Motinos pienas - tai maitinančios moters pieno liaukų, esančių krūtyse, sekretas, skirtas kūdikiui maitinti. Kūdikio maitinimas motinos pienu vadinamas žindymu. Motinos pienas - tai nepakeičiamas maistas kūdikiui, turintis visų reikalingų medžiagų augimui ir vystymuisi. Tačiau daugelis mamų domisi, ar pieno vertė priklauso nuo jų mitybos, kokia turėtų būti pieno spalva ir kaip užtikrinti, kad kūdikis gautų viską, ko jam reikia.
Per pirmąsias 3-5 dienas po gimdymo išsiskiria tirštas gelsvas skystis - priešpienis, o vėliau - skystesnis baltas pienas, kurio sudėtis stabilizuojasi 2-3 savaitę. Sveikai žindyvei per parą pasigamina 1,0-1,5 litro pieno. Motinos piene yra visų medžiagų, reikalingų kūdikiui. Labai vertingi jo baltymai ir riebalai, kurie panašūs į kūdikio kraujo serumo baltymus ir riebalus bei yra lengvai įsisavinami. Piene taip pat yra mineralinių medžiagų (ypač - kalcio ir fosforo druskų, reikalingų kaulų ir raumenų formavimuisi), hormonų, fermentų, vitaminų. Itin svarbūs imunoglobulinai (pirmaisiais mėnesiai kūdikio organizme nesigamina), svarbūs apsisaugant nuo užkrečiamųjų ligų. Pienas yra sterilus, šiltas, jo kiekis ir kokybė priklauso nuo motinos mitybos.
Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis. Šis tirštas, lipnus skystis dažnai vadinamas „skystuoju auksu“ - ne vien tik dėl gelsvos ar geltonos spalvos, bet ir dėl savo savybių: jis labai svarbus maitinant ir nuo neigiamo poveikio saugant trapius ir pažeidžiamus naujagimius. Pirmąją (pirmąsias) paras po gimdymo išsiskiria vos iki 40-50 ml priešpienio, dažnai - ir dar mažiau. Priešpienyje yra daugiau antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių: jie svarbūs apsaugai nuo infekcijų, kai kūdikis iš beveik sterilios aplinkos patenka į terpę, kurioje gali būti patogeninių mikroorganizmų. Priešpienis tam tikra prasme veikia kaip vidurius laisvinantis maistas, padedantis iš žarnyno greičiau pasišalinti mekonijui - pirmosioms naujagimio išmatoms, sudarytoms iš kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų ir kt.
Priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), iš gelsvos į vis baltesnę kinta ir jo spalva. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečiąją gyvenimo parą jau yra maždaug graikinio riešuto dydžio, o vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno. Pereinamajame piene daugiau riebalų, kalorijų ir laktozės (natūralaus cukraus), todėl tai idealus maistas greitai augančiam naujagimiui. Praėjus apie dviem savaitėms nuo gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas.
Klaidinga nustatyti motino pieno vertę pagal spalvą, o nuogąstavimai, kad „mano pienas per liesas“ ar „motinos pienas yra kaip vanduo“, yra iš esmės klaidingi. Viename maitinime išsiskiriantis pienas kinta. Iš pradžių išsiskiria skaidrus, liesas pienas, kuriuo kūdikis malšina troškulį. Įpusėjus žindyti piene padaugėja riebalų, jo spalva tampa balta. Baigiant vaikelį maitinti išsiskiria riebiausias pienas, kurio spalva būna balta, švelniai gelsva arba geltona. Tai labai vertingas motinos pienas, kuriuo kūdikis numalšina alkį ir pasisotina.
Taigi, svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik atsigertų, bet gautų ir riebesnio, sotesnio pieno. Nemažai žindančių mamų kyla klausimas, ar pienas išliks toks pats vertingas žindant 6 mėn. ir ilgiau. Tačiau medikų bendruomenė ragina nenuvertinti motinos pieno reikšmės, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, pateikianti rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. Tiesa, kūdikiai kietu maistu pradedami primaitinti nuo 6 mėn.
Motinos pieno sudėtis ir jos kaita
Nėra abejonių, kad motinos piene gausu maisto medžiagų, kurios ne tik aprūpina kūdikį visomis būtinomis medžiagomis, bet ir apsaugo. Motinos piene aptinkamų komponentų sąrašas yra ilgas, be to, nuolat atrandama ir naujų sudedamųjų dalių.
Pagrindiniai komponentai:
- Oligosacharidai (prebiotikai) - tai netirpūs organiniai junginiai, priskiriami angliavandeniams.
- Baltymai padeda kūdikiui augti ir vystytis, aktyvina vaikelio imuninę sistemą, saugo smegenų neuronus. Mamos piene šių junginių yra per 20.
- Fermentai. Motinos pieno sudėtyje aptinkama daugiau nei 40 fermentų.
- Gyvos ląstelės.
- Hormonai siunčia informaciją į audinius ir organus bei tokiu būdu padeda jiems veikti tinkamai.
- Mikro-RNR molekulių grupė nuslopina tam tikrus ląstelės genus ir stabdo jų koduojamų baltymų sintezę. Šios molekulės svarbios formuojantis imuniniam atsakui (puoselėja kūdikio imunitetą), kancerogenezei.
Motinos piene aptinkama visų pirma būtiniausių maisto medžiagų - angliavandenių, baltymų ir riebalų, taip pat vandens, patenkinančio mažylio skysčių poreikį, ir kt.
Ar motinos pieno vertė priklauso nuo jos mitybos?
Tuomet, kai žindanti mama kasdien valgo kuo įvairesnį maistą, jos pieno sudėtis yra geriausia. Motinos organizmas daugelio medžiagų koncentraciją piene sugeba išlaikyti pastovią - tinkamą augančiam kūdikiui. Tačiau maitinant krūtimi negalima atsisakyti kokių nors maisto grupių.
Pavyzdžiui, negalima atsisakyti riebalų, nes jie, ypač nesotieji, būtini normaliam naujagimio, kūdikio smegenų, regos vystymuisi ir brandai. Riebalai reikalingi ir kaip energijos šaltinis, ir kaip medžiaga, kurioje tirpsta riebaluose tirpstantys vitaminai.
Ką verta žinoti apie žindančios mamos mitybą?
Kofeinas: Kofeinas, esantis kavoje, arbatoje, šokolade, įvairiuose tonizuojančiuose gėrimuose patenka į motinos pieną, o per jį - į mažylio organizmą. Naujagimių ir kūdikių iki 3-6 mėn. organizmas lėčiau nei vyresnių vaikų ir suaugusiųjų išskiria kofeiną, todėl gavę ir nedidelę kofeino dozę kūdikėliai tampa neramūs, dirglūs.
Pienas ir saldūs gėrimai: Pienas ir saldūs gėrimai, sultys neišsaugo ir negausina pieno kiekio. Geriant per dieną daugiau nei 400 ml pieno į motinos organizmą pakliūva daug pieno baltymų, jų perteklius nėra naudingas kūdikiui.
Saldumynai: Įvairių rūšių saldumynų perteklius (nebūtinai saldžių gėrimų) gali būti viena iš kūdikio pilvo pūtimo priežasčių. Pramoniniu būdu pagamintuose saldžiuose gėrimuose yra įvairių sintetinių saldiklių, maisto priedų, pažymėtų raide E su atitinkamu skaičiumi. Jie irgi netinkami kūdikiui.
Vaistažolės: Kol kas mokslas nėra rekomendavęs jokių vaistažolių, kurios tiesiogiai veiktų pieno susidarymą ir išsiskyrimą. Įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų turinčių vaistažolių arbatų (užpilų) gėrimai yra daugiau psichologinis įsitikinimas, kad jas geriant kažkas bus geriau arba pagerėjo… Dera prisiminti, kad kiekvienoje vaistažolėje yra daug įvairių cheminių medžiagų, kurios gali paveikti kūdikį.
Alkoholis ir vaistai: Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduojama buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Motinos pieno spalvos ir skonio pokyčiai
Motinos vartojami maisto produktai gali pakeisti pieno skonį, kvapą, spalvą. Motinos suvalgyto maisto dalys per kelias valandas patenka į motinos pieną - ir jas paragauja kūdikis. Jei taip vyksta, mama turėtų pasižymėti, po kokio suvalgyto maisto kokia buvo kūdikio reakcija.
Kiek vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų lieka atvežtiniuose vaisiuose, daržovėse, kol jos pakliūva į žmogaus organizmą, prognozuoti neįmanoma. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo vaisiaus ir daržovės prinokimo, sandėliavimo sąlygų ir jame laikymo laiko, jų auginimo ypatumų. Priklausomai nuo augimo sąlygų, kiekvienas vaisius ir daržovė irgi sukaupia skirtingą joms būdingų naudingų medžiagų kiekį. Graži prekinė išvaizda neturi ryšio su naudingu organizmui medžiagų kiekiu produkte.
Vieno maitinimo metu išsiskiriantis pienas kinta. Iš pradžių išsiskiria skaidrus, liesas pienas, kuriuo kūdikis malšina troškulį. Įpusėjus žindyti piene padaugėja riebalų, jo spalva tampa balta. Baigiant vaikelį maitinti išsiskiria riebiausias pienas, kurio spalva būna balta, švelniai gelsva arba geltona.
Kaip užtikrinti pakankamą pieno kiekį?
Mamos pienas gaminamas iš medžiagų, esančių mamos kūne ir pieno kiekis tiesiogiai nepriklauso nuo to kiek ir ką mama valgo. Pieno gamybos procesą valdo hormonai, pačioje pradžioje endokrininė sistema. Vėliau, kai pieno kiekis susireguliuoja, pieno gamyba labiau priklauso nuo autokrininės sistemos, t. y. Pieno gamyba priklauso nuo paklausos. Kuo dažniau ir kuo geriau ištuštinama krūtis, tuo daugiau ji pagamina pieno. Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra trys: šlapinimasis, tuštinimasis ir svorio augimas.
Rekomendacijos, kaip padidinti pieno gamybą:
- Valgykite bent 5 kartus per dieną.
- Valgykite įvairų maistą, tiek daržoves, tiek mėsą ar žuvį, tiek grūdines košes ar duoną.
- Gerkite pakankamai vandens ar kitų skysčių.
- Pailsėkite, miegokite vos tik pasitaiko proga ir venkite streso.
- Laikykite kūdikį odos kontakte kaip galima daugiau.
Laktacijos masažuoklio naudojimo būdai.
Maisto produktai, galintys pagerinti pieno gamybą
Visais laikais mamoms liaudies medicinoje buvo rekomenduojama ką nors valgyti tam, kad pieno būtų ir kažko nevalgyti tam, kad pieno kiekis nesumažėtų. Kai kurios iš šių rekomendacijų gali būti visiškai nepagrįstos, o kitos gali turėti kokį nors pagrindą, gautą empirinių stebėjimų metu.
Rekomenduojami produktai:
- Migdolų riešutus, kokoso riešutus ir sezamo sėklas.
- Anakardžių, Makadmijos riešutus.
- Linų sėmenis.
- Vištienos su kaulais sriuba, jūros gėrybių sriuba, virta, dažniausiai žalioji, paprika, soros, ryžiai, anyžiai, pankoliai, krapai, kumynas, kmynas ir imbieras.
- Salotos, pievagrybiai, miežiai, avižos, avinžirniai, mung pupelės, lęšiai, kiaulpienės lapai.
- Morkos ir jų sėklos, burokėliai ir salotos.
- Dilgėlės ir kiaulpienės.
- Cikorijos, špinatai, burokėlių lapeliai, lapiniai kopūstai.
- Ciberžolė.
- Česnakas ir svogūnas.
- Maistinės arba alaus mielės.
- Sviestas, kokosų, alyvuogių, sezamų ar linų sėmenų aliejai.
- Abrikosai, datulės ir figos.
