Teiginys „Niekas negimsta mokėdamas“ yra ne tik populiari frazė, bet ir gili tiesa, atspindinti žmogaus vystymosi esmę. Nuo pat gimimo žmogus yra tarsi tuščia drobė, „tabula rasa“, kuriai tenka mokytis, tobulėti ir siekti savo svajonių. Ši kelionė prasideda nuo pirmojo atodūsio ir tęsiasi visą gyvenimą, vedama vidinio siekio įveikti ribotumą ir atrasti savo potencialą.
Pradžia: Nuo Menkumo Link Bendrumo
Alfredas Adleris savo individualiojoje psichologijoje teigė, kad kiekvienas žmogus gimsta su tam tikru menkumo, ribotumo ar silpnumo jausmu. Tai nėra patologija, o natūrali egzistencijos dalis. Vaikui gimus, savarankiškas išgyvenimas yra neįmanomas. Todėl pamatiniai siekiai nukreipia visus jo judesius link bendrumo su kitu žmogumi ir saugumo. Šie siekiai padeda įveikti pradinį menkavertiškumo jausmą. Kūdikis savo judesiais, emocijomis ir balso išraiška siekia ryšio su mama, kuri suteikia jam saugumą. Nuo pirmųjų dienų judesiai nukreipiami ne tik į save, bet ir į kitus, į pasaulį, siekiant užtikrinti saugumą ir pažinti aplinką.
Šis procesas yra nuolatinis, nes augant pasaulis kelia vis didesnius reikalavimus. Vaikas skatinamas vis savarankiškesnis, mokosi įveikti iššūkius ir keisti savo būseną. Kūrybinė galia padeda pasinaudoti visomis galimybėmis siekiant įveikti kliūtis. Adleris teigė, kad žmogaus judėjimas yra vektorius iš subjektyvios minuso (menkavertiškumo) situacijos link subjektyvios pliuso (pranašumo) situacijos. Kiekvienas žmogus pasirenka, kas jam yra pergalė, o kas - pralaimėjimas. Būtent kūrybinės galios dėka dar vaikystėje išsikeliamas tikslas, orientuojantis judėjimo kryptį iš patiriamo menkavertiškumo link individualaus pranašumo ir asmeninės gerovės didinimo.
Tobulėjimas: Mokymasis, Taisyklės ir Pokyčiai
Lietuvos švietimo sistema susiduria su rimtais iššūkiais. Mokyklos stokoja specialistų, ypač matematikos ir fizikos. Įtraukiajam ugdymui trūksta pagalbos mokiniui specialistų, o jauni mokytojai svarsto galimybę išeiti iš darbo, jei reikės rūpintis ir neįgaliaisiais. Nuo kitų mokslo metų įsigalios naujos programos, tačiau vadovėlių tam dar nėra. Planuojami tarpiniai egzaminai vienuoliktokams, kurių detalės kol kas neaiškios. Vienu iš aktualiausių klausimų tapo lietuvių kalbos egzamino temos, kurios, pasak abiturientų ir mokytojų, yra atitrūkusios nuo šiuolaikinio pasaulio aktualijų.
Dabartinės temos, susijusios su žemdirbiška kultūra ar klasikų kūryba, primena tas, apie kurias rašė dabartinių mokinių tėvai ar seneliai. Mokytojai ir visuomenės nariai pastebi, kad temos, susijusios su karu, klimato kaita, dirbtiniu intelektu ar sparčiai naikinama gamta, yra gerokai aktualesnės. Taip pat pastebimas mokinių raštingumo lygio kritimas, kai vaikai rašo diktantus ar rašinėlius, naudodami tik po vieną skiemenį, panašiai kaip rašo žinutes. Tai kelia nerimą dėl ateities kartos raštingumo.
Viena vertus, visuomenė kritikuoja, kad švietimo sistemoje niekas nesikeičia (pvz., lietuvių kalbos egzamino temos), kita vertus, kritikuojama ir dėl nuolat vykstančių pokyčių (pvz., mokymo programų atnaujinimo). Švietimo sistemos nuosmukis jaučiamas visoje Europoje. Gyvename nesibaigiančių reformų karuselėje. Tačiau reformos pačios savaime nėra blogis. Pasauliui greitai kintant, švietimas privalo greitai reaguoti į pokyčius, prisitaikyti prie naujovių ir naujų poreikių. Ugdymo turinio atnaujinimas yra svarbus žingsnis, ypač kai dešimtmetį jis praktiškai nekito.
Kalbant apie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temas, pastebimas didelis nuomonių skirtumas. Su daugeliu kritinių pastebėjimų galima sutikti, tačiau svarbu, kad pokyčiai būtų vykdomi vengiant pykčio ir kategoriškumo. Ginčuose gimsta tiesa. Tema „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“ ir siūlomi autoriai (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis) kelia klausimų, ar tai atspindi dabartinę realybę. Nors galima parašyti ir išlaikyti egzaminą, verta susimąstyti apie kontekstą ir klausimo formuluotę.
Motinystė ir Asmeninė Pagalba: Naujos Patirtys ir Iššūkiai
Motinystė visuomenėje dažnai vaizduojama idealizuotai, kaip nuolatinis džiugesys ir lengvas nuovargis. Tačiau tikroji patirtis gali būti kur kas sudėtingesnė, pilna priešybių: šviesos ir šešėlių, meilės ir nusivylimo, didžiulės atsakomybės ir pažeidžiamumo. Kai mama nejaučia nuolatinio džiaugsmo, tai nereiškia, kad ji bloga mama - tai reiškia, kad ji gyvena realų gyvenimą. Niekas negimsta mokėdamas būti mama. Kiekvienas kartas yra kitoks, ir tai natūralu. Svarbu priimti, kad natūralu kažko nesuprasti, nežinoti ir leisti sau prašyti pagalbos.
Mitas, kad „tikroji mama nepavargsta nuo savo vaiko ir neprašo pagalbos“, yra žalingas. Motinos dažnai jaučia gėdą dėl nuovargio ar noro pabūti vienos. Tačiau nuovargis kyla ne nuo paties vaiko, o nuo nuolatinės atsakomybės be pauzės, nuolatinio budrumo. Noras skirti laiko sau yra sveikas signalas, kad mama taip pat yra žmogus, turintis savo poreikius. Pagalbos prašymas yra drąsa pripažinti, kad reikia žmogaus šalia. Kai mama jaučiasi matoma ir svarbi, pasaulis tampa lengvesnis.
Kampanija „Atrask galimybes“ siekia skleisti informaciją apie asmeninės pagalbos teikimo procesą ir jos kuriamas galimybes žmonėms, turintiems negalią, ir jų artimiesiems. Renginiuose dalijamasi patirtimis, paneigiami mitai apie negalią ir asmeninę pagalbą. Taip pat supažindinama su negalios tipais, o dalyviai gali išbandyti technikas, naudojamas žmonių su negalia, ir sužinoti, kaip gali pagelbėti asmeninis asistentas.
Viktoras Topolas, pasaulio fitneso čempionas, turintis negalią, sako: „Ribos mano gyvenime neegzistuoja. Negimiau mokėdamas, tačiau gimiau tikėdamas“. Jis patvirtina, kad požiūris į negalią vis dar yra paviršutiniškas. Asmeninis asistentas gali labai padėti neįgaliam žmogui tapti mažiau priklausomu nuo šeimos narių ir gyventi visavertį gyvenimą.
Gyvenimo Stilius: Nuolatinis Judėjimas ir Tobulėjimas
„Gyvenimas - tai judėjimas“, - teigė Alfredas Adleris. Jo teigimu, kiekvienas gyvenimo požymis yra išreikštas judėjime, tiek fiziniame, tiek psichiniame. Nuo pat gimimo žmogus siekia įveikti savo ribotumą ir tobulėti. Šis judėjimas, vedamas kūrybinės galios, formuoja asmenybę, daro žmogų kūrėju ir kūriniu. Neturint įgimto talento, nuolatinis darbas, iššūkiai ir eksperimentai leidžia pasiekti tikslus ir įgyti naujų gebėjimų.
Net ir fotografuojantis naujagimius, fotografai pabrėžia: „Niekas negimsta mokėdamas, žinodamas ir pan. Juolab kaip fotografuotis“. Todėl svarbu pasiruošti fotosesijai, turėti reikiamus daiktus (pvz., žinduką naujagimiui), pasirinkti tinkamą aprangą ir makiažą. Šios smulkmenos padeda sukurti jaukesnę ir profesionalesnę aplinką.
Individualiojoje psichologijoje įprasta žmogaus judėjimą matyti kaip vektorių iš subjektyvios minuso (menkavertiškumo) situacijos link subjektyvios pliuso (pranašumo) situacijos. Šis judėjimas, vedamas kūrybinės galios, formuoja gyvenimo stilių. Nuolatinis mokymasis, siekis įveikti kliūtis ir leisti sau klysti bei bandyti yra būtini norint gyventi pilnavertį gyvenimą. Niekas negimsta mokėdamas, bet kiekvienas gali išmokti ir tobulėti, siekdamas savo svajonių ir didindamas savo gerovę.
