Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai, kaip ir kitos panašios įstaigos, susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su vaikų išlaikymu ir jiems teikiamų paslaugų kokybe. Nors prekybos tinklas „IKI“ prisideda prie socialinių iniciatyvų, remdamas ugdymo projektus, ir suteikia produktus maisto gaminimo mokymams, svarbu suprasti bendrą finansavimo ir išlaikymo tvarkos paveikslą.

Vaiko išlaikymo tvarka ir finansavimas

Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai, yra pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 metų vaikui.

Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės. Vaiko išlaikymo tvarka ir forma nustatomos bendru tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš tėvų nemoka alimentų, kreipiamasi į teismą, kuris nustato išlaikymo formą bei alimentų dydį, priklausantį nuo vaiko poreikių bei tėvų turimų pajamų.

Paprastai priimant sprendimą dėl alimentų dydžio remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). 2026 m. MMA „į rankas“ - apie 846 Eur, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po ~ 423 Eur (846 Eur / 2).

Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.

Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus - ne tokia ir reta situacija. Alimentus tėvai nustoja mokėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios ir t.t. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį ir t.t. Taigi, jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Taip pat alimentų nemokantis asmuo gali tapti valstybės skolininku.

Vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, tad dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į „Sodrą“. Vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali viršyti 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. Tačiau nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka padidės nuo 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio iki 2,5 BSI, todėl nuo 2026 m. liepos 1 d. ši išmoka būtų: 2,5 x 74 = 185 Eur.

Pagrindinės problemos Panevėžio vaikų globos namuose

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą dėl įvairių vaikų globos namų, įskaitant Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus. Tyrimo metu buvo vertinami vaikų skaičiaus, įstaigų veiklos, finansavimo, vaikų apgyvendinimo priežasčių pokyčiai, sveikatos paslaugų vaikams prieinamumas ir kiti aspektai. Apibendrinus surinktą medžiagą, teigtina, kad esminių permainų SVKN veiklos reglamentavimo, paslaugų teikimo, šių įstaigų finansavimo srityse per laikotarpį nuo 2011 iki 2014 metų neįvyko.

Pagrindinės problemos, nustatytos tyrime, yra šios:

• Nėra vienodų, vykdomosios valdžios nustatytų, normatyvų vaikų aprangai, maistui, medikamentams ir kitoms būtinoms reikmėms, todėl visose SVKN jie skirtingi.
• Didžioji dalis finansavimo skiriama įstaigų ir personalo išlaikymui, tačiau suplanuotos lėšos sauskelnėms, avalynei, patalynei, medikamentams ir maisto papildams, aprangai, maistui, atsižvelgiant į vaikų skaičių ir nustatytus normatyvus, neatitinka realių poreikių.
• Iš esmės ir toliau finansuojamas ne vaikui suteikiamos konkrečios paslaugos, o įstaigos ir jų poreikiai, t.y. institucijos poreikis yra iškeliamas jų gyventojų (paslaugų gavėjų) poreikių atžvilgiu.
• SNKN nėra vieningos vaikų skaičiaus grupėje nustatymo metodikos ir (ar) kriterijų, todėl vaikų skaičius grupėse, jų amžius ir sveikatos būklė visose įstaigose skirtingi (nuo 5 iki 17 vaikų grupėje).
• Priešingai nei socialinės globos įstaigų sistemoje, sveikatos sistemai priklausantiems SVKN nėra nustatyti vienodi kriterijai nei personalo sudėčiai pagal profesines grupes, nei jų skaičiui. Su dideliais vaikų grupėmis nakties metu dažniausiai dirba 1 darbuotojas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tinkamos vaikų priežiūros, ypač kūdikių ir neįgalių vaikų, nakties metu.
• Ne visi SVKN laikosi ikimokyklinio ugdymo organizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
• Susiklostė skirtinga praktika dėl bendradarbiavimo su savivaldybių pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis dėl vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo.
• Ne visose įstaigose dirba švietimo pagalbos specialistai.
• Savivaldybės nevertina SVKN teikiamos ugdymo paslaugos kokybės.
• Statistiniai duomenys apie nagrinėjamose įstaigose globojamų vaikų sveikatą (vaikams nustatytą neįgalumą) yra netikslūs, todėl nei valstybės (savivaldos) institucijos, nei potencialūs globėjai (įtėviai) neturi išsamios ir objektyvios informacijos apie vaiką ir jo poreikius.
• Ne visuose SVKN globojami vaikai prirašyti prie pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, todėl vaikams yra apribojamos galimybės gauti specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas.
• Odontologinė priežiūra vaikams, kokia numatyta Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkoje, nevykdoma net ir tuose SVKN, kurių globotiniai prirašyti prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
• Nors šios įstaigos finansuojamos valstybės biudžeto dotacijų lėšomis, kuriose turėtų būti numatytos lėšos medikamentams, yra atvejų, kai naudojamasi Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vaistams ir (ar) medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, taip formuojant ydingą dvigubo finansavimo medikamentams praktiką.
• Nors SVKN teikia vaikams socialinės globos paslaugas, tačiau joms teikti licencijų neturi ir kreiptis dėl jų neketina, motyvuodami šių įstaigų priklausymu sveikatos apsaugos, o ne socialinių paslaugų įstaigų sistemai. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM palaiko tokią SNKN poziciją, todėl teikiamų socialinių paslaugų kokybės vertinimas ir kontrolė SVKN neatliekama. Pažymėtina, jog toks teisinis reguliavimas ir (ar) teisės aktų nuostatų aiškinimas ir taikymas, neatitinka paslaugų gavėjų (vaikų) interesų.

Galimos paramos formos

Nepaisant išvardintų problemų, egzistuoja ir paramos formos, kurios gali padėti vaikams globos namuose. Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė skirta paramos gavėjui atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes. Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (2025 m. = 331,50 euro per mėnesį), gali pretenduoti į tokią paramą. Galimos išimtys, kurias nustato individualiai vietos savivaldybių administracijos, tačiau išimtiniai atvejai negali viršyti 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį asmeniui (2025 m. 1.55a (prašymas pildomas fiziškai)). Lėšos į korteles bus pervedamos 4 kartus per metus.

Trumpalaikė socialinė globa teikiama iki 6 mėn. Reikia atvykti į Panevėžio socialinių paslaugų centro 208 kab. Informacija atnaujinta 2025 m. kovo 19 d.

Vienam paramos gavėjui turi būti suteikta ne mažiau kaip 5 kg maisto donacijų per ketvirtį.

tags: #panevezio #vaiku #globos #namuose #skiriamos #lesos

• Skaityti "Haris Poteris ir prakeiktas vaikas"
• Vaikų adaptacija darželyje
• Vaikas ir jo priežiūra pagal Benjaminą Spocką
• Nešiojamas buteliuko laikiklis
• Magistro studijos ikimokyklinio ugdymo srityje