Natūralus šeimos planavimas (NŠP) yra populiariausia natūralios gimstamumo kontrolės forma. Ši praktika riboja lytinius santykius vaisingais moters gyvenimo periodais ir ją praktikuojant neleidžiama naudoti kitos kontracepcijos (pvz. prezervatyvo ar nutraukto lytinio akto potencialiai vaisingomis dienomis).
NŠP nėra tas pats, kas vaisingų ciklo dienų skaičiavimas. Remiantis vien tik ciklo kalendoriumi galima pastoti tomis dienomis, kurias laikėte nevaisingomis. NŠP metodikoje svarbiausias - vaisingumo pažinimas.
Moters vaisingas laikotarpis ciklo metu priklauso nuo kiaušialąstės ir spermatozoidų „gyvenimo“ trukmės. Kiaušialąstė apvaisinta gali būti iki paros po ovuliacijos, o spermatozoidai moters kūne gali būti gyvybingi maždaug 6 paras, taigi per mėnesį moteris vaisinga yra maždaug savaitę: 5 dienas iki ovuliacijos, ovuliacijos dieną ir 1-2 dienas po ovuliacijos. Pirmasis „langas“ apvaisinimui atsiranda likus maždaug porai savaičių iki pirmųjų mėnesinių, kai įvyksta ovuliacija.
NŠP yra saugus, tausojantis poros sveikatą ir yra veiksmingas tiek siekiant atidėti nėštumą, tiek siekiant pastoti. Dažnai įrodinėjama, kad NŠP yra neveiksmingas siekiant atidėti nėštumą, priešpastatant metodo patikimumą moters sveikatai, sutuoktinių santarvei ir šeimos tvarumui. Naujausi moksliniai tyrimai paneigia šį mitą. Vokietijos Heidelbergo universiteto mokslininkai pirmą kartą atliko ilgalaikį, didelės apimties tyrimą “ Vaisingumo pažinimu pagrįstų metodų patikimumo vengiant nėštumo sąsaja su poros seksualiniu elgesiu vaisingu periodu: perpektyvinis longitudinis tyrimas”. Tyrime dalyvavo 900 moterų, stebėti 17 638 ciklai. Visos moterys buvo apmokytos simptoterminio metodo taisyklių ir galėjo nuolatos susisiekti su NŠP mokytoju. Taip užtikrinta, kad metodas bus interpretuojamas teisingai ir tyrimo duomenys nebus iškreipti. Nustatyta, jog teisingai simptoterminį NŠP metodą taikančių tiriamųjų grupėje Pearlo indeksas buvo 0,4.
Per vienerius metus vidutiniškai pastoja 0,4-5 proc. porų, taikančių NŠP. Sutvirtėja sutuoktinių ryšys, o tarp taikančių NŠP metodiką šeimų skyrybų pasitaiko ypač retai. Tai nieko nekainuojantis ir neigiamos įtakos sveikatai neturintis metodas.
NŠP metodų tipai
Yra keletas NŠP metodų, kurie skirstomi pagal stebimus vaisingumo požymius:
1. Simptoterminis metodas
Šiuolaikinis simptoterminis metodas dar vadinamas dvigubo patikrinimo metodu (angl. double-check method, cross-check method), nes pagal jį tiek vaisingosios fazės pradžia, tiek pabaiga nustatomos remiantis bent dviem požymiais.
Taikant simptoterminį metodą stebimi:
- Pagrindiniai požymiai: bazinė kūno temperatūra, gimdos kaklelio gleivės, gimdos kaklelis (nebūtinai).
- Pagalbiniai požymiai (nebūtinai).
- Atliekami tam tikri kalendoriniai skaičiavimai atsižvelgiant į ankstesnių ciklų istoriją.
Nei vienas iš požymių neparodo, kurią tiksliai dieną įvyko ovuliacija (tai įmanoma tik pasitelkus ultragarsinį kiaušidžių tyrimą). Kiekvienas iš jų turi savų privalumų bei trūkumų, tad požymių kombinacijos vertinimas leidžia pasiekti aukščiausią NŠP efektyvumą ir suteikia porai daugiau pasitikėjimo.
Bazinė kūno temperatūra (BKT)
Daugumos moterų bazinė kūno temperatūra po ovuliacijos pakyla 0,4-0,5 laipsnio ir laikosi maždaug tris dienas. Norint pastebėti šį skirtumą temperatūrą matuoti reikia kasdien tuo pačiu metu po nakties miego. Matuojama dar neišlipus iš lovos, kasdien toje pačioje kūno vietoje (burnoje, pažastyje), tuo pačiu termometru, maždaug 5 min., priklausomai nuo termometro tipo. Jei nakties metu moteris buvo atsikėlusi, nuo atsigulimo iki temperatūros fiksavimo turi būti praėjusios ne mažiau nei 4 val., kitaip rezultatai gali būti netikslūs.
BKT kitimams įtakos turi alkoholio vartojimas, stresas, miego trūkumas, tam tikrų vaistų vartojimas ir kiti veiksniai, todėl sudėtinga nustatyti, kada iš tikrųjų įvyko ovuliacija.
Gimdos kaklelio gleivės
Kai kurios natūralaus šeimos planavimo sistemos remiasi vien gimdos kaklelio gleivių vertinimu, moterys mokomos nustatyti kokio tirštumo gleivės rodo ovuliaciją. Tokios gleivės „pagauna“ spermatozoidus ir didina pastojimo tikimybę.
Gimdos kaklelio pokyčiai: Nevaisingu ciklu metu gimdos kaklelis yra santykinai žemai ir nosies kietumo. Vaisingu - ovuliacijos - laikotarpiu gimdos kaklelis pakyla ir tampa minkštesnis nei įprastai, panašiai kaip lūpos.
2. Gimdos kaklelio gleivių metodai
Tai grupė viensimptomių metodų, kurie pagrįsti tik gimdos kaklelio gleivių stebėjimu, tačiau yra plačiai paplitę, o kai kurie iš jų, jei taikomi be klaidų, savo efektyvumu mažai tenusileidžia simptoterminiam metodui. Gimdos kaklelio gleivės stebimos ir taikant simptoterminį metodą, bet pastarojo taisyklės yra kitokios, nei viensimptomių metodų.
2.1. Bilingsų metodas (Bilingsų ovuliacinis metodas - BOM)
Pagal Bilingsų metodą vertinamos tiek pačių gleivių savybės, tiek jų sukelti pojūčiai. Moteris turi vertinti subjektyvius kasdienės veiklos metu atsiradusius pojūčius išorinių lytinių organų srityje (tai svarbiausias BOM komponentas). Gleivės vertinamos tik išorėje.
2.3. FEMM metodas
FEMM (Fertility Education & Medical Management) - tai mokslo žiniomis grįsta vaisingumo sveikatos programa moterims. Moterys mokomos stebėti konkrečius biologinius žymenis - gimdos kaklelio gleives, menstruacijas ir ovuliaciją, suprasti, kodėl šie požymiai atsiranda ir kaip jų pokyčiai daro įtaką bendrai ir vaisingumo sistemos sveikatai. FEMM programa leidžia: nustatyti ir spręsti dažnas sveikatos problemas, tokias kaip nereguliarus kraujavimas, skausmas, migrena, depresija ir t.t., pažinti savo kūną, siekiant stebėti ir atpažinti normalią ar nenormalią savo vaisingumo sveikatą ir panaudoti gautą informaciją nėštumo atidėjimui arba jam pasiekti.
2.4. Dviejų dienų metodas
Dviejų dienų metodas - tai labai supaprastinta ovuliacinio metodo modifikacija, sukurta naudoti vengiant nėštumo ir skirta visų pirma besivystančioms šalims.
3. Kalendorinis metodas
Kalendorinis metodas numato vaisingų dienų tikimybę remiantis buvusiais menstruacijų ciklais. Norint jį taikyti, rekomenduojama žymėti menstruacijų dienas kalendoriuje ar specialiose programėlėse bent 6 mėnesius, o geriau ir ilgiau.
3.1. Ritmo metodas
Ritmo metodas svarbus tik istoriškai ir kaip savarankiškas metodas nebetaikomas.
3.2. Standartinių dienų metodas
Standartinių dienų metodas - tai kalendorinis metodas, sukurtas 1999 m. Georgetown universitete, skirtas visų pirma neraštingoms moterims ir gan sėkmingai integruotas į šeimos planavimo programas besivystančiose šalyse. Šiam metodui naudojami specialiai "ciklo karoliai" (CycleBeads).
4. Temperatūrinis metodas
Kaip savarankiškas metodas nėra populiarus, nes reikalauja ilgų susilaikymo nuo lytinių santykių periodų, tačiau jo efektyvumas itin didelis. Bazinės kūno temperatūros sekimas yra vienas iš pagrindinių simptoterminio metodo komponentų. Tačiau net ir naudojant simptoterminį metodą gali pasitaikyti situacijų, kai kiti vaisingumo požymiai dėl tam tikrų priežasčių mažai informatyvūs. Šiais atvejais bazinės kūno temperatūros negalima vertinti įprastai - būtina taikyti griežtesnes, t.y. temperatūrinio metodo taisykles.
5. Laktacinės amenorėjos metodas (LAM)
Tai metodas, skirtas žindančioms moterims, kurios savo kūdikiui iki 6 mėn. amžiaus neduoda jokio (ar beveik jokio) papildomo maisto ir kurioms dar neatsinaujinusios mėnesinės. LAM nepriskiriamas NŠP metodams, nes nereikalauja kasdienio vaisingumo požymių registravimo.
Po gimdymo daugeliui moterų menstruacijos neatsinaujina mažiausiai du mėnesius. Jei moteris išimtinai žindo naujagimį, menstruacijos gali atsinaujinti ir daugiau nei po 12 mėn. Ši būsena, kai žindančiai moteriai nevyksta menstruacijos, vadinama laktacine amenorėja ir gali būti pritaikoma kaip natūrali kontracepcijos priemonė. Žindoma ne rečiau kaip kas 4 val. dieną, nakties metu galima viena 5-6 val. Įgyvendinus šias sąlygas laktacinės amenorėjos metodas yra efektyvus kurį laiką po gimdymo.
6. Instrumentiniai metodai
Instrumentiniai vaisingumo pažinimo metodai pagrįsti vaisingosios fazės ribų nustatymu vaisingumo indikatoriumi. Priklausomai nuo indikatoriaus veikimo principo šių metodų patikimumas vengiant nėštumo gali būti nuo labai žemo iki vidutinio (pvz. Marquette metodas). Kaip savarankiški metodai jie neprilygsta efektyviausiems šiuolaikiniams NŠP metodams, todėl paprastai taikomi arba kartu su simptoterminiu ar gimdos kaklelio gleivių metodu.
NŠP metodų efektyvumas ir klaidos
Gana dažnai tenka išgirsti, kad NŠP metodai yra nepatikimi ir jų taikymas ribotas. Tačiau nei vienas kontracepcijos metodas nėra 100 proc. efektyvus, išskyrus susilaikymą nuo lytinių santykių.
NŠP metodo efektyvumas gali būti mažinamas dėl:
- Mokytojo (instruktoriaus) klaidų.
- Metodo vartotojo klaidų: neįsisavintos taisyklės, neatsakingai registruojami vaisingumo požymiai, ar nesilaikoma metodo taisyklių. Pavyzdžiui, tiriamieji atpažįsta vaisingą ciklo fazę, bet turi lytinių santykių (nors žino, jog tuo metu jų reikėtų atsisakyti).
Manoma, kad NŠP efektyvumą mažina ir visa galybė netikslios ir prieštaringos internete pateikiamos informacijos. Nelabai tiks ir specialios programėlės, sukurtos norintiems propaguoti NŠP - jos nėra 100 proc. patikimos.
90 ciklų diagramavimas naudojant simptoterminį vaisingumo suvokimo metodą | „Read Your Body“ programėlė
