su paveldimumu, tačiau dažniausiai pasaitėlio sutrumpėjimo priežastys nėra iki galo aiškios. Trumpą liežuvio pasaitėlį vidutiniškai turi 1 iš 20 naujagimių, o berniukams ši patologija pasitaiko 2,5 karto dažniau nei mergaitėms.
Kaip atliekamas pasaitėlio kirpimas?
Per trumpo liežuvio pasaitėlio kirpimas gali būti atliekamas keliais būdais. Atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas ir individualią situaciją, gali būti atliekamas pasaitėlio įkirpimas arba sudėtingesnė pasaitėlio korekcija.
Frenotomija (pasaitėlio įkirpimas)
Tai nesudėtinga procedūra, kurios metu atliekamas nežymus liežuvio pasaitėlio įkirpimas. Įprastai ji atliekama kūdikiams. Prieš procedūrą gali būti naudojamas specialus gelis nuskausminimui, tačiau daugeliu atvejų nuskausminimo neprireikia. Pasaitėlyje beveik nėra kraujagyslių, todėl kraujo pasirodo retai. Po procedūros kūdikis gali maitintis įprastai, nereikia laikytis specialaus režimo. Gijimas trunka iki 2 savaičių.
Frenektomija (pasaitėlio pašalinimas)
Tai sudėtingesnė operacija, kurios metu pasaitėlis visiškai pašalinamas. Ji tinka ir tais atvejais, kai pasaitėlis yra storas. Operuoti galima taikant ir vietinę, ir bendrąją nejautrą. Ši procedūra įprastai atliekama vyresniems vaikams, kai pasaitėlis yra storas ir mažai elastingas, o liežuvio judesiai labai riboti.
Pasaitėlio korekcija lazeriu
Pasaitėlio ilgį galima koreguoti ir lazeriu. Naudojant lazerį procedūros metu sumažinamas kraujavimas ir efektyviau tausojami aplinkiniai audiniai. Pasaitėlio ilgį koreguojant lazeriu užtikrinamas greitesnis gijimas ir sumažinama komplikacijų rizika. Tokiu būdu atliekama lūpos ar liežuvio pasaitėlio plastika gali būti taikoma vyresniems nei 5 metų pacientams. Lazeriu atliekamas pasaitėlio pakirpimas gali būti optimalus sprendimas ir tuomet, kai turi būti koreguojamas apatinės arba viršutinės lūpos pasaitėlis, dėl kurio pasireiškia kalbos sutrikimai ar burnos higienos problemos.
Kada atlikti operaciją?
Medikų nuomonės dėl tinkamiausio amžiaus atlikti liežuvio pasaitėlio plastiką skiriasi. Kai kurie mano, kad pasaitėlis dar gali formuotis iki 2-3 metų po gimimo, todėl jei jis netrukdo žindymui, rekomenduojama palaukti ir tik tada vertinti situaciją. Logopedai pataria plastiką atlikti 3-5 metų vaikams, nes tuo metu vaikas natūraliai baigia švepluoti - galima adekvačiai įvertinti, kiek įtakos tarčiai daro trumpas pasaitėlis.
Vyresniems vaikams, turintiems trumpą pasaitėlį, sudėtinga tarti garsus č, d, l, n, r, š, t ir ž. Svarbu atsiminti, kad garsų tarimo sutrikimą gali lemti ir kitos priežastys, todėl prieš sprendžiant dėl operacijos, būtina pasikonsultuoti su specialistais.
Paprastai tariant, per trumpas pasaitėlis daro įtaką ne tik liežuvio, lūpos judesių amplitudę ar tartį, bet ir bendrą burnos ertmės sveikatą. Todėl, jeigu jis vystosi netinkamai, atlikti pasaitėlio korekcijas yra būtina.
Pooperacinis laikotarpis ir priežiūra
Po pasaitėlio pakirpimo procedūros žindyti galima iš karto. Esant poreikiui, laikino skausmo malšinimui tinka kūdikiams skirti vaistai. Pagrindinė procedūros rizika yra ta, kad burnos ertmėje esančios žaizdos gyja labai greitai ir gali per anksti sugyti, vėl sukeldamos ankstesnių simptomų pasireiškimą.
Tam, kad pasiektumėte geriausią rezultatą, pooperaciniai žaizdos pratimai yra bene pati svarbiausia proceso dalis. Juos rekomenduojama daryti bent 6 kartus per parą, ypač svarbūs yra naktiniai pratimai, nes tuo metu susidaro ilgiausias laiko tarpas, palankus žaizdos audiniams sugyti kartu. Intensyviausiai pratimai turėtų būti atliekami pirmąsias 3 savaites.
Pratimai viršutinės lūpos pasaitėliui:
- Pakiškite pirštą po viršutine lūpa ir kelis kartus pakelkite jį aukštyn iki pasipriešinimo.
- Braukite pirštu iš vienos žaizdos pusės į kitą, maždaug 1 sekundę.
Pratimai liežuvio pasaitėliui:
- Įkiškite rodomuosius pirštus vaikui į burną. Vienas pirštas - vidinėje žando pusėje, kitas - po liežuviu.
- Suglaudę pirštų galiukus, pakelkite liežuvį kuo aukščiau, gomurio link, paspaudžiant 1-2 sekundes. Pakartokite 5 kartus.
- Vienu pirštu prilaikykite pakeltą liežuvį, o kitą padėkite ant rombo žaizdos vidurio. Švelniai braukite nuo žaizdos apačios link viršaus, atskirdami horizontalųjį užsilenkimą.
- Tvirtai pirštu pamasažuokite burnos apačią kairėje, o paskui dešinėje pusėje, siekiant atpalaiduoti įtemptus raumenis.
Pratimai po frenektomijos (1–7 dienos)
Taip pat naudinga atlikti pratimus, gerinančius burnos motoriką: švelniai braukti pirštu apatinėmis dantenomis, leisti vaikui čiulpti pirštą, nukreiptą pagalvėle į gomurį, ir švelniai paspausti gomurį, stimuliuojant čiulpimo refleksą.
Trumpas vaiko lūpos ar liežuvio pasaitėlis yra jautri tema. Nors kirpimas yra nesudėtinga procedūra, ji kelia stresą mažiems vaikams. Todėl svarbu atidžiai įvertinti situaciją ir rinktis optimaliausią gydymo metodą, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius.
tags: #pasaitelio #pakirpimas #kudikiui
