Neseniai susilaukusiems naujagimio tėveliams dažnai kyla klausimų, susijusių su mažylio maitinimu. Kūdikio maitinimas kartais gali tapti tikru iššūkiu, ypač jei tai daroma pirmą kartą. Kaip maitinti, kada pradėti primaitinimą, kaip pereiti prie kieto maisto, kiek turi suvalgyti naujagimis - dalis tėvams aktualių klausimų. Turbūt dauguma yra girdėję ar kažkur skaitę nemažai skirtingų nuomonių, skirtingų pasiūlymų ir pamokymų. Be abejo, kiekvienas žmogutis yra be galo skirtingas, todėl kalbėti apie universalias, visiems kūdikiams pritaikomas griežtas maitinimo taisykles yra beprasmiška. Visgi, kad ir kokie būtų skirtingi mažyliai, maitinimo būdai tokie patys.
Pagrindiniai mitybos šaltiniai kūdikiams
Ką tik gimusiam mažyliui ypač svarbus yra motinos pienas, kuriuo jo organizmas aprūpinamas visomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis geram organizmo vystymuisi. Teigiama, kad motinos pienas kūdikius aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis maždaug iki 4-6 mėnesio. Naujagimio virškinimo traktas labai jautrus ir nepajėgus virškinti kitokio maisto. Žindyti naujagimius paprastai pradedama jau pirmąją jų gyvenimo dieną. Natūralus maitinimas naudingas ne tik naujagimiui, bet ir jo mamai. Kūdikiai žindomi dažnai ir reguliariai, maždaug kas 4 valandas. Kartais taip nutinka, kad mama su kūdikiu negali būti visą laiką, todėl palikus jį su artimaisiais išsigelbėjimu tampa iš anksto nutrauktas motinos pienas. Motinos pienas pagrindiniu ir nepakeičiamu maisto šaltiniu laikomas kūdikiams iki 12 mėn.
Negalinčios išmaitinti savo pienu mamos mažylius pasotina specialiais pieno mišinukais kūdikiams. Maitinant jais kūdikiams primaitinimus galima pradėti jau nuo 4 mėn. Pieno mišiniai - mamos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirbto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai netgi negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdirbtas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys.
Pieno mišinukų prekybos vietose galima rasti kelių rūšių. Ko gero, populiariausi yra sausi pieno mišiniai - jų galiojimo terminas ilgiausias, jie yra pigiausi, tačiau lyginant su kitomis rūšimis, juos pagaminti reikia daugiausiai laiko. Kita, kiek mažiau populiari, tačiau mamyčių mėgstama pieno mišinių rūšis - vartoti paruošti mišiniai. Jie labai patogūs tiek namuose, tiek išvykus, mat tereikia supilti į buteliuką ir galima mažylį maitinti. Visgi, šie mišinukai brangiausi, o be to, jų galiojimas itin trumpas. Trečioji pieno mišinių rūšis - skysti, koncentruoti pieno mišiniai. Juos paruošti nesudėtinga, - tereikia nurodytomis dalimis skiesti su vandeniu - tinkami vartoti šiek tiek ilgiau, nei prieš tai įvardinti, o kaina mažesnė nei jau paruoštų vartoti, bet didesnė nei sausų mišinių.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mažylis yra alergiškas ar netoleruoja karvės pieno pagrindu pagaminto pieno mišinio. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja sojų pieno, hidrolizuoto ar kitokio pieno mišinius.
Kada pradėti primaitinimą?
Vienas dažnai tėvelius kamuojantis klausimas - kada reikia pradėti primaitinti mažylį. Nuomonių daug. Vieni teigia, kad pradėti primaitinti reikėtų jau 4 gyvenimo mėnesį, kiti ragina palaukti bent pusmetį nuo gimimo. Vieno atsakymo nėra. Vieni kūdikiai labai valgūs ir greitai pradeda domėtis kitu maisteliu, o kiti mėgaujasi pienuku net nesižvalgydami į suaugusiųjų lėkštes. Laikas, nuo kada rekomenduojama pradėti primaitinti kūdikį priklauso ir nuo to, kaip jis buvo maitintas iki tol - motinos pienu ar pieno mišiniu.
Pradedant primaitinimą labai svarbu yra sudaryti tinkamą jūsų kūdikiui valgiaraštį. Nepradėkite primaitinimo nuo sunkaus, sunkiai virškinamo maisto, ar maisto, kuris dažnai mažyliams iššaukia alerginę reakciją. 4-6 mėn. kūdikiui primaitinimą siūlome pradėti nuo daržovių tyrelės - pirmojo jūsų kūdikio patiekalo valgiaraštyje. Susipažinimas su nauju skoniu turi vykti palaipsniui - pirmą kartą ragaujant užtenka 3-4 lašelių naujo patiekalo. Pabrėžiame, kad košytės turi būti pagamintos naudojant tik vienos rūšies daržoves. Rekomenduojame pradėti nuo košelės iš bulvės, vėliau cukinijos ar moliūgo, morkos, kopūsto. Daržovių košelės gaminamos labai paprastai - išvirus vienos rūšies daržoves jas tereikia sutrinti, įpilti šiek tiek mamos pieno ar pieno mišinio. Jokiu būdu nedėkite druskos, pipirų ar kitų prieskonių.
5-7 mėn. kūdikiui galite po truputį duoti ragauti ir kruopų košių. Kaip ir daržoves, taip ir kruopas, rekomenduojame naudoti vienos rūšies. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo ryžių ar avižų košyčių. Vėliau galite išbandyti grikius, soras, o pripratusiam prie šių naujovių kūdikiui galite pasiūlyti ir keturių ar penkių grūdų košytes. Kaip ir daržovių, taip ir košių nesūdykite, nesaldinkite! Maitindami kūdikius grūdų košėmis atidžiai stebėkite, ar jo organizmas toleruoja kviečių, avižų, rugių, miežių baltymus (gliuteną). Netoleravimas gali pasireikšti netinkamu svorio augimu ar kritimu, viduriavimu, pilvuko diegliais, blogu miegu, irzlumu.
Mažylių, sulaukusių 6-7 mėn., racioną galite papildyti vaisiais, vaisių sultimis. Rekomenduojame pradėti nuo vienos rūšies vaisių tyrelės. Pažintį su vaisiais galite pradėti nuo obuolio ar banano, taip pat rinktis morkų, obuolių sultis. Jei kūdikis gerai jaučiasi vėliau galite jam pasiūlyti dviejų ingredientų sultis ar vaisių tyreles.
8-10 mėn. kūdikiui jau galite duoti paragauti mėsos. Pradėti reikėtų nuo mėsytės sultinio. Be abejo, tai neturėtų būti sultinys iš sultinio kubelio. Patariame pabandyti jo pasigaminti pačioms pirmiausia iš veršienos, triušienos ar kalakutienos. Mėsytės sultiniu galite pagardinti daržovių tyreles. O kiek apsipratusiam su nauju skoniu kūdikiui galite pasiūlyti ir pačios mėsytės, kurios pradžioje užteks ir 3 g. Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo pačių naudingiausių - jūrinių žuvų. 8-10 mėn. taip pat galite pažindinti savo mažylį su jogurtu.
10-12 mėn. mažyliai jau pasirengę ragauti daugiau baltymų turinčius produktus - varškę, kiaušinius. Rekomenduojame pažintį su varške pradėti ją ragaujant vieną, be jokių priedų. Į mitybą įtraukiant kiaušinius, pažintį siūlytume pradėti nuo trynio. Sulaukę metukų, mažyliai paprastai gali valgyti beveik viską, ką ir jo tėveliai. Žinoma, reikėtų nepersistengti ir neskubėti, atsižvelgti į vaikučio poreikius. Jei 8 mėn. kūdikis atsisako mėsytės - neskubinkite jo ir nemaitinkite per prievartą - išauš ta diena, kai jūsų brangiausias turtas pats ties rankutes į ją.
Druskos ir prieskonių vartojimas kūdikių maiste
Druska. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Mokslininkės tyrime dalyvavo 61 kūdikis. Eksperimentai buvo atlikti, kai jie sulaukė dviejų ir šešių mėnesių. Kiekvieno tyrimo etapo metu mažyliams buvo leista gerti iš trijų buteliukų po dvi minutes. Viename buteliuke buvo vanduo, antrame - sūrus koncentratas (1 proc. vištienos sriubos), trečiame - sūresnis tirpalas (apie 2 proc. 26 kūdikiai, kurie buvo pradėję valgyti maistą su druska, mieliau rinkosi pasūdytus gėrimus nei vandenį. Tų pačių vaikų valgymo ypatumai buvo išnagrinėti, kai jie lankė darželį. Vaikams būtina sumažinti suvartojamos druskos kiekį - teigia sveikatos specialistai, pastebintys, kad per daug druskos valgantys vaikai kenkia savo sveikatai. Vaikams būtina sumažinti suvartojamos druskos kiekį. Padidėjęs kraujo spaudimas yra ne tik suaugusiųjų sveikatos problema. Šiuo metu visame pasaulyje pastebima arterinio kraujospūdžio didėjimo tendencija ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai informuoja, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujas druskos suvartojimo mažinimo suaugusiems ir vaikams gaires.
Pirmą kartą nustatyta, kiek druskos gali suvartoti vyresni kaip dvejų metų vaikai. Vyresni vaikai dažniausiai vartoja tuos pačius maisto produktus kaip ir suaugusieji, todėl PSO į druskos vartojimo mažinimo rekomendacijas pirmą kartą įtraukė ir 2-15 metų vaikus. Kaip pažymi NMVRVI Mitybos skyriaus vyriausioji specialistė Vita Gapšytė, pateiktos rekomendacijos netaikomos motinos pienu maitinamiems vaikams (0-6 mėn. amžiaus) ir 6-24 mėnesių amžiaus vaikams, kurie kartu su motinos pienu yra pradedami maitinti ir papildomai, kadangi šios amžiaus grupės vaikams druskos vartojimas turėtų būti smarkiai ribojamas.
Kodėl vaikams būtina sumažinti druskos suvartojimą? Nors vaikams padidėjusio kraujo spaudimo priežastimi dažniausiai būna įvairios ligos (širdies, inkstų), tačiau vis dažniau vaikams, kaip ir suaugusiems, padidėjęs kraujo spaudimas išsivysto dėl antsvorio, mažo fizinio aktyvumo ir netinkamos mitybos. Per didelis suvartojamos druskos kiekis yra vienas iš netinkamos mitybos komponentų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaikai, kurie vartoja per daug druskos, turi 2-3 kartus didesnę tikimybę sirgti hipertenzija nei vaikai, kurie suvartoja mažiau druskos. Gretutiniai veiksniai, tokie kaip antsvoris arba nutukimas, vaikams, kurie vartoja per daug druskos, padidėjusio kraujo spaudimo atsiradimo riziką padidina daugiau nei tris kartus. Taip pat žrHipertenzija vaikystėje yra susijusi su per dideliu kraujo spaudimu ir suaugus, o tai reiškia, kad tokie vaikai turi didelę riziką ne tik vaikystėje sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, bet ir suaugus sirgti hipertenzija ir su ja susijusiomis ligomis (miokardo infarktu, insultu). Sumažinus druskos (natrio) suvartojimą, sumažėja kraujo spaudimas tiek suaugusiems, tiek ir vaikams.
Koks druskos kiekis vaikams nepavojingas? Anot V. Gapšytės, mokslininkai rekomenduoja, kad 2-15 metų amžiaus vaikai, taip pat kaip suaugusieji, suvartotų mažiau nei 5 g druskos per dieną, tačiau vaikams šis druskos kiekis turi būti koreguojamas atsižvelgus į vaiko energijos poreikius: jei vaiko suvartojamos energijos kiekis yra toks pat kaip suaugusio žmogaus, tuomet ir druskos, gaunamos su maistu, kiekis turėtų būti toks pat kaip ir suaugusiems skirtose rekomendacijose. Rekomenduojama sumažinti druskos suvartojimą iki 5 g, kadangi moksliniais tyrimais nustatyta, kad toks druskos kiekio sumažinimas efektyviai sumažina kraujo spaudimą. Tų vaikų (2-15 m.), kurių energijos poreikiai yra mažesni nei suaugusiųjų, suvartojamas druskos kiekis turėtų būti dar mažesnis nei suaugusiems, tai yra mažesnis nei 5 g per dieną.
Natrio chloridas - cheminis druskos pavadinimas. Tačiau perteklinis druskos vartojimas yra žalingas. Kūdikiams per parą reikia tik šiek tiek (maždaug 1 gramo) druskos. Vėliau druskos poreikis kiek išauga, tačiau išlieka minimalus. Druskos perteklių kūdikių organizme apdoroja inkstai, pašalindami jį su šlapimu. Tačiau kadangi inkstai dar yra nesubrendę, jie negali tinkamai susidoroti su dideliu druskos kiekiu. Taip pat didelis druskos kiekis vaikystėje siejamas su vėliau pasireiškiančia osteoporoze: druska trukdo įsisavinti kalcį. Druskos natūraliai yra daugelyje maisto produktų, pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse, žuvyje, jūrų gėrybėse. Taip pat daug druskos yra mėsos gaminiuose, pavyzdžiui, kumpyje, dešrelėse. Būtent todėl druskos nereikėtų berti į pačių namuose gaminamus patiekalus, net jei manote, kad tyrelė ar košė yra prėska ir dėl to nelabai skani. Kūdikio maisto nereikėtų skaninti sojų padažu, sultinio kubeliais, parduotuvėje parduodamais jau paruoštais padažais, pagardais, nes juose įprastai taip pat yra daug druskos. Kuo dažniau ruoškite maistą namuose. Namuose maistą ruoškite be druskos. Jeigu gaminate maistą visai šeimai, paruoštą kūdikio porciją atidėkite ir tik tuomet pasūdykite šeimos patiekalą. Apribokite kepinių kiekį. Duonoje, krekeriuose ir kituose kepiniuose yra druskos, nes ji naudojama kaip pagalbinė tešlos kildinimo medžiaga. Todėl kūdikiams duonos, duonos lazdelių ir krekerių duokite ne daugiau nei kelis kartus per savaitę. Sūrį dažniau keiskite kitu baltyminiu maistu. Sūris - puikus kalcio ir baltymų, bet kartu - ir druskos šaltinis. Sūrio kūdikiams duokite, bet į racioną įtraukite ir kuo daugiau kitų baltymų - vištienos, žuvies, liesos mėsos, pupelių, varškės ir t. Skaitykite maisto produktų etiketes. Kūdikių maiste (pavyzdžiui, specialiai jiems ruoštuose dribsniuose, tyrelėse ir kt.) neturėtų būti pridėta papildomos druskos, tai reglamentuoja teisės aktai. Visuomet tikrinkite, kiek druskos yra 100-e gramų produkto.
Prieskonių aromatas Nepakartojamą skonį ir aromatą patiekalams suteikia prieskoniai. Kuo turtingesnis prieskoniais yra jų maistas. Kodėl taip susiklostė? Ilgiau išsisaugoti, kad labai svarbu šilto klimato sąlygomis. Prieskonių naudojimas reikalauja kulinarinių sugebėjimų. Tačiau tuo jos vaidmuo neapsiriboja. Natūraliose produktuose natrio yra labai nedaug. Visi žmogaus kūno skysčiai, įskaitant kraują, turi natrį. Vaiko organizmas yra daug labiau pažeidžiamas nei suaugusiojo. Palaikyti teisingą mineralų balansą, ypač kovoti su jų pertekliumi. Jaunesniems nei vienerių metų vaikams kategoriškai neverta sūdyti maisto. Turi druskos, tai labai mažais kiekiais. Pakanka druskos, esančios natūraliuose produktuose (javuose, daržovėse). Vaikams nuo 0 iki 10 mėnesių būtina 0,2 g druskos per dieną. Mažyliui ši norma padidėja iki 0,35 g per dieną. Sudaro 0,5 g į dieną (t. y. suaugusio gyvenimo, apimančio ir suaugusių maitinimo stereotipą.
Kodėl? Į vaikų maitinimą požiūris visada yra kitoks. Kulinarijai. Nemaža dalimi priklauso apetitas. Toks stimuliavimas yra nepageidaujamas. Iššaukti chroninių uždegimo procesų išsivystymą jame. Nagrinėti kiekvienos šalies įpročių ir tradicijų požiūriu. Reikalo įvedinėti prieskonius į mažo vaiko racioną. Patiekalus). Lapą ir prieskonines žoleles - krapus ir salierą. Naudojami. Aiškaus amžiaus, nuo kurio galima juos įvesti į vaikų racioną - nėra.
Mėsos ir žuvies įtraukimas į kūdikio racioną
Nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.
Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.
Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo pačių naudingiausių - jūrinių žuvų. Vakarų šalyse mėsa nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, tačiau mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams.
| Amžius | Rekomenduojamas kiekis (g/dienai) |
|---|---|
| 5-6 mėn. | 20-30 |
| 6-7 mėn. | 30-50 |
| Vyresni | iki 100 |
Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją: 6 mėn. Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais.
