Atopinis dermatitas yra odos liga, sukelianti odos paraudimą, sausumą, bėrimus ir niežėjimą. Nors atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia vaikams, taip pat ši odos liga gali lydėti žmogų visą gyvenimą ir sukelti daug nepatogumų. Tai lėtinė, uždegimą sukelianti odos liga, kuriai būdingas odos sausumas, niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas, nuovargis ir miego sutrikimai. Ja gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Pastebėjus tokius simptomus, vertėtų kreiptis į specialistus - jie individualiai įvertins paciento situaciją ir nuspręs, ar reikalingi tolimesni alerginiai tyrimai.
Atopinis dermatitas, kitaip neurodermitas arba atopinė egzema - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. atvejų) ji prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais - zonas aplink akis. Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus.
Vaikų oda yra labai jautri ir gali reaguoti į daugybę veiksnių. Smulkūs bėrimai, atsirandantys dėl virusinių ar bakterinių infekcijų, dažnai praeina savaime ir nėra pavojingi, jei nesukelia kitų komplikacijų. Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema. Atopiniuבדרמטיту dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį.
Sveiko žmogaus oda įprastai puikiai susitvarko su apsauginėmis funkcijomis, palaiko optimalų drėkinimą ir ląstelių atsinaujinimo procesą. Tuo tarpu sergant atopiniu dermatitu, šios pagrindinės funkcijos sutrinka. Pagrindinė priežastis yra genetinis polinkis, dėl kurio odos barjerinė funkcija yra sutrikusi. Be to, sukelti ir paūminti atopinį dermatitą gali imuninės sistemos reakcijos į aplinkos alergenus, tokius kaip dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ar tam tikri maisto produktai. Kiti veiksniai, tokie kaip stresas, šaltas, sausas oras, cheminiai ir fiziniai dirgikliai bei netinkama odos priežiūra, gali pabloginti būklę ir sukelti uždegimą bei niežėjimą.
Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą. Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų.
Atopinio dermatito priežastys
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl ja reikia rūpintis nuolatos, t.y. nuolat drėkinti odą emolientais. Tikslios atsiradimo priežastys neaiškios, atsiradimui didelę reikšmę turi genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Kūdikių ir vaikų odos epidermis (viršutinis odos sluoksnis) yra plonesnis, todėl oda greičiau pažeidžiama, yra jautresnė nei suaugusiųjų, prakaito ir riebalų liaukos veikia silpniau, oda pralaidesnė, ją labiau veikia saulės spinduliai. Dėl visų šių priežasčių oda greičiau pažeidžiama ir labiau linkusi išsausėti. Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, per kuriuos gali patekti įvairios aplinkos medžiagos, alergenai, patogeniniai mikroorganizmai ir sukelti uždegimą.
Dažniausiai liga atsinaujina kontaktuojant su alergenu. Ūminis ligos laikotarpis dažniausiai pasireiškia rudens-žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiais. Žiemą dėl centrinio šildymo, “(re)to vėdinimo ir sauso oro dermatito simptomai tampa stipresni.
Maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, riešutai ir kt.), tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, šokoladas, medus, citrusiniai vaisiai ir kt.
Kaip pasireiškia atopinis dermatitas - kokie jo simptomai?
Pirmieji šios ligos požymiai dažniausiai pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais (gali pasireikšti kūdikiams netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus). Ligą išprovokuoti gali papildomo maisto įvedimas ar tam tikrų maisto produktų vartojimas, pavyzdžiui, šokoladas, medus, citrusiniai vaisiai ir kt.
Atopinio dermatito simptomai yra įvairūs ir gali skirtis priklausomai nuo amžiaus bei individualių veiksnių. Dažniausi simptomai yra stiprus niežėjimas (ypač nakties metu), sausumas ir odos paraudimas. Oda gali imti pleiskanoti, tapti šiurkšti, be to, gali atsirasti įtrūkimai. Dažnai atsiranda bėrimai (mažos iškilusios pūslelės), kuriuos kasant gali ištekėti skystis. Nuo kasymosi oda tampa itin jautri bei gali atsirasti patinimai.
Pažeistos sritys dažniausiai būna ant veido ir kaklo bei alkūnių ir kelių odos raukšlėse. Tačiau pažeidimai gali atsirasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, ant riešų, kulkšnių ar odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų, taip pat zona aplink akis. Neretai atopinis dermatitas paveikia didelius odos plotus.
Lėtinis niežulys, odos pleiskanojimas. Neurodermitas prasideda odos niežuliu. Ją nusikasius gali pasireikšti tik dar stipresnis niežulys. Galų gale kasytis pradedama tiesiog iš įpročio.
Miego problemos. Tam, kad atopinė egzema nesukeltų rimtų komplikacijų, ji privalo būti tinkamai gydoma. Todėl pastebėjus nerimą keliančius odos pakitimus ir pojūčius derėtų kreiptis į specialistus.
Atopinis dermatitas kūdikiams, vaikams (odos uždegimas, kurį gali sukelti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros priemonės, skalbimo priemonės, sintetika, maisto produktai, vilna, namų dulkės ir kt. Vaikų oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Oda parausta, atsiranda papulės, šašeliai, pleiskanojimas, kartais net pūslelės. Sergant dermatitu pažeistą vietą smarkiai niežti.
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą, galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas bei kojas.
Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis.
Atopinio dermatito diagnostika
Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, remdamasis požymiais ir paciento nusiskundimais. Specialistas taip pat gali skirti laboratorinius kraujo tyrimus. Specialūs tyrimai taip pat gali padėti nustatyti konkrečius alergenus. Dažniausiai tai yra tam tikro maisto grupės, vaistai, buitinė chemija, dulkės ar žiedadulkės.
Siekiant pagerinti dermatito pažeistos odos būklę, šių veiksnių reikėtų stengtis kuo labiau vengti.
Jei sau ar savo artimajam įtariate egzemą, o galbūt iš savo šeimos gydytojo jau esate išgirdę atopinio dermatito diagnozę - būtinai apsilankykite pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Ši liga reikalauja ne tik tikslios jos ir po ja slypinčių alergenų diagnostikos, bet ir nuolatinės specialisto priežiūros, ligos valdymo rekomendacijų korekcijos, tad nuolatinis glaudus ryšys su specialistu - raktas į sėkmę siekiant ne tik suvaldyti savo ar savo mažylio ligą, bet ir išvengti bakterinių ligos komplikacijų.
Alergenų tyrimai turi daug privalumų, tačiau labiausiai tėvų dėmesį atkreipia tai, jog jie vaikams prieinama kaina gali būti atlikti skirtinguose Lietuvos miestuose.
Smulkus bėrimas ant vaiko odos dažnai sukelia tėvų nerimą. Tačiau dažniausiai bėrimai yra nepavojingi ir praeina savaime. Vis dėlto, kai kurių bėrimų atsiradimas gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, kurioms reikia skubios medicininės pagalbos.
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama.
Lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.). Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą.
Kaip prižiūrėti odą sergant atopiniu dermatitu?
Žmonės su šia diagnoze turi atidžiau stebėti savo odos būklę. Rekomenduojama nustoti naudoti įprastą muilą ir pakeisti jį švelniais hipoalerginiais kosmetikos produktais, kurių pH yra neutralus, be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių. Maudytis reikėtų ne ilgiau kaip 15 minučių, o po maudynių baseine ar ežere svarbu itin kruopščiai nuplauti odą. Taip pat sergant atopiniu dermatitu būtina reguliariai drėkinti odą specialiais kremais ir tepalais.
Odos drėkinimas bent du kartus per dieną. Sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patariama tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar drėgna.
Trumpesnis maudymasis vonioje ar duše. Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią.
Tik švelnių muilų ir prausiklių naudojimas. Sergantiems atopiniu dermatitu, prausiantis patariama naudoti tik švelnius muilus ir prausiklius.
Atsargus odos šluostymas.
Gausus vandens vartojimas.
Oro drėkintuvo naudojimas. Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc.
Tinkamos oro temperatūros palaikymas.
Kasdienis odos drėkinimas, apsauginių kremų tepimas.
Esant ligos paūmėjimui, pažeistų plotų gydymas pagal gydytojo rekomendacijas.
Emolientai - tai odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina odą ir atkuria barjerinę funkciją. Jie taip pat pasižymi niežėjimą ir uždegimą raminančiomis savybėmis. Todėl alerginis bėrimas vaikui būna lengviau pakeliamas. Emolientai tepami net tada, kai nėra bėrimų, ne mažiau kaip 2 kartus per dieną. Tačiau, jei oda labai sausa, gali reikėti tepti ir 3-4 ar daugiau kartų per dieną. Tik pakankamas emoliento kiekis duoda norimą efektą. Jei oda labai sausa, tai visam kūnui tepti kelis kartus per dieną visą savaitę gali prireikti: kūdikiui - iki 250 g, vaikui - iki 500 g emoliento.
Maudyti galima kasdien, tačiau trumpai (5-10 min.) ir ne per karštame vandenyje. Nusausinti odą netrinant rankšluosčiu ir per 3 min.
Vengti alergenų - jei gydytojas alergologas diagnozavo alergiją maistui, nevartoti tų maisto produktų, jei yra diagnozuota alergija aplinkos ar kontaktiniams alergenams - vengti kontakto su jais.
Vietiniai priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai) naudojami atopinio dermatito gydymui, kai gydymas vien emolientais neveiksmingas. Šie vaistai pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu ir tepami ant pažeistos odos plotų. Šiuos vaistus vartokite taip, kaip nurodė gydytojas.
Kai vietinis gydymas neefektyvus, gydytojas gali paskirti sisteminių (geriamų arba leidžiamų) vaistų.
Per pirmąsias 5 minutes nuo maudynių naudojami emolientai.
Kasdienis odos drėkinimas, apsauginių kremų tepimas.
Būtina reguliariai drėkinti odą specialiais kremais ir tepalais.
Odos būklę teigiamai veikia ir kokosų aliejus, alavijo ekstraktas, ciberžolė, taip pat omega-3 riebalų rūgštys.
Ar kremas nuo atopinio dermatito išties veiksminga priemonė?
Kremas nuo atopinio dermatito yra viena iš priemonių, kurią jums gali skirti gydytojas, tad kremas gali būti tikrai veiksminga priemonė nemaloniems simptomams slopinti. Pavyzdžiui, DEXERYL kremas atopinio dermatito, ichtiozės ir sausumo požymiams lengvinti gali padėti numalšinti nemalonius atopinio dermatito sukeliamus simptomus. Šio kremo sudėtyje esantis glicerolis padidina odos raginio sluoksnio elastingumą. Vazelinas ir skystasis parafinas veikia kaip emolientai ir padeda atkurti natūralų odos barjerą ir saugo odą nuo išsausėjimo. Šis kremas drėkina ir gerina odos barjerinę funkciją, gali padėti esant sudirgimui ir niežėjimui bei suteikia optimalią apsaugą. Nepalieka riebios plėvelės ir nelimpa, be to, jis yra puikiai toleruojamas. Dexeryl kremas/tepalas nuo dermatito tinka naudoti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šis kremas yra be kvapiųjų medžiagų ir parabenų. Kremą reikia tepti plonu sluoksniu pažeistas veido ar kūno vietas 1-2 kartus per dieną, arba pagal poreikį (bet ne daugiau 6-ių kartų per dieną). Svarbu vengti zonos aplink akis. Be to, galite įsigyti ir veiksmingų priemonių seborėjinio dermatito požymiams palengvinti.
Kaip gydyti atopinį dermatitą?
Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis. O pagrindinis gydymo tikslas yra suvaldyti ligos simptomus. Tad viena iš svarbiausių užduočių yra vengti kontakto su alergenais, kadangi dažniausiai liga atsinaujina dėl tam tikrų maisto produktų vartojimo ar kitų išorinių alergenų poveikio. Tad būtina visiškai atsisakyti maisto produktų, kurie sukelia odos uždegimą bei vengti kitų išorinių dirgiklių kurie skatina ligos paūmėjimą. Taip pat labai svarbu vengti streso, kadangi šis taip pat gali provokuoti ligos paūmėjimą.
Jei ligos forma yra pakankamai lengva - taikomas vietinis gydymas, kurio metu turi būti naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris palengvina nemalonius pojūčius, minkština ir atkuria odą. Taip pat gali būti skiriamas ir hormoninis tepalas nuo dermatito. Tačiau tokį tepalą gali paskirti tik gydytojas. Viena vertus hormoninis tepalas nuo dermatito efektyviai pašalina ligos simptomus, bet kita vertus, jis gali sukelti daugybę šalutinių poveikių. Todėl taikant hormoninį gydymą be galo svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir naudoti tepalą tiksliai pagal nurodymus. Hormoniniai tepalai skiriami trumpais kursais.
Tačiau jei ligos forma sunkesnė - gali būti skiriami geriamieji vaistai, kurie gali būti skirtingo poveikio. Jie gali slopinti niežulį ir uždegimą, gydyti prasidėjusią infekciją ar skatinti negyvų odos ląstelių pasišalinimą. Gydymas vaistais taip pat taikomas pacientams, kuriuos lydi rimti miego sutrikimai, dėl itin stipraus niežėjimo.
Be to, gydant atopinį dermatitą labai svarbu naudoti ir drėkinamuosius kremus. Jie turi būti tepami kasdien, bent 2 kartus per dieną. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rankoms ir veidui. Oda šiose vietose yra jautriausia ir labiausiai pažeidžiama įvairių išorės veiksnių.
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl ja reikia rūpintis nuolatos, t.y. Nuolat drėkinti odą emolientais. Emolientai - tai odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina odą ir atkuria barjerinę funkciją. Jie taip pat pasižymi niežėjimą ir uždegimą raminančiomis savybėmis. Todėl alerginis bėrimas vaikui būna lengviau pakeliamas. Emolientai tepami net tada, kai nėra bėrimų, ne mažiau kaip 2 kartus per dieną. Tačiau, jei oda labai sausa, gali reikėti tepti ir 3-4 ar daugiau kartų per dieną. Tik pakankamas emoliento kiekis duoda norimą efektą. Jei oda labai sausa, tai visam kūnui tepti kelis kartus per dieną visą savaitę gali prireikti: kūdikiui - iki 250 g, vaikui - iki 500 g emoliento.
Atopinis dermatito gydymas yra kompleksinis. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus.
Esant lengvai ligos formai, gydytojas skiria kremus ir tepalus.
Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto.
Kaip gydomos lėto tipo alerginės reakcijos maistui? Kaip jau buvo minėta šiame straipsnyje - alergija tėra viena iš daugelio odos bėrimų priežasčių.
Kaip jį išgydyti? Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai. Šie pleistrai yra pripildomi potencialių alergenų.
Kaip jį išgydyti? Turbūt jau supratote, kad visiškai išgydyti egzemos kol kas - neįmanoma. Jei liga pasireiškia vaikystėje - gera žinia tėveliams. 70 proc. tikimybė, kad Jūsų mažasis šią ligą tiesiog išaugs, tačiau likusiems 30 proc. egzema taps nuolatine gyvenimo palydove, o Jūsų ir Jus gydančio gydytojo tikslas bus ligą suvaldyti.
Tai padės padaryti jau anksčiau aptarta būklę pabloginančių alergenų diagnostika, bei tinkama odos priežiūra.
Atopinio dermatito prevencija
Prevencija visų pirma skirta apsaugoti odą nuo agresyvių veiksnių, galinčių sukelti paūmėjimą. O tam tikros odos reakcijos gali sustiprėti padidėjus prakaitavimui ir stresui. Atopinio dermatito prevencijai rekomenduojama dėvėti drabužius, pagamintus iš natūralių audinių, kurie praleidžia orą. O skalbdami drabužius ir patalynę naudokite miltelius be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų. Be to, turite pasirūpinti, kad jūsų gyvenamosiose patalpose būtų švarus ir drėgnas oras.
Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą odos priežiūrą. Kasdien prausdamiesi po dušu, nenaudokite per karšto vandens bei šiurkščios kempinės, kadangi tai sudirgins jautrią odą ir gali sukelti ligos paūmėjimą. Po higienos procedūrų odą reikia kruopščiai nusausinti minkštu rankšluosčiu ir užtepti drėkinančias ir maitinančias odos priežiūros priemones. Kasdienei priežiūrai reikėtų naudoti specialius emolientus. Šios priemonės skirtos žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu ir kitomis odos ligomis. Emolientus galima naudoti tiek paūmėjimo, tiek remisijos metu. Jie minkština ir drėkina odą bei atkuria natūralų apsauginį barjerą. Apskritai, sergant atopiniu dermatitu, odos priežiūrai naudokite tik švelnų muilą arba specialias higienos priemones, skirtas jautriai odai. Visi namų ūkio darbai turi būti atliekami mūvint apsaugines pirštines. Geriau nenaudoti šiurkščių buitinių priemonių, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus. Taip pat svarbu pasirūpinti ir tinkama mityba. Ji turi būti sveika ir subalansuota.
Ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių nustatymas ir vengimas. Tai gali būti prakaitas, stresas, viršsvoris, muilai, plovikliai, dulkės, žiedadulkės. Siekiant pagerinti dermatito pažeistos odos būklę, šių veiksnių reikėtų stengtis kuo labiau vengti.
Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai.
Siekiant suvaldyti atopinį dermatitą, labai svarbu nustatyti, kas gali turėti įtakos jo paūmėjimui. Dažnai tai būna nuolatinis stresas ir įtampa. Atsipalaiduoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Tam puikiai tinka masažas, sportas, joga, meditacija, spalvų, garsų ir šviesos terapija.
Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc. drėgmę.
Palaikykite tinkamą oro temperatūrą.
Naudokite audinius, kurie leidžia odai kvėpuoti.
Naudokite skalbimo priemones be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų.
Venkite karšto vandens ir šiurkščių kempinių.
Nenaudokite muilo, kuris gali išsausinti odą.
Tepkite odą drėkinančiais kremais.
Mūvėkite pirštines atlikdami namų ruošos darbus.
Išsami ir tiksli alergenų diagnostika yra pagrindas sėkmingam gydymui.
Tinkama mityba - sveika ir subalansuota.
Kaip gydyti egzemą kūdikiams ir vaikams: dermatologijos gydytoja paaiškina
