Lavina, dar kitaip vadinama sniego griūtimi, yra didžiulė sniego masė, slenkanti ar nuo kalnų šlaitų griūvanti sniego masė. Paprastai lavinos susidaro ant stačių (30-60°) šlaitų, o jų vidutinis greitis gali siekti 20-30 m/s. Žiemą dažniau pasitaiko sausosios lavinos, kai purus naujas sniegas susikaupia ant kieto seno sniego. Šlapiosios lavinos susiformuoja per atlydį ar lyjant, kai sniego masės apatinis sluoksnis sušlampa ar išpurėja, ir sniegas ima slysti, ardydamas šlaito gruntą.
Kalnuotose vietovėse lavinos gali pasiekti 1-2 milijonų kubinių metrų tūrį ir daryti iki 1 MPa slėgį. Lavinos priekyje susidaro galinga griaunanti oro banga, kuri pati savaime gali padaryti didelių nuostolių.
Lavinas gali sukelti įvairūs veiksniai: sniego svoris, smarkus vėjas, šūvis, sprogimas, žemės drebėjimas. Sniego griūtys yra reiškinys, su kuriuo reikia skaitytis. Nors statistika gali neatrodyti grėsminga, kasmet dešimtys žmonių lieka palaidoti po sniegu. Dažniausiai tarp lavinų aukų atsiduria slidininkai ir snieglentininkai, kurie nori išbandyti purų sniegą (powderį), ieškodami adrenalino. Nors lavinos yra natūralus gamtos reiškinys, didžioji dauguma nelaimingų atsitikimų nutinka dėl pačių nukentėjusiųjų arba juos lydėjusiųjų sukeltų griūčių.
Kai kuriose situacijose išvengti lavinos yra neįmanoma - tai turėtų žinoti visi, ketinantys tyrinėti off-piste teritorijas. Tačiau tam tikrų žinių ir ženklų, pranešančių apie artėjančią griūtį, atpažinimas gali žymiai padidinti išgyvenimo šansus.
Nuspėti lavinos tikimybę yra sudėtinga, nes į ją įtakoja daugybė veiksnių: saulė, oro temperatūra, vėjas, šlaito statumas ir sniego būklė. Pavojus gali tykoti bet kuriuo metu, ypač keičiantis sąlygoms.
Kaip padidinti išgyvenimo šansus?
Siųstuvas (transiveris) yra esminė priemonė saugumui kalnuose. Iš esmės tai yra radijas, galintis ne tik priimti, bet ir siųsti elektromagnetinius signalus. Jei atsidurtumėte po sniegu, siųstuvas padėtų jūsų kolegai nustatyti jūsų buvimo vietą, žinoma, jei abu turite šį prietaisą. Prieš leidžiantis nuo kalno, siųstuvą būtina nustatyti į siuntimo režimą. Priėmimo režimas įjungiamas tik paieškos metu. Šios detalės nežinojimas jau kainavo gyvybių, net tiems, kurie turėjo siųstuvus, bet nesugebėjo jų tinkamai nustatyti.
Siųstuvas apytiksliai parodys, kur yra palaidotas žmogus, tačiau tiksliam vietos nustatymui reikės lavininio zondo. Geriausi yra sulankstomi zondai, panašūs į palapinės strypus. Zondo funkciją taip pat gali atlikti sujungtos slidinėjimo lazdos.
Veiksmai patekimo į laviną atveju
Jei patekote į laviną, svarbiausia yra kuo greičiau bandyti iš jos išsikapstyti. Jei griūtis prasidėjo tiesiai po kojomis, o jūs esate su slidėmis ar snieglente, leiskitės tiesiai žemyn, kol įgysite šiek tiek greičio, ir tada sukite į šoną, toliau nuo slenkančios sniego masės. Jei greičio pakanka, į šoną galima sukti iškart.
Jei sniegas jus parvertė, stenkitės „plaukti“ ir išlikti sniego paviršiuje. Kad nepatektumėte į pačią pavojingiausią lavinos apačią, neplaukite jos kryptimi. Vietoj to, atsigulkite ant nugaros ir darykite rankomis judesius, lyg plauktumėte į kalno viršų.
Venkite slėptis po akmenimis ir medžiais, nes už jų sniegas kaupiasi ir galite atsidurti po gilesne sniego krūva. Tačiau, jei yra galimybė, griebkite už medžio, nors tai padaryti bus itin sunku.
Išgyvenimas po lavina
Jei lavina jus palaidojo ir tebesate gyvas, laikykite save laimingu. Maždaug trečdalis lavinos aukų miršta iškart nuo patirtų traumų.
- Sukurkite oro kišenę: Kuo greičiau prisidengite veidą ranka, tuo didesnė tikimybė sukurti oro kišenę, kuri leis kvėpuoti.
- Padidinkite oro atsargas: Kai sniegas pradeda stingti, įkvėpkite kuo daugiau oro. Tai išpūs jūsų krūtinę ir suteiks daugiau erdvės kvėpavimui, kai sniegas sukietės.
- Nustatykite padėtį: Vienas iš būdų nustatyti, kur yra viršus, yra nuspjauti ir stebėti, kur krinta seilės.
- Išlikite ramūs: Svarbiausia elgtis kuo ramiau. Kuo lėčiau kvėpuosite, tuo daugiau oro turėsite. Rėkimas nepadės, nes sniegas puikiai izoliuoja garsus.
Gelbėjimo operacija
Jei matote, kad kolega pakliuvo į griūtį, nepaleiskite jo iš akių ir stenkitės įžiūrėti kuo tikslesnę vietą, kur lavina jį nunešė. Kai griūtis baigiasi, įsitikinkite, kad pavojus praėjo, ir nedelsdami pradėkite paiešką.
Neskubėkite ieškoti gelbėtojų. Kol nueisite iki jų, jūsų draugui gali būti per vėlu. Didžiausi šansai išgyventi yra per pirmas 15 minučių. Praėjus pusvalandžiui, išgyvenimo šansai sumažėja perpus. Todėl labai svarbu reaguoti iškart.
Jei neturėjote siųstuvų, ieškokite ženklų paviršiuje: slidžių, lazdų, kepurės, pirštinių ir kt. Dažnai žmonės būna palaidoti vienoje linijoje su šiais daiktais.
Kasimo technikos
Rasti lavinos auką naudojantis siųstuvu ir zondu yra lengvesnė dalis - ilgiausiai užtrunka kasimas. Atkasti žmogų po sniegu reiškia perkelti 1-2 tonas sniego, o tai yra itin sunkus darbas.
- Jei auka po metriniu sniego sluoksniu: Kaskite kaip įmanoma greičiau ir efektyviau.
- Didelė gelbėtojų grupė: Naudokite V formos konvejerio metodą. Gelbėtojai išsirikiuoja V forma, kaip skrendančios žąsys. Priekyje esantis žmogus kasa sniegą ir meta jį už savęs, du žmonės už jo stumia sniegą dar toliau, ir taip toliau.
- Maža gelbėtojų grupė (1-2 žmonės): Naudokite strateginio kasimo metodą. Kai su zondu tiksliai nustatote aukos buvimo vietą, nekaskite tiesiai toje vietoje, kur įstatėte zondą. Jis gali būti prie aukos kojų, ir kasdami galite sugriauti oro kišenę arba prasikasti vietoje, kuri nesusikerta su ja. Vietoj to, pradėkite kasti maždaug pusantro karto toliau nuo zondo žemyn šlaitu nei gylis, kuriame zondą įsmeigėte, ir kaskite link jo. Kad sutaupytumėte laiko ir jėgų, sniegą meskite į šoną, o ne už savęs, kol jis pasieks juosmenį, tada pradėkite stumti jį žemyn.
Tokie metodai padeda ne tik greičiau pasiekti auką, bet ir išsaugoti jos gyvybei svarbią oro kišenę.
