Menu Close

Naujienos

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje: nuo lopšelio iki pasiruošimo mokyklai

Prieš pradėdami lankyti pradinę mokyklą, vaikai Lietuvoje gali būti ugdomi namuose arba ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Ikimokyklinio ugdymo samprata ir prieinamumas

Ikimokyklinis ugdymas yra prieinamas nuo gimimo iki privalomo priešmokyklinio ugdymo pradžios (t.y. vaikui sulaukus 6 metų). Nors ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, jei tėvai nusprendžia leisti vaikus į darželį, valstybė arba savivaldybės turi užtikrinti vietas vaikams nuo 3 metų amžiaus. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos - tai vaikų lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai. Jos būna privačios arba savivaldybių.

Ikimokyklinis ugdymas yra visuotinis. Tai nėra privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visuotinumas reiškia, kad šeimoms garantuojama galimybė gauti vietą įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas. Jeigu tėvai norės, kad jų vaikas ugdytųsi tokioje ugdymo įstaigoje, savivaldybė ar kitas įstaigos savininkas privalės rasti jam vietą. Tai aktualu ir didžiuosiuose miestuose, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne visiems užtenka vietų, ir kaimuose, kuriuose galbūt net nėra darželio. Ikimokyklinio ugdymo visuotinumas leis sudaryti geresnes galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir aktyviau dalyvauti darbo rinkoje. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. - galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m.

Moksliniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni. Kaip pažymėjo prieš keletą metų Lietuvoje lankęsi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) vadovai, Lietuvos ikimokyklinis ugdymas geros kokybės, rodikliai net lenkia ES vidurkį. Tačiau problema išlieka ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir jo kokybė vaikams, gyvenantiems kaimuose.

vaikų darželis Lietuvoje

Priėmimas į darželius

Pradėti lankyti darželį ar pradinę mokyklą - svarbus žingsnis tiek tėvams, tiek vaikams. Tačiau pateikti paraišką dėl priėmimo į darželį ar mokyklą gali būti sudėtinga, ypač naujoje šalyje. Kadangi darželių grupių sąrašai sudaromi iš anksto, įprasta užregistruoti vaiką iš karto po gimimo, kad užsitikrintumėte vietą pageidaujamame darželyje. Paraiškų pateikimo terminai gali skirtis priklausomai nuo įstaigos ar savivaldybės (dažniausiai teikiamos pavasarį), tačiau paprastai paraiškos priimamos ištisus metus. Ikimokyklinis ugdymas prasideda rugsėjo mėnesį, tačiau, esant laisvų vietų, vaikai gali būti priimami ir kitais metų laikais.

Kai kuriuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Marijampolė ir kt., priėmimo procesas yra centralizuotas ir vykdomas per elektroninę sistemą. Kiekviena savivaldybė turi savo tvarką ir teikia pirmenybę paraiškoms, atsižvelgdama į tokius veiksnius kaip gyvenamoji vieta, tą patį darželį lankantys broliai ir seserys, šeimos socialinė padėtis. Taip pat reikia pateikti sveikatos patikrinimo pažymą, todėl rekomenduojama šį dokumentą gauti iš anksto.

Ugdymo įstaigų tipai ir kalbos

Galite pasirinkti valstybines arba privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas savo vaikui. Šios įstaigos siūlo įvairias programas ir užsiėmimus, kurie padeda vaikams mokytis ir tobulėti. Kai kurie darželiai siūlo užsiėmimus įvairiomis kalbomis, pavyzdžiui, privačiose įstaigose dažnai galima rasti anglų, ispanų ir prancūzų kalbų programas, o valstybinėse darželiuose - rusų, baltarusių ir lenkų.

Užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje ir norintys, kad jų nepilnamečiai vaikai lankytų ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklas, turi turėti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Finansavimas ir mokesčiai

Nacionalinis arba savivaldybės biudžetas finansuoja dvidešimt ikimokyklinio ugdymo valandų per savaitę. Valstybiniuose arba savivaldybių darželiuose šeimos paprastai moka apie 50-60 EUR per mėnesį, kad padengtų maitinimo ir mokymosi priemonių išlaidas. Privačiuose darželiuose mokesčiai gali svyruoti nuo 120 iki 500 EUR per mėnesį.

Kompensacijos už privačius darželius

Jei leidžiate vaiką į privatų darželį, atkreipkite dėmesį, kad kai kurių miestų savivaldybės teikia kompensacijas tėvams, pasirinkusiems vaikus leisti į privačius darželius. Vilniuje ši kompensacija siekia 120 EUR, Klaipėdos rajone - 250 EUR per mėnesį vienam vaikui.

vaikų darželio išlaidos Lietuvoje

Priešmokyklinis ugdymas

Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Vaikai turi pradėti priešmokyklinį ugdymą tais kalendoriniais metais, kai jiems sukanka 6 metai. Kiekvienam vaikui yra garantuojama vieta valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje. Tėvai gali užrašyti savo vaikus metais anksčiau, bet ne anksčiau nei jiems sukaks penkeri metai. Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus. Šiuo laikotarpiu vaikai mokosi ilgiau susikaupti, išlaikyti dėmesį ir atlikti užduotis, taip užtikrinant sklandų perėjimą iš ikimokyklinio ugdymo į pradinį ugdymą.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atsiras galimybė dvejus metus ugdytis pagal atnaujintą priešmokyklinio ugdymo programą. Kadangi į priešmokyklinio ugdymo grupes ateis daugiau jaunesnio amžiaus vaikų nei dabar, iki to laiko programa bus atnaujinta, labiau pritaikyta jaunesnio amžiaus vaikams. Į priešmokyklinio ugdymo grupę galės ateiti vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos sueitų 5 metai. Švietimo įstatymo pataisos parengtos dėl to, kad vaiko pasirengimas mokyklai būtų labiau individualizuotas. Į priešmokyklines grupes galės ateiti ir 5 m., ir 6 m.

Prieš priimant sprendimą vaiką leisti ugdytis vienais metais anksčiau, tėvams (globėjams) siūloma kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje gyvena, dėl 5 metų vaiko brandumo vertinimo. Šių tarnybų rekomendacijas tėvai (globėjai) turi gauti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui priešmokyklinio ugdymo mokytojo (ar švietimo pagalbos specialisto, jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.

Priešmokyklinio ugdymo poreikis ir nauda vaikui

Nemokamas vaikų maitinimas

Lietuvoje visiems pirmokams ir antrokams suteikiami nemokami pietūs mokykloje, nesvarbu, kokios yra šeimos pajamos.

Švietimo sistema Lietuvoje

Mokslo įstaiga tai mokslo ir studijų institucija. Mokslo įstaigos Lietuvoje skirstomos į grupes, kurios sudaro šalies švietimo sistemą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose lavinami vaikai, kurių amžius 0-6 metai. Tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų galima išskirti atskirą pogrupį - priešmokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose ugdymas teikiamas visiems vaikams nuo 6 metų, išimties atvejais - nuo 5 metų ir trunka vienerius metus.

Pradinis ugdymas skirtas vaikams nuo 7 iki 10 metų. Trukmė 4 metai (1-4 klasės). Šis ugdymas yra privalomas, tačiau tėvai turi teisę savo vaikui parinkti valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.

Pagrindinis ugdymas trunka 6 metus (5-10, gimnazijų I-II kl.). Tai taip pat privalomas ugdymas. Mokinys iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.

Vidurinis ugdymas jau nėra privalomas. Jį sudaro 2 metų programa (11-12 ar III-IV gimnazijos klasės). Vidurinį ugdymą renkasi moksleiviai, planuojantys toliau mokytis bei įgyti profesinę specialybę ar aukštojo mokslo diplomą.

Moksleiviai, nepageidaujantys studijuoti aukštojo mokslo institucijose, gali mokytis pagal profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose. Kartu su kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti 2 - 3 metai - priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

Aukštojo mokslo studijos teikiamos aukštosiose mokyklose, kurios gali būti dviejų tipų - universitetai ir kolegijos. Koleginės aukštojo mokslo studijos yra skirtos įgyti žinias, reikalingas profesinei veiklai. Baigus studijas, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turint praktinės patirties (darbo patirties) ir baigus papildomąsias studijas, gali toliau studijuoti universitetų magistrantūroje. Universitetinės studijos yra skirtos įgyti universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą bei aukščiausio lygio profesines žinias. Universitetinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės universitetinės bakalauro studijos dažniausiai trunka penkerius metus. Baigus studijas įgyjamas bakalauro laipsnis. Turint bakalauro laipsnį, galima tęsti studijas magistrantūroje. Šios studijos trunka 1,5-2 metus. Baigus magistrantūros studijas, galima studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė - ketveri metai). Šios studijos yra pagrindas tolimesnei akademinei veiklai.

Lietuvos švietimo sistemos schema

tags: #neveroniu #ikimokyklines #ugdymo #istaigos