Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, tačiau jis taip pat gali sukelti nerimą dėl sveikatos pokyčių, ypač susijusių su širdies veikla. Vienas dažniausių pojūčių, su kuriuo susiduria nėščiosios, yra stiprus širdies plakimas, kartais vadinamas širdies permušimais. Svarbu suprasti šio reiškinio priežastis, jo galimas pasekmes ir tinkamus veiksmus, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą.
Kas yra širdies permušimai nėštumo metu?
Širdies permušimai, arba aritmijos, nėštumo metu yra laikini širdies ritmo sutrikimai, kai jaučiamas papildomas arba praleistas dūžis. Nėštumo metu širdis dirba intensyviau, pumpuodama iki 50% daugiau kraujo nei įprastai, kad aprūpintų deguonimi ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Dėl šio padidėjusio krūvio kai kurios moterys pastebi širdies plakimo pokyčius, jausmą, tarsi širdis „praleistų dūžį“ ar plaktų per greitai. Tai gali pasireikšti ypač antrojo ar trečiojo trimestro metu.
Normalus vaisiaus širdies susitraukimų dažnis paprastai svyruoja nuo 120 iki 160 dūžių per minutę, nors jis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip vaisiaus judėjimas ar miegas. Ankstyvojo nėštumo metu (10-12 savaičių) vaisiaus širdies susitraukimų dažnis paprastai svyruoja nuo 120 iki 160 dūžių per minutę. Svarbu pažymėti, kad nedideli vaisiaus širdies ritmo svyravimai yra normalūs ir nebūtinai kelia susirūpinimą.
Kodėl nėštumo metu atsiranda širdies permušimai?
Pagrindinė priežastis, kodėl nėštumo metu atsiranda širdies permušimai, yra didesnis krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau yra ir kitų veiksnių, galinčių paskatinti aritmijas:
- Hormonų pokyčiai: Nėštumo metu vyksta reikšmingi hormonų svyravimai, kurie gali paveikti širdies veiklą.
- Padidėjęs kraujo tūris: Kūno masės ir cirkuliuojančio kraujo kiekio padidėjimas verčia širdį dirbti greičiau.
- Geležies ar magnio trūkumas: Šių mineralų trūkumas gali turėti įtakos širdies ritmui.
- Per mažas skysčių kiekis (dehidratacija): Dehidratacija gali sukelti kraujo tirštėjimą ir skatinti ritmo sutrikimus.
- Stresas ir miego trūkumas: Emocinė įtampa ir nepakankamas poilsis gali paveikti širdies veiklą.
- Kofeino ar energetinių gėrimų vartojimas: Šios medžiagos gali stimuliuoti širdies plakimą.
- Nekontroliuojamas pyktis ir agresyvumas: Nėščioms moterims, kurios patiria stiprius susierzinimo priepuolius, gali sutrikti kūdikio širdies vystymasis. Mokslininkų teigimu, piktas elgesys, toks kaip trankymas durimis, garsus rėkimas, lėkščių mėtymas, gali paveikti kūdikio širdies vystymąsi gimdoje.
Be to, svarbu paminėti, kad moterys, kurios nėštumo metu patiria stiprius susierzinimo priepuolius ir negali susivaldyti, rizikuoja, kad jų negimę kūdikiai turės širdies problemų. Manoma, kad širdies ritmo pakitimai yra sveika, nes nurodo, jog kūnas lankstus ir prisitaikantis prie pokyčių. Bet jei širdis neprisitaiko prie pokyčių, atsiranda kur kas didesnė ligų ir infekcijų rizika. Pavyzdžiui, skirtingas kvėpavimo būdas turėtų paveikti širdies plakimą. Jau nustatyta, kad suaugusieji, kurių širdies ritmas mažiau kinta, yra labiau linkę į širdies problemas. Mokslininkai taip pat sako, kad hormoniniai pokyčiai kūne, kurie sukelia agresyvų elgesį, gali paveikti negimusį kūdikį ir turėti poveikį ląstelių vystymuisi. Tyrime, kuriam vadovavo Sussex universiteto mokslininkai, dalyvavo 49 nėščiosios nuo 22 iki 39 metų. Nustatyta, kad polinkis į impulsyvius, nekontroliuojamus susierzinimo protrūkius turi poveikį negimusio vaiko fiziologinei raidai. Tai gali lemti padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kada širdies permušimai nėštumo metu yra pavojingi?
Lengvi širdies permušimai, trunkantys kelias sekundes ir nepasikartojantys dažnai, paprastai nėra pavojingi ir laikomi natūralia organizmo reakcija į nėštumo metu vykstančius pokyčius. Tačiau, jei simptomai pasireiškia dažnai, trunka ilgiau ar atsiranda kartu su kitais požymiais, tokiais kaip dusulys, silpnumas, galvos svaigimas ar skausmas krūtinėje, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra esminė prenatalinės priežiūros dalis, suteikianti svarbių įžvalgų apie vaisiaus sveikatą ir gerovę. Stebėdami kūdikio širdies ritmą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali nustatyti galimas komplikacijas ir įvertinti, kaip kūdikis toleruoja nėštumą. Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra neinvazinė procedūra, naudojama kūdikio širdies ritmui nėštumo metu matuoti ir įvertinti. Vaisiaus gerovės vertinimas yra pagrindinis vaisiaus širdies ritmo stebėjimo tikslas. Vaisiaus nerimo nustatymas: staigus ar reikšmingas vaisiaus širdies susitraukimų dažnio pokytis, pvz., užsitęsęs lėtas ar nereguliarus širdies susitraukimų dažnis, gali rodyti vaisiaus kančią. Stebėjimas gimdymo metu: nuolatinis vaisiaus širdies ritmo stebėjimas gimdymo metu leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams įvertinti kūdikio reakciją į susitraukimus ir užtikrinti, kad kūdikis gerai susidorotų su gimdymo procesu. Pagrindiniai klinikiniai sprendimai: atidžiai stebėdami vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnių nėštumo veiksmų. Numatyti rezultatai: kai kuriais atvejais nenormalūs vaisiaus širdies ritmo modeliai gali padėti numatyti nėštumo baigtį, įskaitant tai, ar kūdikiui gali kilti komplikacijų gimdymo metu.
Širdies susitraukimų dažnis virš 160 dūžių per minutę gali reikšti vaisiaus tachikardiją. Šią būklę gali sukelti tokie veiksniai kaip motinos karščiavimas, dehidratacija ar infekcija. Vaisiaus širdies susitraukimų dažnis mažesnis nei 110 dūžių per minutę gali būti laikomas bradikardija. Tai gali reikšti vaisiaus kančias arba deguonies tiekimo problemas, pvz., virkštelės suspaudimą arba placentos nepakankamumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei širdis plaka nereguliariai ilgiau nei kelias minutes.
- Jei pasireiškia dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar silpnumas.
- Jei permušimai dažnėja ir kelia didelį diskomfortą.
Kaip saugiai sumažinti širdies permušimus nėštumo metu?
Nors kai kurių širdies ritmo pokyčių nėštumo metu išvengti nepavyksta, yra keletas būdų, kaip sumažinti širdies permušimų dažnį ir palengvinti savijautą:
- Kvėpuokite lėtai ir giliai: Gilaus kvėpavimo pratimai padeda širdžiai dirbti ritmingiau.
- Gerkite pakankamai vandens: Dehidratacija yra dažna ritmo pokyčių priežastis. Rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 1,5-2 litrus vandens per dieną.
- Venkite kofeino: Net mažos kavos dozės gali sukelti papildomų dūžių.
- Ilsėkitės: Miegas ir poilsis yra būtini širdies atsigavimui.
- Reguliariai tikrinkite hemoglobino ir elektrolitų lygį: Pasitarkite su gydytoju dėl būtinų tyrimų.
- Atlikite dubens dugno pratimus: Šie pratimai gali pagerinti bendrą savijautą ir kraujotaką.
- Venkite staigių kūno padėties pokyčių: Judėkite lėtai, ypač rytais ar po poilsio.
Kaip prižiūrėti širdį nėštumo metu?
Nėštumo metu širdies priežiūra yra itin svarbi. Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją, kurio metu stebima širdies veikla, yra būtini. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, EKG ar kitus vertinimus, jei permušimai kartojasi. Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra gyvybiškai svarbi prenatalinės priežiūros dalis, suteikianti esminių įžvalgų apie kūdikio sveikatą ir gerovę. Nesvarbu, ar naudojamas atliekant įprastinius patikrinimus, ar reaguojant į konkrečias problemas, jis padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti, kad ir motina, ir kūdikis būtų saugūs. Suprasdami, kaip procedūra veikia, įprastus jos diapazonus ir rezultatų interpretavimą, galite geriau apsaugoti savo sveikatą ir kūdikio gerovę.
Subalansuota mityba, kurioje gausu geležies, magnio, kalio ir vitamino D, taip pat padeda palaikyti širdies sveikatą. Svarbu vengti nepasterizuoto pieno, minkštų sūrių, nepakankamai termiškai apdorotos mėsos ir žuvies, nes jie gali kelti riziką apsinuodyti maistu. Taip pat patariama vengti kepenų ir pašteto dėl didelio vitamino A kiekio.
Lengva mankšta, nėščiųjų joga ar pasivaikščiojimai lauke gerina širdies kraujotaką ir mažina streso hormonų kiekį. Svarbu vengti per didelio fizinio krūvio, karščio ir sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų.
Jei nėštumas yra mažai rizikingas, nėščiąją gali prižiūrėti akušeris ar šeimos gydytojas. Antrojo nėštumo laikotarpiu (14-28 savaitės) rekomenduojama atvykti pas specialistą 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Jums bus matuojamas AKS, imamas šlapimas tyrimams, nustatomas gimdos dugno aukštis (nuo 24 savaitės) ir vertinamas vaisiaus širdies ritmas (nuo 24 savaitės). Trečiojo nėštumo laikotarpiu (29-40 savaitės) rekomenduojama atvykti pas specialistą 2-3 kartus (jei yra indikacijų - dažniau).
Svarbu atminti, kad didelė dalis širdies ligomis sergančių nėščiųjų susiduria su įgimtomis širdies ligomis. Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikti tyrimai rodo, kad 22,5 proc. visų nėščiųjų mirčių nulemia širdies ligos. Nėštumo metu sumažėja sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas, padidėja kraujo induose cirkuliuojančio kraujo tūris ir širdies minutinis tūris. Didelės imties tyrimai atskleidė, kad 2 proc. širdies ligomis sergančių nėščiųjų nėštumo metu pasireiškia širdies ritmo sutrikimai.
Jei kyla nerimas dėl širdies plakimo nėštumo metu, svarbiausia yra pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jis galės suteikti individualias rekomendacijas ir užtikrinti tinkamą priežiūrą.
Pagal: Delfi.lt, Pasaulio sveikatos organizacija, Moksliniai tyrimai
