Kai artėja kūdikio gimimas, vienas svarbiausių pirkinių yra vežimėlis - pirma transporto priemonė, kurią reikės turėti.
Vežimėliai naujagimiams
Nuo pat gimimo iki 6 mėnesių amžiaus kūdikiai tiek pasivaikščiojimams, tiek namuose miego metu turi gulėti lygioje, saugioje plokštumoje. Universalūs vežimėliai dažniausiai parduodami 2in1 rinkiniu, kuris apima vežimėlio rėmą, lopšį ir sėdimąją dalį (dar vadinamą sportine dalimi), kuri skirta vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus (kai jau vaikutis pradeda sėdėti).
Ant vežimėlio rėmo, naudojant specialius adapterius, dažniausiai galima pritvirtinti ir automobilio kėdutę.
Gyvenantiems už miesto ribų verta rinktis vežimėlius su dvigubais amortizatoriais, pritaikytais važiuoti nelygiuose paviršiuose, kad važiavimas nekeltų diskomforto kūdikiui ir vežimėlis riedėtų minkštai. Kai kurių vežimėlių amortizacijos minkštumą galima reguliuoti pagal kelių dangą ar kūdikio svorį. Toks vežimėlis, kaip Tutis Viva, yra vienas minkščiausių važiuoklių su amortizacine sistema turintis vežimėlis, todėl jis puikiai tinka gyvenant užmiestyje arba ten, kur yra daugiau nelygių dangų (parkai, neasfaltuoti takai, nelygūs takeliai, miškai). Jo amortizacija reaguliuojasi ir yra pritaikoma prie kelio dangos, todėl mažylis jausis saugus bei nejaus kelio nelygumų.
Didžioji dalis miesto gyventojų ras tinkamą vežimėlį, kuris tenkina jų poreikius vaikštant šaligatviais ir parkais - reikia atsižvelgti į vežimėlio manevringumą, svorį ir kompaktiškumą. Tačiau svarbu nepamiršti savaitgalio kelionių ir atostogų - papildoma amortizacija bus naudinga, važiuojant pajūrio takais, kaimo sodybose ar nelygiais miško takeliais. Vienas tokių populiarių pasirinkimų yra Tutis Mio Plus Thermo.
Jeigu jums teks vaikščioti rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį, turite rinktis vežimėlį su dideliu lopšiu, kuris leistų įdėti vokelį, kombinezoną arba papildomą pleduką. Kai kurie vežimėlių gamintojai siūlo terminius lopšius su Thermocot technologija, pagamintus iš specialių medžiagų, turinčių termoizoliacinį sluoksnį, todėl apsaugos nuo vėjų ar šalčio. Šie lopšiai ne tik yra atsparūs išorės temperatūrai (neperduoda šalčio ar šilumos į vidų), tačiau yra itin lengvi - sveria tik apie 3kg, lyginant su rinkos vidurkiu - 6kg, tai perpus lengvesni lopšiai.
Šiltuoju metų laiku svarbu užtikrinti lopšio ventiliaciją - svarbu patikrinti, ar vežimėlio stogelis turi papildomus prailginimus ar tinklelius, kurie leistų šviežiam orui cirkuliuoti.
Gyvenant Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, su kokio amžiaus kūdikiu važiuosite, vežimėlį reikės ne kartą stumti per sniegą ar kitą nelygią dangą. Vienas svarbiausių patogumo kriterijų - vežimėlio rankenos aukštis. Svarbu patikrinti, ar vežimėlio rankena jums patogiai tinka ir ar galima ją reguliuoti. Stumiant vežimėlį, rankos turėtų būti visiškai atsipalaidavusios, nejausti įtampos kaklo ar pečių srityje.
Kitas svarbus aspektas - vežimėlio svoris. Verta įvertinti, ar jums teks dažnai nešti vežimėlį, pavyzdžiui, laiptinėje.
Svarbu įvertinti, kokius priedus norėtumėte turėti su vežimėliu ir ar jie lengvai prieinami, jei nuspręsite juos įsigyti vėliau.
Vežimėlis, kaip ir dviratis ar paspirtukas, yra transporto priemonė, kurią reikia prižiūrėti. Kartais dėl gamintojo, kartais dėl vartotojo kaltės reikia vežimėlį taisyti.
Sportinio vežimėlio naudojimas
Sėdimą vežimėlį galima rinktis tik tuomet, kai mažylis geba sėdėti tiesiai be pagalbos. Iki tol reikėtų rinktis pusiau sėdimą padėtį arba gulimą vežimą. Per anksti pradėtas naudoti sėdimas vežimėlis gali kelti pavojų kūdikio stuburo formavimuisi, turėti įtakos raumenų tonuso disbalanso atsiradimui. Stuburo linkiai - natūralūs mūsų kūno „amortizatoriai“ apsaugantys stuburą nuo traumų, pradeda formuotis tik kūdikiui išmokus savarankiškai sėdėti tiesia nugara. Iki tol stuburas nėra pasiruošęs priimti krūvį vertikalioje padėtyje. Per daug ankstyvas kūdikio sodinimas gali turėti įtakos laikysenos sutrikimams vaikui augant.
Nors gamintojai rekomenduoja naudoti gultukus nuo gimimo, jais nereikėtų piktnaudžiauti. Visos panašios priemonės visų pirma yra sukurtos tėvams - ne vaikams. Jeigu naudojate gultuką naujagimiui - įsitikinkite, kad jis yra žemiausioje galimoje padėtyje, vėliau, kūdikiui augant, galima paaukštinti gultuko pasvyrimo kampą, tačiau būtina vadovautis gamintojo instrukcija.
Dar būdamas motinos gimdoje vaisius yra susirietęs į kamuoliuką, todėl ką tik gimusio kūdikio kūne dominuoja raumenys lenkiantys rankas ir kojas, nugara yra išgaubtos formos. Gultuke mažylis vis dar būna panašioje padėtyje, nors natūraliomis sąlygomis ši padėtis turėtų pamažu keistis. Per ilgas buvimas „vaisiaus“ padėtyje gali turėti įtakos kūdikio raumenų disbalanso atsiradimui.
Įvairūs šaltiniai rekomenduoja gultuke/automobilinėje kėdutėje ir kitose panašiose priemonės neguldyti kūdikio ilgiau nei 30-45min. be pertraukos. Skaičiuojant visas kūdikių priemones, kuriose kūdikis yra pusiau sėdimoje padėtyje, neturėtumėte kūdikio laikyti ilgiau negu 2 val. per parą.
Pagal saugaus kūdikių miego rekomendacijas, saugiausia miego padėtis yra ant lygaus, tvirto paviršiaus. Tyrimų metu buvo pastebėta, kad kūdikiui miegant 30 laipsnių ir aukštesnėje gultuko/kėdutės padėtyje gali sutrikti kūdikio kvėpavimo funkcija, kūdikio smegenys gauna mažiau deguonies, todėl gultuke migdyti mažylio nerekomenduojama.
Jeigu nutinka taip, kad mažylis užmiega gultuke, galima leisti miegoti jame tik labai trumpus intervalus, geriausia kas kartą esant galimybei išimti kūdikį ir paguldyti į vežimėlio lopšį arba lovelę. Nebijokite, kad perkėlimo metu prižadinsite mažylį, daugumos kūdikių nervų sistema prisitaiko prie padėčių keitimo miegant ir perkėlimas vėliau nebeturėtų prižadinti mažylio, jeigu pratinsite jį prie šio veiksmo nuo pirmųjų jo gyvenimo savaičių.
Ilgesnis buvimas nekintančioje padėtyje gali padidinti kaukolės deformacijos (suplokštėjimo) tikimybę, padidinti kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą, lėtina kūdikio motorinę ir kognityvinę raidą, nes gultuke mažylis negali vartytis, keisti padėties, mokytis šliaužti, ropoti, stebėti ir tyrinėti aplink jį esančio pasaulio.
Sėdimą vežimėlį galima rinktis tik tuomet, kai mažylis geba sėdėti tiesiai be pagalbos. Iki tol reikėtų rinktis pusiau sėdimą padėtį arba gulimą vežimą. Kai kurie tėvai pastebi, kad jų vaikai, sulaukę maždaug 4 mėnesių, pradeda nerimauti lopšyje, nes nori daugiau matyti aplinką. Tokiais atvejais, jei vaikas dar nesėdi, tačiau jau yra pakankamai tvirtas, galima svarstyti apie sportinio vežimėlio visiškai atlenkiamą (gulimą) padėtį.
Taip, jeigu vežimėlis turi pilno horizontalaus atsilenkimo funkciją. Į ką atkreipti dėmesį renkantis: Atkreipkite dėmesį į vežimėlio svorį, patogumą. Įsitikinkite, kad sėdimas vežimėlis turi pilno atsilenkimo funkciją, kad kūdikiui užmigus galėtumėte jį paguldyti į horizontalią padėtį. Priklausomai nuo to, ar dažniausiai keliaujate pasivaikščioti lygiu pagrindu (pvz., asfaltu, šaligatvio plytelėmis) ar miško takeliais, pasirinkite vežimėlio ratų pravažumą ir amortizaciją, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo traumų.
Didesnė dalis mamų pradeda naudoti sportinę vežimėlio dalį maždaug nuo 4-6 mėnesių amžiaus, kai kūdikis pradeda rodyti daugiau susidomėjimo aplinka ir nebebūna patenkintas vien gulėjimu lopšyje. Svarbu, kad sportinio vežimėlio atlošas būtų reguliuojamas ir leistų vaikui būti visiškai gulimoje padėtyje, kol jis dar nepradėjo savarankiškai sėdėti.
Sveikos! Mamos ieško patarimų, vaikas lopsyje būna tik kai miega, kai pabunda nebūna visai. Esu girdėjusi, kad 2-3 mėn. mažylius deda į sportinuką ir mažyliai laisvai išbūna. Nelabai suprantu koks skirtumas, jeigu vaikas vistiek guli? Perkėliau apie 4 mėnesį ir viskas, vaikams labiau patinka, nes šiek tiek daugiau mato. 2 mėnesių gal dar nedėčiau, bet 3-4 nematau problemos. Išbūna visiškai gulščioje sportinuko padėtyje prisegtas, kai neišbūna lopšyje? Nes čia ir būtų skirtumas. Natūralu, kad vaikas nemiegodamas/nemiegdomas nenori būti lopsyje. Retas tokio amžiaus nori kažkiek ilgesnį laiką žiūrėti į tą patį dangų - jie jau pradeda domėtis pasauliu. Šiuo tarpsniu daugumai mamų vežimukai ir lieka būtent dienos miegelio laikotarpiams - kurie sumoje vis dar yra ilgi/dažni. Kitu metu - yra nesioklės, arba nešimas rankose, jei jau būtina kažkur eiti. Išbūna visiškai gulščioje sportinuko padėtyje prisegtas, kai neišbūna lopšyje? Būtent gulimoje padėtyje! Būtent gulimoje padėtyje!
Kai kurie tėvai persėda į sportinę vežimėlio dalį anksčiau, apie 3-5 mėnesių amžiaus, ypač jei vaikas rodo didelį norą stebėti aplinką, tačiau svarbu, kad vaikas būtų saugiai prilaikomas ir atlošas būtų visiškai atlenktas. Jei vaikas dar netvirtas, geriausia palaukti iki 6 mėnesių, kai jis jau gali sėdėti savarankiškai.
Vežimėlių pradžiamokslis: išsamus vadovas tėvams ir globėjams | Kaip išsirinkti sau tinkamiausią vežimėlį
Kitos priemonės kūdikiui
Gultukas/vibro kėdutė
Nors gamintojai rekomenduoja naudoti gultukus nuo gimimo, jais nereikėtų piktnaudžiauti. Visos panašios priemonės visų pirma yra sukurtos tėvams - ne vaikams. Jeigu naudojate gultuką naujagimiui - įsitikinkite, kad jis yra žemiausioje galimoje padėtyje, vėliau, kūdikiui augant, galima paaukštinti gultuko pasvyrimo kampą, tačiau būtina vadovautis gamintojo instrukcija.
Įvairūs šaltiniai rekomenduoja gultuke/automobilinėje kėdutėje ir kitose panašiose priemonės neguldyti kūdikio ilgiau nei 30-45min. be pertraukos. Skaičiuojant visas kūdikių priemones, kuriose kūdikis yra pusiau sėdimoje padėtyje, neturėtumėte kūdikio laikyti ilgiau negu 2 val. per parą.
Pagal saugaus kūdikių miego rekomendacijas, saugiausia miego padėtis yra ant lygaus, tvirto paviršiaus. Tyrimų metu buvo pastebėta, kad kūdikiui miegant 30 laipsnių ir aukštesnėje gultuko/kėdutės padėtyje gali sutrikti kūdikio kvėpavimo funkcija, kūdikio smegenys gauna mažiau deguonies, todėl gultuke migdyti mažylio nerekomenduojama.
Ilgesnis buvimas nekintančioje padėtyje gali padidinti kaukolės deformacijos (suplokštėjimo) tikimybę, padidinti kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą, lėtina kūdikio motorinę ir kognityvinę raidą, nes gultuke mažylis negali vartytis, keisti padėties, mokytis šliaužti, ropoti, stebėti ir tyrinėti aplink jį esančio pasaulio.
Rekomendacija: Kuo rečiau ir kuo trumpiau naudosite gultuką - tuo geriau. Saugiausia ir patogiausia vieta vaikui - lovelėje aukštais kraštais, manieže arba tiesiog ant grindų patiesus specialų (ne per minkštą) kilimėlį, kuris apsaugotų mažylį nuo šalčio ar traumų. Kai kūdikis pradeda pats vartytis ir šliaužti, turėtumėte atsisakyti gultuko ir leisti jam lavinti judėjimo įgūdžius.
Nešioklė/vaikjuostė
Gamintojai teigia, jog galite nešioklėse nešioti mažylį nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų, tačiau kineziterapeutai nerekomenduoja skubėti ilgam vertikalizuoti naujagimio kol jis dar tvirtai nelaiko galvos. Jeigu vis tik nusprendėte nėšioklėje nešioti naujagimį, būtinai įsitikinkite, kad nešioklė atitinka jo amžių, yra saugi, prilaiko mažylio galvą ir stuburą taisyklingoje padėtyje.
Nėra atlikta patikimų tyrimų, kurie įrodytų, kad taisyklingo nešiojimo nešioklėje trukmę reikėtų riboti. Praktikoje ta trukmė priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, kaip pats kūdikis joje jaučiasi. Jeigu kūdikis dar visai mažas, intervalai tarp maitinimų, sauskelnių keitimo bei kitų būtinų procedūrų yra gan trumpi, tuo metu jis turi būti išimtas iš nešioklės, todėl natūraliai turėsite daryti nešiojimo pertraukas net būdami ne namuose. Svarbu pabrėžti, kad visos padėtys: gulėjimas ant nugaros, gulėjimas ant pilvuko, nešiojimas šonu ir t.t. yra reikalingos naujagimiui ir turi būti keičiamos, tai padės tolygiai stiprėti ir visiems mažylio raumenims.
Jeigu turite galimybę, kūdikį visuomet migdykite arba perkelkite ant lygaus paviršiaus vos tik jam užmigus. Jeigu keliaujate ir mažylis užmiega nešioklėje, pasistenkite, kad tai jūsų rutinoje būtų išimtis, o ne taisyklė.
Jeigu nešioklė nėra ergonomiška, ji gali padidinti klubo sąnario displazijos tikimybę, todėl rekomenduojama, kad nešiojamo kūdikio klubai būtų plačiai atverti ir sulenkti 90º kampu, kitaip vadinamoje „varliuko“ pozoje, didesnę riziką klubo sąnario displazijai turi kūdikiai nešiojami nešioklėse kai kojos ištiestos kabo žemyn arba yra suglaustos „slingo“ tipo nešioklėje.
Renkantis nešioklę pirmiausia įsitikinkite, kad ji ergonomiška, kad ji atitinka kūdikio amžių ir svorį. Rekomenduoju prieš perkant kartu su mažyliu nuvykti į parduotuvę ir nešioklę pasimatuoti, konsultantas paaiškins kaip taisyklingai ją naudoti. Ji turi būti patogi tiek jums tiek kūdikiui, turite gebėti užsidėti ir nusiimti ją savarankiškai. Nešioklėje kūdikis turi gebėti judinti galvą, rankas ir kojas, patikrinkite, ar nešioklės dalys neįsispaudžia į mažylio veidą ir joje kūdikis neužsigaus mėgindamas stebėti aplinką per nešioklės kraštą.
Rekomendacija: Iki 2 metų arba kol patiems tėvams bus per sunku nešioti ūgtelėjusį vaiką. Jeigu nešioklę naudosite aktyviam laisvalaikiui ar kelionėms, galite įsigyti specialių nešioklių tinkamų ir vyresniems vaikams.
Vaikštynė/šokliukas
Vaikštynės ir šokliukai nėra rekomenduojami kineziterapeutų ir pediatrų.
Sėdėdamas vaikštynėje ar šokliuke kūdikis ne stovi, o yra nenormalioje, pusiau sėdimoje, pusiau stovimoje padėtyje. Mažylis turėtų atsistoti tik tuomet, kai yra tam fiziškai pasiruošęs. Kaip jau minėjau anksčiau, dar nesusiformavus stuburo linkiams (o jie baigia formuotis kūdikiui pradėjus savarankiškai vaikščioti) stuburas nėra pasirengęs priimti didelės apkrovas, tokias kaip vaikščiojimas ar šokinėjimas, todėl vaikštynes naudoję vaikai vėliau dažnai kenčia nuo laikysenos sutrikimų, vaikšto pasistiebę, arba suka pėdutes į vidų eidami, taip pat dažnai neturi savisaugos jausmo, neišmoksta saugiai kristi.
Rekomendacija: Rekomenduočiau šių priemonių visai atsisakyti.
Kūdikių guldymas ant pilvuko, arba "tummy time", yra viena iš svarbiausių veiklų, kuri padeda mažyliui lavinti raumenis, koordinaciją ir motoriką. Nors tai gali atrodyti paprasta veikla, ji turi didelę įtaką kūdikio vystymuisi ir turėtų būti įtraukta į kasdienį kūdikio rutiną nuo pat pirmųjų gyvenimo savaičių. Guldymas ant pilvuko suteikia kūdikiui galimybę išmokti naudoti savo raumenis ir lavinti motorinius įgūdžius. Tai yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip kūdikis stiprina kaklo, pečių ir nugaros raumenis. Be to, ši veikla padeda mažyliui išvengti vienos iš dažniausių problemų - "plokščios galvutės" sindromo. Kai kūdikiai ilgą laiką guli ant nugaros, jų galvos forma gali pasikeisti, todėl svarbu reguliariai atlikti guldymą ant pilvuko.
Naujagimio guldymas ant pilvo gali prasidėti jau nuo pirmųjų gyvenimo savaičių. Pirmas guldymas ant pilvuko neturėtų trukti ilgai - pakankama vos kelių minučių kelis kartus per dieną. Palaipsniui, kai kūdikis pripranta prie šios veiklos, galite ilgesnį laiką guldyti jį ant pilvuko. Svarbiausia - stebėti, kad kūdikis jaustusi patogiai ir saugiai, ir visada būti šalia, kad užtikrintumėte jo saugumą.
Per pirmuosius kelis mėnesius kūdikiai gali pradėti ilgiau gulėti ant pilvuko, kai jie pripranta ir stiprėja. Pirmasis tikslas yra kelios minutės kelis kartus per dieną. Palaipsniui, pasiekus 2-3 mėnesius, galite padidinti laiką iki 20-30 minučių per sesiją, tačiau niekada nepamirškite stebėti, kad kūdikis jaustųsi patogiai ir saugiai. Svarbu, kad kūdikis nepraleistų šios veiklos, nes tai yra esminė jo raidos dalis.
Guldymas ant pilvuko skatina kūdikį labiau įsitraukti į aplinką ir sužinoti naujų dalykų, kas ne tik lavina motoriką, bet ir padeda kurti teigiamus emocinius ryšius su aplinka ir su tėvais. Tai puikus laikas stiprinti ryšį su mažyliu ir skirti jam dėmesio - kalbėti, šypsotis, žaisti kartu su kūdikiu. Jūsų buvimas šalia padeda kūdikiui jaustis saugiai ir užtikrina emocinę ramybę, kas yra būtina sveikam vystymuisi.
