Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų įvyko esminiai pokyčiai vaikų globos sistemoje. Institucinė vaikų apgyvendinimo forma keičiama į aplinkai, artimai šeimai, artimesnę. Siekiant, jog kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų augtų šeimose, prieš metus buvo įteisintas nuolatinio globotojo institutas.
Šiuo metu Lietuvoje 25 savivaldybėse veikia 42 nuolatiniai globotojai, kurie į savo šeimas priėmė 38 tėvų globos netekusius vaikus. Nuo 2018 metų Lietuva atsisakė institucinių globos namų, kuriuose gyvendavo didelės vaikų grupės. Šiandien nuolatinio globotojo institutas, kartu su kitomis globos formomis, leidžia užtikrinti geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams.
Pasak „SOS vaikų kaimas“ globos centro vadovo Dovydo Španagelio, vaikui globa dažniausiai tampa reikalinga dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, nuolatinės nepriežiūros, tėvų priklausomybių nuo alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų. "Globa yra pagalba vaikui užaugti, kai vaikas yra netekęs tėvų globos. Vaikai į globą dažniausiai atkeliauja iš labai sudėtingų sąlygų ir pilni skaudžių patirčių - jie būna patyrę smurtą, nepriežiūrą, matę tėvų priklausomybes. Šiandien nebeturime nei vienų vaikų globos namų - tai milžiniškas pokytis. Pasikeitė ne tik vaikų gyvenimo sąlygos, bet ir visuomenės požiūris. Dabar visi vaikai gyvena šeimos aplinkoje kaip ir kiti jų bendraamžiai“, - pasakojo D. Španagelis.
Anot globos centro vadovo, ypač globėjų trūkumas jaučiamas su vaikais, turinčiais negalią, ir broliais bei seserimis. Globėjai jaučia didelį nerimą įsipareigoti rūpintis vaikais, kurie turi specializuotų poreikių, arba globoti kelis vaikus, nes brolių ir seserų negalima išskirti ar apgyvendinti skirtinguose miestuose. D. Španagelis teigia, jog didelės šeimos vaikai patenka į šeiminius namus dėl globėjų trūkumo ir ten gauna visą reikiamą pagalbą.
„Šiai dienai šeiminiuose namuose gyvena 900 vaikų, kuriems trūksta globėjų. Priežasčių, kodėl taip yra daug - vieni bijo įsipareigojimo, atsakomybės, kiti jaučia stigmas, jog globojamas vaikas bus kitoks. Didžioji dalis vaikų, kuriems trūksta globėjų, yra vaikai su negalia, specialiaisiais poreikiais, delinkventiniu elgesiu, taip pat didelės grupės brolių sesių ir paaugliai. Kartais vaikai atkeliauja su protinėmis arba fizinėmis negaliomis, būna vaikų su specialiaisiais poreikiais, raidos sutrikimais. Globėjams tai yra didžiulis iššūkis, nes tam reikia specialios pagalbos ir žinių. Vaikams, turintiems negalią, sunku rasti globėjų šeimą, todėl neretai jie yra globojami šeiminiuose namuose“, - sako globos centro vadovas.
Dėl įvairių priežasčių be šeimos likę vaikai keliauja pas budinčius globotojus, kurie laikinai užtikrina vaikams saugią ir mylinčią aplinką bei visą reikiamą pagalbą. Jie priima vaiką į savo namus tam laikotarpiui, kol tėvai, kartu su specialistų pagalba, įveiks iškilusią krizę, arba kraštutiniu atveju, teismui priėmus sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo, bus surasti nuolatiniai globėjai.
Anot pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai vos gimę kūdikiai yra paliekami ligoninėse. „Ligoninėje kūdikiai kartais yra paliekami dėl pogimdyvinės depresijos, kartais dėl neplanuoto nėštumo ar išprievartavimo. Dažniausiai moterys nežino, kur kreiptis pagalbos, tačiau ją galima rasti krizinio nėštumo centre, taip pat kiekvienos poliklinikos psichikos sveikatos centre. Visi vaikai, jeigu jų artimoje aplinkoje nėra asmenų, galinčių jais pasirūpinti ir suteikti namus, keliauja pas budinčius globotojus“, - teigė jis.
Pasak „SOS vaikų kaimo“ globos centro vadovo, natūralu, kad gyvenant kartu, vaikas tampa budinčio globotojo šeimos dalimi. Budintys globotojai patiria daugybę įvairių jausmų, kai tenka jį perduoti kitiems globėjams ar įtėviams; išgyvenimai būna itin sunkūs ne tik vaikams, bet ir globėjams. „Globėjas absoliučiai daro viską, ką daro tėvai - nuo pusryčių ruošimo, drabužių pirkimo, būrelių lankymo iki pasakų sekimo vakare. Todėl kai globoji kūdikį nuo kelių mėnesių ar vaiką nuo trejų, - jis tampa tavo vaiku. Ir kai ateina laikas jį perduoti kitai globėjų šeimai, jausmas toks, lyg paliktum savo vaiką. Tiek vaikams, tiek globėjams tai yra labai sunkūs potyriai“, - sako D. Španagelis.
Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekė uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą.
Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutinius institucinius globos namus. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą, 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma. Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
Lietuvos pasiekimus vaikų globos srityje konferencijoje įvertino Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovė Katarina Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje pakvietusi švęsti Lietuvos pasiekimus. „Nuo institucinės vaikų globos reformos Lietuvoje praėjo 10 metų, ir mes pastebime, kokia sėkminga buvo ši reforma. Per dešimtmetį vaikų globos įstaigų skaičius reikšmingai sumažėjo, tuo pat metu matėme, kaip stipriai išaugo globa šeimoje ir bendruomenėje. Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovės nuomone, Lietuvoje vykusi institucinės globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo. „Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų. Europos Sąjungoje vis dar turime nemažai valstybių narių, kuriose šis rodiklis viršija 40 proc.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti išties reikšmingus pokyčius - atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais. „Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti, paspartinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių bei atvertų namų durų“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, spaudos konferencijoje ypatingai pabrėžusi vaiko teisę augti saugioje aplinkoje.
Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės temą „Mano akims reikia tavo akių“. Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais. Viena iš nacionalinės vaikų globos savaitės „Mano akims reikia tavo akių“ organizatorių, globos ekspertė, iniciatyvos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė teigė, kad šūkiu „Mano akims reikia tavo akių“ norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. „Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Mes taip nenorime juo su niekuo dalintis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie tėvų netekusius. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini. Stengiamės apie tai kalbėti žodžiais, veiksmais, gausybe renginių ir edukacinių užsiėmimų“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Po spaudos konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo rašomi atvirlaiškiai, ant kurių atspaustos šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės. Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus. Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“. Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė. Vaikų globos savaitė Lietuvoje tęsis iki liepos 5 dienos.
Istorinės vaikų globos įstaigos ir jų transformacija
Ukmergės globos centras turi ilgą ir prasmingą istoriją, besitęsiančią nuo 1963 metų. Viskas prasidėjo įkūrus mokyklą - internatą, kurioje vaikai ne tik mokėsi, bet ir rado saugų prieglobstį. Per daugelį metų įstaiga keitė savo veidą, tačiau tikslas išliko tas pats - rūpintis vaikais, kuriems priežiūros ir šilumos trūko labiausiai.
Pradžioje mokyklai - internatui vadovavo direktorius Leopoldas Jankūnas, vėliau 1974 metais įstaigos valdymą perėmė direktorė Irena Bernatonienė. Nuo 1983 m. mokyklai - internatui vadovavo direktorius Stanislovas Laurinavičius. Šiam direktoriui einant pareigas 1992 metais Ukmergės devynmetė mokykla - internatas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, buvo reorganizuota į Ukmergės vaikų globos namus.
Nuo 2012 metų Ukmergės vaikų globos namams vadovavo direktorius Vygantas Kaselis. Per šio direktoriaus kadenciją įvyko daug reikšmingų pokyčių Ukmergės vaikų globos namams. Vienas iš jų - 2014 metais dalis globojamų vaikų buvo apgyvendinti Siesikų padalinyje. Šis pokytis buvo lyg atspirtis vaikų globos namų pokyčiams, susijusiems su institucinės globos pertvarka.
Pažymima, kad Ukmergės rajono savivaldybė viena iš pirmųjų šalyje ėmė vykdyti institucinės globos pertvarką ir nuo 2017 metų keturi gyvenamieji namai Ukmergėje buvo pritaikyti vaikų globai. Anksčiau šie namai buvo vadinami bendruomeniniais vaikų globos namais, bet visai neseniai buvo pervadinti į šeiminius namus. Bet keitėsi ne tik gyvenamųjų namų, pritaikytų vaikų globai, pavadinimas, bet ir pačios įstaigos. Nuo 2018 m. Ukmergės vaikų globos namai tapo Ukmergės globos centru.
Nuo 2024 m. Ukmergės globos centre įvyko dar viena reorganizacija - Šeimos gerovės skyriaus perėmimas iš Ukmergės socialinių paslaugų centro. Nuo šiol Ukmergės globos centre vykdomos ne tik vaikų socialinės globos (rūpybos) ir priežiūros, vaikų globos (rūpybos) organizavimo šeimoje paslaugos, bet ir šeimų socialinės priežiūros paslaugos (atvejo vadybos funkcijos). Taip pat tais metais keitėsi ir Ukmergės globos centro vadovas. Nuo 2024 m. Ukmergės globos centrui vadovauja direktorė Rugilė Balnaitė.
Šiandien Ukmergės globos centras yra moderni ir dinamiška įstaiga, kurioje dirba profesionalūs specialistai.
Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namų steigimo idėja 1995 metais kilo tuometiniam Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios kunigui vikarui Virgilijui Liuimai. Jo iniciatyva ir pastangomis už Olandijos labdaros fondų, Vokietijos katalikiškos organizacijos „Renovabis“, ,,Lietuvos dukterų“ draugijos iš Los Andželo, Lietuvos ,,Caritas“ suaukotas lėšas, Paketurių kaime, rekonstruotame vaikų darželio pastate, 1996 m. rugsėjo 2 dieną, Kupiškio rajono mero potvarkiu Nr. 333, buvo įsteigti vaikų globos namai, pavadinti Lietuvos globėjo - Šventojo Kazimiero vardu.
Nevyriausybinių vaikų globos namų steigėjas buvo Panevėžio vyskupijos Kupiškio dekanato „Caritas“, kuris 1996 m. rugsėjo 2 dieną su Kupiškio rajono savivaldybe pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, įsipareigodamas užtikrinti vaikų globos namų veiklą. Kupiškio rajono savivaldybė įsipareigojo skirti dotaciją vaikų globos namų išlaikymui. Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namai iškilmingai atidaryti 1996 m. rugsėjo 25 dieną. Globos namus pašventino Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas J. Preikšas. Vaikų globos namų direktore paskirta Danutė Bukinienė. Vaikų namuose gyveno 22 vaikai, dirbo 16 darbuotojų.
Vaikų globos namų išlaikymui pinigines lėšas ar drabužius, baldus, kitą inventorių aukojo Prancūzijos L‘Arafal fondas, Norvegijos Rotary klubai, verslininkai, ūkininkai ir pavieniai geros valios žmonės. Nuolat didėjant išlaidoms vaikų globos namų išlaikymui, Kupiškio dekanato „Caritas“ negalėdamas vykdyti savo įsipareigojimų, 2008 m. lapkričio mėn. Kupiškio rajono savivaldybės administracijai pranešė, kad stabdo savo veiklą. Todėl 2008 m. lapkričio 20 dieną Kupiškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia steigti biudžetinę įstaigą Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namai ir savo sprendimu Nr. TS - 308 patvirtina įstaigos nuostatus ( Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS - 165 nauja redakcija ). 2008 m. gruodžio 16 d. įstaiga užregistruojama juridinių asmenų registre.
2010 m. rugsėjo mėn. 23 d. vaikų globos namų direktoriumi paskiriamas Petras Remeikis. 2011 m. rugpjūčio mėn. 3 d. teikiama paraiška Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl vaikų globos namų pastato renovavimo. 2011 m. spalio mėn. 11 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, įsakymu Nr. A1-447, skiria finansavimą projekto ,,Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namų infrastruktūros modernizavimas“ įgyvendinimui. Projektas pradedamas įgyvendinti 2013 metais. 2015 m. balandžio mėn. 10 d. projektas baigtas įgyvendinti.
2017 m. rugsėjo mėn. įstaigai pradeda vadovauti šviesios atminties direktorius Vytautas Koženiauskas. Vykdant institucinės globos pertvarką, 2018 m. gegužės 21 d. Vaikų globos namams Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suteikta licencija Nr. L000000771 socialinei globai teikti bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai adresu: Melioratorių g. 8A-3, Noriūnai, Kupiškio rajonas. 2018 m. lapkričio mėn. 27 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos licencija Nr. 000000771 papildyta, įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai adresu: K. Šimonio g. 6-22, Kupiškis.
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. TS-190 patvirtinti Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namų nuostatai, papildyti dėl Pagalbos šeimai centro steigimo. Padalinys Pagalbos šeimai centras pradeda veikti 2019 m. rugsėjo mėn. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ADV-505 suteikta Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namų padaliniui Savarankiškiems gyvenimo namams teisė teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą - palydėjimo paslaugą jaunuoliams.
Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vaikų globos namams vadovavo direktorė Regina Urbanovičienė. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. vaikų globos namams vadovauja direktorė Vilma Ribakovienė. Nuo 2025 m. lapkričio 10 d. vadovaujantis Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2025 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-239 keičiamas įstaigos pavadinimas iš „Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namai“ į „Kupiškio r. šv. Kazimiero šeimos ir vaikų gerovės centras“.
Šalčininkų rajone nuo birželio 30 d. iki liepos 6 d. vyko tradicinė, jau penktą kartą organizuojama, Globos savaitė. Iniciatyva skirta atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų globą, paskatinti empatiją ir drąsą tapti globėju. Šių metų šūkis - „Mano akims reikia tavo akių“ - tapo stipriu simboliniu raginimu: žvilgsnis - tai pirmasis žingsnis link pasitikėjimo ir saugumo, kurio vaikui taip dažnai trūksta. Šalčininkų rajone šią žinią skleidė Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras, per įvairius renginius.
Birželio 30 d. Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centre vyko arbatėlės diena arba „Pirmas žingsnis - pokalbis“ - neformalus susitikimas prie arbatos puodelio, skirtas globos klausimams aptarti. Renginys subūrė globėjus, budinčius globotojus, specialistus ir tuos, kurie tik svarsto globos galimybę.
Liepos 1 d. Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Oksana Obločinska ir direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Irina Sobašek bei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič dalyvavo nacionalinėje konferencijoje „Dešimtmetis vaikų globos kelionės Lietuvoje - arčiau mūsų vaikų“.
Susitikimo į 2014-2024 metų vaikų globos sistemos pertvarkos dešimtmečiui skirtą konferenciją susirinko daugiau nei 300 globos centrų darbuotojų ir vaikų teisių gynėjų, globėjų ir politinių sprendimų priėmėjų. Konferencija buvo labai jautri, paliečianti ir rodanti, kiek daug visi kartu pasiekėme per 10 metų. Pagrindinis pasiekimas - Lietuvoje neliko vaikų globos namų kaip didelių, bet nuošalių ir atšiaurių įstaigų. Vaikų likimai perkelti į šeimai artimesnę aplinką.
Globėjai visai Lietuvai primena: vaikai yra vaikai. Jie ne „kitokie”, ne „sunkūs”, ne „valstybiniai”. Šeima - tai ne pavardė dokumente. Tai rytinis apkabinimas, atviri ir padrąsinantys pokalbiai, kantrybė ir tikėjimas vaiku, kuris dar tik mokosi tikėti savimi.
Vaikų globos namai perpildyti, o gyvenimas šeimose neskatinamas
Projektai ir iniciatyvos
Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“: Tikslas - užtikrinti kompleksinių paslaugų šeimai teikimą ir plėtrą tikslinės grupės asmenims visose Lietuvos savivaldybėse. Projektas finansuojamas 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021-2027 m.
Projektas ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“.
Projektas ,,XXI amžius: mergaičių įgalinimas Baltijos valstybėse. ,,Bella.
Palangos iniciatyva „Pasveikink jūrą Palangoje“.
Oksana Obločinska, Šalčininkų rajono vaikų globos namų direktorė, sakė „Palangos tiltui“, kad jų vaikučiai nėra dalyvavę tokioje Palangos miesto savivaldybės akcijoje. „Tiesa pasakius, net nežinau kodėl. Tokių kvietimų nesame gavę. Šią vasarą su vaikais bandysime pasiekti jūrą patys - atvyksime į renginį vaikams Klaipėdoje. Iki „kovido“ pandemijos keturis metus rengusi kilnią akciją „Pasveikink jūrą Palangoje“ mažiau pasiturinčių ir vargingai gyvenančių šeimų vaikams iš visos Lietuvos - juos pakviesti pamatyti Baltijos jūrą ir pasidžiaugti jos bei Palangos malonumais - kurorto Savivaldybė šiemet jos nerengė. Regis, „kovidas“ kai kuriems kurorto valdininkams tapo puikiu pasiteisinimu bei proga šiemet atsisakyti šventės ir jos organizacinių rūpesčių.
„Viską sugadino „korona.“ O šiemet entuziazmo pristigo iš visų - ir mūsų pačių taip pat. Anksčiau ir prezidentūra, ir kitos savivaldybės, ir vaikų namai rodė didelį dėmesį šiai akcijai. To šiemet buvo mažiau. Žinoma, ir dėl karo. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ypatingai daug rūpinosi šia akcija, kartu su mūsų meru,“ - „Palangos tiltui“ sakė Rimantas Antanas Mikalkėnas, Palangos miesto savivaldybės vicemeras.
Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė neatsakė net į keturis „Palangos tilto“ prašymus paaiškinti, kodėl „Pasveikink jūrą Palangoje“ (akcija taip pat žinoma ir kitu vardu - „Už saugią Lietuvą“ aut.) šiemet neįvyko. Ar taip turėtų dirbti Savivaldybės viešųjų ryšių žmonės?
„Žinoma, mūsų vaikučiai pasigedo tokios didelės šventės. Gaila, kad ji nevyko,“ - „Palangos tiltui“ sakė nenorėjusi, kad būtų skelbiama jos pavardė, vienų vaikų globos namų Žemaitijoje, direktorė.
Būtent akcija „Pasveikink jūrą Palangoje“ į Palangą kartu su šimtais vaikų priviliojo ir šalies vadovus. Prezidentas Gitanas Nausėda 2019 metais Palangoje. O 2017 metais į „Pasveikink jūrą Palangoje“ atvyko ir tuometinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentės kvietimas dalyvauti akcijoje ir raginimas padovanoti vaikams turiningą vasarą išgirstas ir įgyvendintas su kaupu.
Palangiškiai stačia galva pasinėrė į organizacinius darbus ir kartu su miesto Savivaldybe bei Palangos kultūros ir jaunimo centru ėmėsi organizuoti, kad Baltiją galėtų pamatyti visos Lietuvos vaikai, kurie dar nė karto nėra buvę prie jūros, ir kurortas su nuostabia atostogų atmosfera paliktų jiems neišdildomų įspūdžių, emocijų ir prisiminimų.
Per visus keturis akcijos vykdymo metus visiems Lietuvos vaikams, kurie atvyko pamatyti jūrą pirmąjį kartą, buvo atviros visų kultūrinių įstaigų durys: jie galėjo nemokamai užeiti į Gintaro muziejų, Palangos pasakų parką, įamžinti atostogas netgi prie laivelio „Palanga“. Mažiesiems svečiams Kurorto muziejus pristatydavo edukacinę programą „Palanga legendose ir padavimuose“, duris jiems atverdavo Botanikos parko oranžerija, iliuzijų namas „Eureka“. Mažieji galėdavo aplankyti vienintelį Pabaltijyje Šunų muziejų ir pažvelgti į vasaros miestą iš viršaus - nuo Švč.
Vaikų globos savaitės renginiai finansuojami projekto ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas” Nr. 07-016-P-0001 2021-2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
