Nikita Chruščiovas - viena ryškiausių sovietmečio politinių figūrų, kurio valdymo laikotarpis, vadinamas „atšilimu“, žymi dalinį stalininio režimo liberalizavimą ir taikaus sugyvenimo su kitomis šalimis siekį. Jo politinė biografija kupina pakilimų ir nuosmukių, tačiau ne mažiau įdomūs ir jo vaikų bei anūkų likimai, kuriuos neretai lydėjo nelaimės ir sudėtingi pasirinkimai.
Nikita Sergejevičius Chruščiovas (1894-1971) gimė šachtininko šeimoje. Neturėdamas galimybės įgyti aukštojo išsilavinimo, jis greitai pradėjo politinę karjerą. Nuo 1918 metų - komunistų partijos narys, vėliau tapo viena svarbiausių figūrų SSRS valdyme po Josifo Stalino mirties.
Pirmoji santuoka ir vaikai
Dar Pirmojo pasaulinio karo metais Nikita Chruščiovas vedė Jefrosiniją Ivanovną (1896-1919). Šioje santuokoje gimė dukra Julija (1915-1973) ir sūnus Leonidas (1917). Deja, Jefrosinija mirė nuo šiltinės 1919 metais. Sūnus Leonidas dingo be žinios Antrojo pasaulinio karo metais, tapęs naikintuvo pilotu. Jo lėktuvui sudužus pelkėje, kūnas taip ir nebuvo rastas.
Tarp Nikitos Chruščiovo vaikų iš pirmosios santuokos - dukra Julija ir sūnus Leonidas.
Antroji ir trečioji santuokos
Po Jefrosinijos mirties Nikita Chruščiovas trumpai gyveno su Marusia (pavardė nežinoma), su kuria susilaukė dukters. Vėliau, 1924 metais, jis vedė Niną Kucharčiuk (1900-1984). Nors oficialiai susituokė tik 1965 metais, Nina tapo jo žmona ir liko su juo iki gyvenimo pabaigos. Ji pagimdė jam tris dukras (viena mirė vaikystėje) ir sūnų Sergejų.
Nina Chruščiova, būdama pirmoji SSRS ponia, tapo svarbiu Nikitos Chruščiovo „atšilimo“ veidu. Ji lydėjo vyrą diplomatinėse kelionėse, gebėjo susikalbėti keliomis kalbomis ir turėjo gerą išsilavinimą, pati mokiusi vyrą politinės ekonomikos. Jos proanūkė, vardu Nina Chruščiova, Niujorke dėsto politikos mokslus ir prisimena savo prosenelę kaip rūpestingą namų šeimininkę ir griežtą, bet teisingą senelę.
Kukli iš prigimties Nina Petrovna daugiausia užsiėmė namų ūkiu ir vaikų auginimu. Ji augino ne tik savo vaikus - Sergejų (gimusį 1935 m.) ir Eleną (gimusią 1937 m.), bet ir du Nikitos Sergejevičiaus vaikus iš pirmosios santuokos. Vaikai prisimena ją kaip griežtą, bet rūpestingą moterį, kuriai teko vienai rūpintis šeima, nes tėvas nuolat būdavo užsiėmęs.
Antroji sutuoktinė Marusia ir trečioji, Nina Kucharčiuk, susilaukė su Nikita Chruščiovu vaikų. Jo dukra Elena gimė 1937 metais.
N. Chruščiovo šeima patyrė daug nelaimių. Neteko pirmojo sūnaus, vėliau jo įsivaikinta anūkė gyvenimą baigė po traukinio ratais.
Vaikų ir anūkų likimai
Sergejus Chruščiovas, sūnus iš trečiosios santuokos, gimęs 1935 m., nuo 1991 m. gyvena JAV. Jis tapo Brauno universiteto profesoriumi ir tyrinėja posovietines valstybes. Jis yra parašęs daugiatomę knygą apie savo tėvą. Sergejus Chruščiovas teigia, kad jo tėvas sutiko perduoti Krymą Ukrainai dėl irigacijos kanalų statybos planų ir artėjančio Ukrainos prijungimo prie Rusijos 300-ųjų metinių.
Elena Chruščiova, dukra iš trečiosios santuokos, gimusi 1937 m.
Garsiausias iš N. Chruščiovo anūkų buvo jo bendravardis Nikita Chruščiovas. Jis gyveno ir dirbo Rusijoje, Maskvos valstybinio universiteto Psichologijos fakulteto auklėtinis. Nuo 1991 m. dirbo laikraštyje „Moskovskije novosti“. Jis neturėjo šeimos ir nenorėjo naudotis garsia pavarde karjeros sumetimais.
Istorija pasakoja apie Paulių Leoną (gimusį Lietuvoje kaip Paulius Leonavičius), kuris dėl Nikitos Chruščiovo įsikišimo galėjo susitikti su savo vaikais, po ilgo išsiskyrimo.
Tėvo memuarai ir jų likimas
Sergejus Chruščiovas pasakoja, kaip su broliu Levu įkalbinėjo tėvą rašyti memuarus. Nikita Sergejevičius ilgai dvejojo, bijodamas persekiojimo. Galiausiai jis pradėjo diktuoti prisiminimus į magnetofono juostą. Kopijos buvo slepiamos įvairiose vietose, viena jų - generolo Michailo Šumilovo bute virš tualeto bakelio. Galiausiai vienas egzempliorius buvo išvežtas į užsienį. Kai Amerikoje pasirodė pirmasis tomas, KGB iškvietė Sergejų Chruščiovą, tačiau šis apsimetė nežinantis, kaip memuarai atsidūrė Vakaruose.
Nikita Chruščiovas, valdęs SSRS nuo 1953 m. iki 1964 m., buvo ne tik politikas, bet ir žmogus, kurio sprendimai turėjo įtakos daugelio žmonių likimams.
N. Chruščiovo valdymo laikotarpiu įvyko daugybė svarbių įvykių, kurie pakeitė ne tik SSRS, bet ir pasaulio istoriją. Jo politika, nors ir ginčytina, paliko ryškų pėdsaką.
Nors daugelis Chruščiovo sumanymų buvo kontroversiški, jis siekė pagerinti žmonių gyvenimą ir pakeisti SSRS į gerąją pusę. Jo valdymo laikotarpis, vadinamas „atšilimu“, buvo kupinas permainų ir vilties.
Po Nikitos Chruščiovo nušalinimo nuo valdžios 1964 m., jo vaikai ir anūkai tęsė savo gyvenimo kelius, ne visada lengvus, bet visada susijusius su garsia pavarde ir istorijos vingiais.
Asmenybės kultas ir jo padariniai
1956 m. vasario mėnesio TSKP XX suvažiavime Nikita Chruščiovas perskaitytu pranešimu „Apie asmenybės kultą ir jo padarinius“ pradėjo „atšilimą“ - dalinę totalitarinio režimo liberalizaciją. Šiame laikotarpyje pradėti naikinti lageriai, paleista dalis kalinių. Tačiau kartu su liberalizacija tęsėsi ir represijos, pavyzdžiui, numalšinta Vengrijos revoliucija.
Nikita Chruščiovas, nors ir nuvainikavo Stalino asmenybės kultą, pats neatsisakė valdžios metodų, kurie dažnai buvo „stačiokiškai vulgarūs“.
Jo valdymo laikotarpiu įvyko didelių pokyčių žemės ūkyje, pavyzdžiui, plėšinių arimas ir kukurūzų auginimas, kurie ne visada buvo sėkmingi.
Ekonomikos srityje įmonės buvo perduotos regioniniam pavaldumui, kas trumpam pagreitino kai kurių SSRS regionų ūkio plėtrą.
N. Chruščiovo politika gerokai pakeitė SSRS visuomenės gyvenimą, tačiau bolševikinių valdymo principų jis neatsisakė.
Jo santykiai su inteligentija buvo sudėtingi, jis kritikuodavo modernųjį meną ir menininkus.
Rusijos istorikas dr. teigia, kad Nikita Chruščiovas buvo „karjerinis“ bolševikas, kuriam iškilti padėjo darbininkiška kilmė ir aktyvus Stalino iniciatyvų rėmimas.
Chruščiovo epocha vadinama „atšilimu“, tačiau šis procesas baigėsi maždaug 1958 m., kai Chruščiovas ėmė vėl ryškėti jo noras viską kontroliuoti.
Pats Nikita Chruščiovas yra apibūdinamas kaip žmogus, kurio vaizduotės polėkiui nebuvo ribų, kartais vedęs prie grandiozinių sumanymų, kurie ne visada buvo sėkmingi.
N. Chruščiovo valdymo laikotarpis buvo kupinas ne tik politinių permainų, bet ir asmeninių dramų, kurios palietė jo šeimą ir visą šalį.
tags: #nikita #chrusciovas #vaikai
