Kai tėvai pamato raudoną spalvą savo kūdikio išmatose, kyla nerimas - visgi tai nebūtinai visada reiškia kraujavimą. Raudonos spalvos priežastys gali būti net labai įvairios: nuo maisto dažiklių ar vaistų iki tam tikrųjų sveikatos sutrikimų, tokių kaip infekcija ar stiprus vidurių užkietėjimas. Kraujo žymės kūdikio išmatose dažniausiai nėra pavojingos ir dažnu atveju greitai praeina savaime. Visgi kai kuriais atvejais reikalingas gydytojo įvertinimas ir gydymas.
Kraujas išmatose, mediciniškai vadinamas rektalinis kraujavimas - simptomas, kuris verčia nedelsiant susirūpinti savo sveikatos būkle. Kraujas išmatose yra ir vienas iš vėžinių susirgimų požymių. O tokių ligų nustatymas ankstyvoje stadijoje yra kritiškai svarbus. Kraujavimas iš virškinamojo trakto yra simptomas, į kurį reikia žvelgti labai rimtai ir atsakingai, nes jį lydi pakankamai nemaža mirštamumo rizika. Kraujas išmatose niekada neturėtų būti ignoruojamas, net jei jis pasirodo epizodiškai ar nesukelia kitų nusiskundimų. Kraujas išmatose - pavojaus signalas, kuris dažniausiai įspėja apie prasidėjusį apatinės virškinamojo trakto dalies kraujavimą.
Kraujo atsiradimo kūdikių išmatose priežastys
Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais galite pastebėti ir rudų, ir žalsvų, ir gelsvų išmatų. Šie atspalvių pokyčiai yra visiškai normalūs nepriklausomai nuo maitinimo būdo. Tačiau kartais išmatose galima pastebėti ir kraujo pėdsakų - dažniausiai tėvai dėl to labai susirūpina. Kaip atpažinti kraują? Gali matytis smulkūs kraujingi siūleliai, natūralaus kraujo spalvos dryžiai ar stambesni kraujo pėdsakai, gleivės su krauju.
Daugeliu atvejų kraujas kūdikio išmatose nereiškia kažkokios patologijos ir nekelia grėsmės. Kūdikiams viduriai užkietėja gana dažnai. Dėl vidurių užkietėjimo taip pat gali atsirasti mažų išangės plyšimų (įtrūkimų), dėl kurių ant išmatų paviršiaus galima pastebėti kraujo pėdsakų. Kartais įtrūkimai matomi atidžiai žiūrint į išangę, tačiau kartais įtrūkimų gali atsirasti ir išangės viduje. Tai irgi labai dažna kraujo atsiradimo kūdikių išmatose priežastis. Dėl šios priežasties kraujas bus ryškiai raudonos spalvos (t. y. šviežias kraujas). Paprastai išangės įtrūkimai sugyja savaime per 4-6 savaites.
Jeigu numanote, kad kūdikiui galėjo užkietėti viduriai, bandykite koreguoti mitybą. Kelios rekomendacijos - atsisakyti karvių pieno produktų; į kasdienį racioną įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto; užtikrinti, kad kūdikis gautų daugiau skysčių (taip pat svarbu prisiminti, kad jeigu dar nepradėjote primaitinimo, papildomų skysčių kūdikiui duoti nereikėtų).
Kraujo žymės kūdikio išmatose dažniausiai nėra pavojingos ir dažnu atveju greitai praeina savaime. Visgi kai kuriais atvejais reikalingas gydytojo įvertinimas ir gydymas.
Infekcijos - viena iš galimų priežasčių
Įvairūs žarnyno uždegimai, kuriuos sukelia bakterijos, pavyzdžiui, salmonelės ar kampilobakterijos, gali nulemti kruvinas išmatas. Papildomi požymiai paprastai būna pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Dažniausiai vaikai pasveiksta namuose, svarbiausia pasirūpinti, kad jie gautų pakankamai skysčių. Jei kūdikis labai mažas, turi silpną imunitetą ar karščiuoja ilgiau nei kelias dienas - konsultacija su gydytoju būtina, nes gali prireikti specialių antibiotikų.
Kraujingas viduriavimas dažniausiai būna dėl infekcijos - salmoneliozės arba anaerobinių bakterijų, patekusios į organizmą su maistu. Dar viena priežastis - dizenterija. Tikslią priežastį gali nustatyti tik gydytojas. Bet kuriuo atveju, jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją.
Antibiotikų sukeltas žarnyno uždegimas
Kartais kraujo atsiranda po gydymo antibiotikais, kada vystosi žarnyno infekcija vadinama Clostridioides difficile sukelta liga. Tokiu atveju pasireiškia pilvo skausmas, viduriavimas (gali būti su krauju), apetito nebuvimas ir svorio kritimas. Tokiais atvejais labai svarbu užtikrinti nuolatinį skysčių vartojimą, ypač jei vaikas vangus ar mažai šlapinasi.
Vidurių užkietėjimas ir išangės įtrūkimai
Dažna kraujo priežastis - sunkiai pašalinamos kietos, stambios išmatos, kurios gali sukelti mažus įbrėžimus (įtrūkimus) išangės srityje. Tokie įtrūkimai dažniausiai pasireiškia kai kūdikis tuštinasi retai arba jam skauda tuštinantis. Tipiškai išmatos būna kietos, smulkiomis granulėmis. Paprastai tokiu atveju gali matytis šviežio kraujo ruoželių ant išmatų paviršiaus.
Kūdikiams viduriai pradeda kietėti pradėjus primaitinti kietu maistu. Dar neprimaitinamiems kūdikiams gali tekti keisti pieno mišinį ar pasiūlyti dažniau žįsti.
Maisto alergijos - dažnas kaltininkas kūdikiams
Viena pagrindinių alergijų ankstyvame amžiuje yra karvės pieno baltymų netoleravimas (alerginis kolitas). Tyrimai rodo, kad 2-3 proc. kūdikių gali išsivystyti ši alergija. Dėl alerginių reakcijų dažnai pasirodo kraujingų išmatų, gali būti ir vėmimas ar irzlumas po maitinimo.
Pagrindinis diagnostikos būdas - kelioms savaitėms visiškai atsisakyti pieno produktų ir stebėti, ar požymiai praeina. Kūdikio riziką sumažinti padeda išskirtinis žindymas be pieno mišinukų pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Dauguma mažylių šią alergiją galiausiai išauga.
Turint alergiją tam tikriems maisto produktams, gaubtinėje žarnoje kyla uždegimas, todėl į išmatas gali patekti kraujo. Bene dažniausiai kūdikiams pasitaikanti - alergija karvės pieno baltymui. Kūdikiai taip pat gali būti alergiški kitiems įprastiems maisto produktams - kviečiams (jų glitimui), kiaušiniams, riešutams, sojų produktams ir kt. Nuspėti, kad išmatos tapo kraujingos dėl alergijos, padeda ir kiti simptomai - odos bėrimas, vėmimas ir / ar viduriavimas.
Kraujo gyslelių išmatose tokio amžiaus kūdikiui gali atsirasti dėl kelių dažniausių priežasčių - infekcinės virškinimo trakto ligos ir alerginės virškinimo trakto ligos. Diagnostika pirmiausiai priklauso nuo klinikos - jei vaikas blogai priauga svorio, būna labai neramus, gausiai atpylinėja arba vemia, viduriuoja, karščiuoja, galima įtarti infekcinę virškinimo trakto ligą. Tačiau kuomet minėti simptomai reiškiasi labai nežymiai arba visai nepasireiškia, nereikėtų pamiršti, kad gan dažnai tokio amžiaus kūdikiams kraujo gyslelės išmatose gali pasireikšti esant alerginėms virškinimo trakto ligoms, o iš jų - maisto baltymų sukeltam proktitui. Šiam susirgimui kaip tik ir būdingos kraujo gyslelės išmatose, kurios paprastai atsiranda 2-8 savaičių kūdikiui. Kūdikio būklė gera, svoris auga normaliai. Išmatos gali būti skystos, su gleivių priemaiša. Pagrindiniai alergenai - karvės pienas, sojos, kiaušiniai. Diagnozę padeda nustatyti išmatų pasėlis (infekciniam susirgimui atmesti, jei pagal kliniką jį įtariame), alerginiai mėginiai, provokaciniai oraliniai mėginiai ir eliminacinė (be įtariamo maisto produkto) dieta. Atliekant provokacinį oralinį mėginį, kraujas išmatose atsiranda po 6-72 valandų.
Prarytas kraujas žindymo metu
Kai žindanti mama turi skausmingus ar kraujuojančius spenelius, dalis kraujo gali patekti į kūdikio skrandį. Tokios išmatos gali atrodyti tamsios, gali būti kraujo dryželių arba „kavos tirščių“ spalvos. Šis reiškinys kūdikiui pavojingas nėra ir išnyksta, kai speneliai sugiję.
Tamsiai raudonos, juodos arba deguto atspalvio išmatos rodo kraujavimą virškinimo trakte. Jei krūtimi maitinančios mamos speneliai yra sutrūkinėję, kraujuoja, žįsdamas kūdikis dalį kraujo nuryja, todėl išmatose susiformuoja tamsiai raudonos arba juodos dėmės. Pabandžius pakoreguoti žindymo padėtį, pasistengus kūdikiui krūtį paduoti taisyklingai, galima sumažinti spenelių traumavimą, skausmą ir kraujavimą.
Rimtesni susirgimai - nekrotizuojantis enterokolitas
Itin retai, ypač neišnešiotiems naujagimiams, kruvinų išmatų priežastis būna rimta žarnyno būklė - nekrotizuojantis enterokolitas. Negydomas jis kelia gyvybei pavojų ir reikalauja skubaus gydymo. Papildomai pastebimas pilvo pūtimas, mitybos sutrikimai. Šios būklės dažniau pasitaiko labai anksti gimusiems ar sveriantiems mažiau nei 2,5 kg naujagimiams.
Viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimių būklių - uratai. Uratai yra šlapimo rūgšties druskos. Jos atsiranda, nes naujagimio šlapimas yra itin koncentruotas. Šlapime esant uratų, naujagimio sauskelnėse galima pastebėti rausvų ar raudono-oranžinio atspalvio dėmių, kurias galima supainioti su kraujo dėmėmis.
Raudona spalva išmatose ne visada - kraujas
Kai kuriems kūdikiams raudonos išmatos atsiranda dėl visiškai nekaltų priežasčių. Specialūs vaistai ar netgi tam tikri maisto produktai gali nudažyti išmatas raudonai ar oranžinei spalvai.
Išmatos gali įgyti rausvą atspalvį, jei kūdikis valgė burokėlių, pomidorų, valgė ar gėrė trintų raudonos spalvos uogų ar vaisių kokteilius, glotnučius ir kt.
Vaistų poveikis išmatų spalvai
Pavyzdžiui, antibiotikas cefdinir gali sukelti ryškiai raudonų ar rausvų išmatų. Paprastai taip atsitinka, kai kartu vartojami papildai ar mišinukai, papildyti geležimi. Specialistas galės atlikti paprastą tyrimą (kraujui išmatose aptikti) ir pasiūlys tinkamą gydymą, jei to prireiks. Jeigu įtariate, kad raudona spalva galėjo atsirasti dėl vaistų arba maisto, apie tai praneškite gydytojui, bet savarankiškai vaistų nenutraukite.
Kai kurie maisto produktai (pvz., burokėliai) gali pakeisti išmatų spalvą, tačiau tai nėra kraujavimas. Tam tikri vaistai (kraują skystinantys vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali padidinti kraujavimo riziką, bet jie nėra tiesioginė kraujo atsiradimo priežastis.
Kada būtinai kreiptis į gydytoją
Kraujas išmatose niekada neturėtų būti ignoruojamas, net jei jis pasirodo epizodiškai ar nesukelia kitų nusiskundimų. Kraujas išmatose - pavojaus signalas, kuris dažniausiai įspėja apie prasidėjusį apatinės virškinimo trakto dalies kraujavimą. Kraujavimas iš išangės gali reikšti ir kitas, ne mažiau grėsmingas sveikatos problemas. Kraujas išmatose yra ir vienas iš vėžinių susirgimų požymių. O tokių ligų nustatymas ankstyvoje stadijoje yra kritiškai svarbus. Svarbu žinoti, kad kartais kraujavimas iš virškinamojo trakto gali būti mikroskopinis, tai yra vizualiai nepastebimas. Plika akimi nematomas, kitaip vadinamas slaptas kraujas išmatose, yra labai klastingas ir pavojingas gyvybei. Tokią kraujavimo formą aptikti padeda slapto kraujavimo testas, kurį galima atlikti gydymo įstaigose. Todėl susidūrus su kraujavimo iš išmatų problema, būtina kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie nustatys kraujavimo priežastis ir paskirs reikiamą gydymo metodą.
Reikia atminti, kad geležies stokos, vien iš bendro kraujo tyrimo, ypač pradinėse stadijose, tiksliai įvertinti negalima - reikia remtis tikslesniais tyrimais: feritinu, serumo geležies koncentracija, transferinu, transferino saturacija ir kt., kuriuos aptarsime kitoje dalyje. Jeigu jaučiate geležies stokai ar geležies stokos mažakraujystei būdingus požymius, tokius kaip: plonėjanti, sausa oda ir gleivinės, įtrūkimai odoje ar gleivinėje, slenkantys, lūžinėjantys plaukai, skonio ar kvapo jutimo pakitimai, emocinis nestabilumas, sunkumas susikaupti, nuovargis, o didėjant geležies stokai ir besivystant mažakraujystei gali atsirasti ir bendras silpnumas, širdies plakimas, oro trūkumas, alpimai ir kt.
Kraujavimo iš virškinamojo trakto rizikai, diagnozei, komplikacijoms bei dėl jų atsirandančioms gretutinėms būklėms nustatyti būtina įvertinti klinikinius simptomus ir požymius, atlikti laboratorinius ir instrumentinius (endoskopinius) tyrimus.
Jeigu kraujuojant išangei dar ir skauda pilvą, reikėtų susirūpinti. 4 -10 mėnesių kūdikiams dažnai būna žarnų invaginacija ( viena žarna įsimauna į kitą). Dažniausiai plonoji žarna įsimauna į storąją ir sutrinka žarnų turinio judėjimas. Priepuolio metu vaikas verkia, o vėliau tampa tylus ir išblyškęs. Vaikas gali vemti, jo pilvukas įtemptas ir išpūstas. Reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Bet kuriuo atveju, jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją.
Ar kraujas išmatose visada reiškia rimtą ligą? Ne visada. Gana dažnai kraujo išmatose priežastys yra hemorojus ar išangės įplėšos, kurios dažniausiai nėra pavojingos. Tačiau kraujas išmatose gali būti ir rimtesnių ligų, įskaitant uždegimines žarnų ligas ar žarnyno navikus, simptomas, todėl svarbu to neignoruoti ir ištirti priežastį.
Kokios spalvos kraujas yra pavojingesnis? Ryškiai raudonas kraujas dažniausiai rodo kraujavimą iš apatinės žarnyno dalies (tiesiosios žarnos ar išangės). Tamsesnis, su išmatomis susimaišęs kraujas ar kraujingas viduriavimas gali rodyti kraujavimą iš aukštesnių žarnyno dalių ar rimtesnį gleivinės pažeidimą. Bet kokios spalvos kraujas reikalauja gydytojo įvertinimo.
Ar kraujas ant tualetinio popieriaus gali būti „nekaltas“? Nedidelis ryškiai raudono kraujo kiekis ant tualetinio popieriaus dažnai susijęs su hemorojumi ar išangės įplėša. Vis dėlto, jei kraujavimas kartojasi, stiprėja ar atsiranda kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar kraujas išmatose gali būti nelydimas jokio skausmo? Taip. Kai kurios būklės, pavyzdžiui, žarnyno navikai, divertikulų kraujavimas ar angiodisplazijos, gali sukelti kraujavimą be skausmo. Todėl kraujo atsiradimas be jokių kitų simptomų taip pat neturėtų būti ignoruojamas.
Ar kraujas išmatose gali pasireikšti vaikams? Taip. Vaikams dažniausiai kraujas išmatose susijęs su išangės įplėšomis, infekcijomis ar maisto netoleravimu. Bet ir vaikų atveju kraujavimas visada turėtų būti įvertintas gydytojo.
Kokius tyrimus gydytojas gali paskirti? Atsižvelgiant į simptomus, gali būti atliekami kraujo tyrimai, išmatų tyrimai, kolonoskopija, echoskopija. Šie tyrimai padeda nustatyti kraujavimo šaltinį ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Kada būtina skubi gydytojo pagalba? Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei kraujavimas yra gausus ar staigus, atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, pasireiškia juodos ar labai tamsios išmatos, kartu yra stiprus pilvo skausmas, karščiavimas.
Ar galima laukti, kol kraujas išmatose praeis savaime? Nerekomenduojama. Net jei kraujavimas trumpalaikis ir nesukelia diskomforto, jis gali būti rimtesnės ligos požymis. Ankstyva diagnostika leidžia išvengti komplikacijų ir pradėti gydymą laiku.
| Priežastis | Apibūdinimas | Kiti simptomai |
|---|---|---|
| Vidurių užkietėjimas ir išangės įtrūkimai | Kietos, stambios išmatos sukelia mažus įbrėžimus išangės srityje. | Skausmas tuštinantis, šviežio kraujo ruoželiai ant išmatų. |
| Maisto alergijos (pvz., karvės pieno baltymų netoleravimas) | Alerginė reakcija į maisto produktus sukelia žarnyno uždegimą. | Vėmimas, irzlumas po maitinimo, odos bėrimas. |
| Infekcijos (bakterinės, virusinės) | Žarnyno uždegimai, sukelti patogenų. | Pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. |
| Prarytas kraujas žindymo metu | Krūtimi maitinančios motinos kraujuojantys speneliai. | Tamsios išmatos, kraujo dryželiai ar "kavos tirščių" spalva. |
| Nekrotizuojantis enterokolitas (labai reta) | Rimta žarnyno būklė, dažniau neišnešiotiems naujagimiams. | Pilvo pūtimas, mitybos sutrikimai, vangumas. |
| Vaistų poveikis | Tam tikri vaistai gali pakeisti išmatų spalvą. | Dažnai be kitų simptomų, raudonos ar rausvos išmatos. |
Kraujo buvimas kūdikio išmatose gali būti visai nekenksmingas (pvz., užkietėjimas ar motinos kraujas žindant), bet kai kuriais atvejais liudyti rimtesnes bėdas, kaip nekrotizuojantis enterokolitas neišnešiotiems naujagimiams. Dažnai raudona išmatų spalva susijusi ne su krauju, o su tam tikrais vaistais ar maisto produktais.
Kraujavimas iš virškinamojo trakto - tai ūmus, gausus, dažnai lėtinis ir nepastebimas arba „slaptas“ kraujavimas iš viršutinės virškinimo kanalo dalies (stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ar apatinės virškinimo kanalo dalies (tuščioji, klubinė, storoji ir tiesioji žarna). Iš visų kraujavimo iš virškinamojo kanalo atvejų apie 80-90 % yra kraujavimas iš viršutinio trakto, ir tik apie 10-20 % - kraujavimas iš apatinės virškinimo kanalo dalies.
Dažniausios priežastys galinčios sukelti kraujavimą iš viršutinio virškinamojo trakto dalies yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos, dvylikapirštės žarnos opa, varikoziniai stemplės ar skrandžio dugno mazgai, skrandžio opa. Kraujuojančios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos ir erozijos dažniausiai sąlygojamos Helicobacter pylori infekcijos ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo. Dažniausios kraujavimo priežastys iš apatinio virškinimo kanalo dalies yra divertikuliozė, angiodisplazija, uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas), žarnyno onkologiniai susirgimai ir išangės bei tiesiosios žarnos pažeidimai (išangės įplėšos, hemorojus).
Kraujavimo iš virškinamojo trakto požymius ir simptomus lemia trys pagrindiniai faktoriai: kraujavimo greitis, prarasto kraujo kiekis ir gretutinės ligos. Simptomatika gali pasireikšti ūminiu ar lėtiniu mažakraujystės sindromu. Požymiai, kuriuos patys galime pastebėti kraujuojant iš viršutinio virškinimo trakto dalies yra vėmimas šviesiu ar tamsiu „kavos tirščių“ krauju, kuris atsiranda dėl kraujo hemoglobino sąveikos su druskos rūgštimi, taip pat gali būti stebimos juodos, nemalonaus kvapo, lipnios išmatos. Esant kraujavimui iš apatinio virškinimo trakto dalies gali būti stebimos šviesaus ar tamsesnio kraujo padengtos išmatos ar su išmatomis susimaišęs kraujas, krešuliai ir kt. Dažnai esant negausiam kraujavimui iš žarnyno požymių gali ir nebūti.
Slapto kraujavimo tyrimas išmatose (IFOBT testas) padeda įvertinti galimas mažakraujystės priežastis ir nustatyti kraujavimą iš apatinės ar viršutinės virškinimo kanalo dalies.
Kraujas išmatose: kada sunerimti? Kraujas išmatose - pavojaus signalas, kuris dažniausiai įspėja apie prasidėjusį apatinės virškinimo trakto dalies kraujavimą. Kraujavimas iš išangės gali reikšti ir kitas, ne mažiau grėsmingas sveikatos problemas. Kraujas išmatose yra ir vienas iš vėžinių susirgimų požymių. O tokių ligų nustatymas ankstyvoje stadijoje yra kritiškai svarbus. Svarbu žinoti, kad kartais kraujavimas iš virškinamojo trakto gali būti mikroskopinis, tai yra vizualiai nepastebimas. Plika akimi nematomas, kitaip vadinamas slaptas kraujas išmatose, yra labai klastingas ir pavojingas gyvybei. Tokią kraujavimo formą aptikti padeda slapto kraujavimo testas, kurį galima atlikti gydymo įstaigose. Todėl susidūrus su kraujavimo iš išmatų problema, būtina kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie nustatys kraujavimo priežastis ir paskirs reikiamą gydymo metodą.
Kaip atrodo išmatos su krauju? Kraujas išmatose - pagrindinis simptomas, kuris nurodo, kad apatinėje virškinimo trakto dalyje vyksta kraujavimas. Tuštinimosi metu, kraujavimas iš išmatų gali pasireikšti skirtingai. Pats kraujas taip pat gali būti skirtingos spalvos. Kraujo spalva priklauso nuo to, kurioje žarnyno srityje yra kraujuojantis židinys - žemiau ar aukščiau. Tuštinimosi metu kraujavimas gali pasireikšti: Grynu krauju; Kraujuojančiu viduriavimu; Su krauju susimaišiusiomis, kietesnėmis išmatomis; Kraujo krešuliais.
Kraujas išmatose: priežastys Kaip ir kraujas šlapime, kraujas išmatose gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Bet kuriuo atveju, išmatos su krauju niekada nėra geras ženklas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai atsiranda šis sveikatos sutrikimas yra: Hemorojus; Uždegimus sukeliančios žarnyno infekcijos; Žarnų kraujotakos sutrikimai; Onkologiniai žarnyno susirgimai; Išangės įplėšos; Storosios žarnos divertikuliozė; Angiodisplazija (žarnyno kraujagyslių patologija, pasižyminti pralaidžiomis kraujagyslių sienelėmis).
Kraujas išmatose gali būti gyvybei pavojų keliantis simptomas. Jeigu Jums pasireiškia kraujavimas iš išangės, nedelskite ir kuo skubiau pasikonsultuokite su mūsų proktologais.
