Dauguma nėščiųjų susiduria su įvairiais maisto produktų įgeidžiais: vienos negali gyventi be raugintų agurkėlių, o kitos kibirais kerta braškes. Taip, nėščioms moterims norisi rūgštaus, saldaus… Jei rūgštaus, - valgykite drąsiai, jei saldaus, - kartais šis noras signalizuoja ne alkį, o poilsio trūkumą. Galbūt jūs tiesiog pavargusi, reikia pamiegoti? Kūnas dirba daugiau, nei buvo iki šiol, ir gali trūkti miego. Dažnai tokius signalus mes painiojame su alkio signalais, nors visai nesame alkani. Nėštumo metu didesnis krūvis tenka moters širdžiai, inkstams, tad reikia prigulti ir pailsėti. Galbūt kūnas siunčia tam tikrus signalus, nes jam trūksta vandens? Būsimoji mama turi daug gerti, jos šlapimas turi būti šviesus. Atkreipkite dėmesį, ar mitybos kaprizai nesikerta su sveiko maisto sąvoka. Jei norisi riebaluose virtų bulvyčių, - tai viena, o jei raugintų kopūstų, - visai kas kita.
Nėštumo metu keičiasi skonio ir kvapų pojūtis, todėl kai kurioms moterims staiga norisi rūgštesnio maisto - citrinų, marinuotų produktų, rūgštesnių vaisių ar net vandens su citrina. Vis dėlto vien šis noras nieko nepatvirtina. Taip, nėštumo metu dažnai keičiasi skonio ir kvapų pojūčiai, todėl gali atsirasti noras rūgštesniam maistui. Taip, per mažas skysčių kiekis arba didesnė emocinė įtampa gali pakeisti apetito ir skonio poreikius. Kartais minimi geležies, cinko, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumai, tačiau pagal vieną simptomą to nustatyti neįmanoma. Pirmiausia pabandykite reguliariai valgyti, gerti daugiau vandens ir kelias dienas stebėti, kada potraukis sustiprėja.
Kodėl atsiranda šis noras? Mokslininkai tiksliai nežino kaip paaiškinti šį procesą. Yra keletas teorijų: 1. Hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu vyksta hormoniniai pokyčiai, ypač pirmame nėštumo trečdalyje. Hormonai keičia uoslę (kas anksčiau kvepėjo, dabar skleidžia nemalonų kvapą), paveikia nuotaiką ir tai lemia kokio maisto jūs labiausiai norite. 2. Sustiprėja jutimai. Kvapai ne tik keičiasi, bet ir užuodžiami stipriau. Todėl maistas su stipriu ir aštriu kvapu gali tapti nevalgomas nėštumo metu. Tuo tarpu švelnus kvapas jį gali padaryti jūsų trokštamu maistu. 3. Padidėjęs maisto medžiagų poreikis. Nėščiosioms padidėjęs poreikis tam tikrų maisto medžiagų (geležies, kalcio), todėl traukia maisto produktai, kurie turi daug šių medžiagų. 4. Kūltūros įtaka. Pastebėta, kad skirtingų šalių moteris nori valgyti skirtingus produktus (amerikietės šokoladą, japonės ryžius). Kad ir kiek tų teorijų, visos jos priklauso nuo hormonų pokyčių nėštumo metu.
Rūgštaus maisto norėjimas gali reikšti, kad yra sutrikusi virškinimo sistema, kamuoja skrandžio rūgštingumo problemos. Anot T. Labanausko, dažniausiai pacientai skundžiasi nenumalšinamu saldumynų noru. Tikėtina, kad tai rodo, jog žmonės yra pripratę prie cukraus. „Reiktų stengtis mažinti gryno cukraus turinčių produktų vartojimą, keisti juos lėtai pasisavinamais angliavandeniais ar vaisiais, nors pastarieji taip pat turi daug cukrų, bet tuo pačiu ir kitų naudingų medžiagų. Didelė bėda yra dirbtinių saldiklių naudojimas. Saldaus maisto galima užsinorėti, jei jaučiamas stresas, miego trūkumas, žmogui yra paprasčiausiai nuobodu. Tokio cukraus vartojimo išvengti padeda trumpas pasivaikščiojimas ar pogulis. „Jei nepavyksta ištverti, kaip norisi kažko saldaus, verčiau patarčiau rinktis vaisius, uogas ar juodą šokoladą. Juodasis šokoladas, turintis virš 70 proc. kakavos, yra geresnė alternatyva. Šokoladas taip pat pagerina nuotaiką, sumažina stresą, o jame esantys polifenoliai veikia kaip antioksidantai. Deja, šokoladas taip pat nepadeda išvengti nereikalingų kalorijų“, - pataria T.
Populiariausios hipotezės yra tokios, kad įvairius maisto produktų įgeidžius lemia padidėjęs kalorijų ir tam tikrų medžiagų poreikis bei nėštumo hormonai (manoma, kad dėl jų poveikio pakinta skonio ir uoslės pojūčiai). Tačiau šios hipotezės ne visada atitinka faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, sūraus maisto poreikį nėštumo metu galima paaiškinti tuo, kad druska (tiksliau joje esantys natrio jonai) yra reikalingi didėjant kraujo tūriui ir intensyvėjant širdies darbui. Panaši situacija ir su papildomų kalorijų poreikiu: nėštumo metu. Kalorijų poreikis išauga palyginti nedaug ir tik nuo antro trimestro, tad daug riebalų ir angliavandenių turinčio maisto (ypač nesveiko) neturėtų norėtis. Dėl šių priežasčių manoma, kad daug lemia visuomenėje priimtos sveikos mitybos normos, nėščiosios mitybos įpročiai, įsitikinimai ir net emocinė būklė.
Atsidūrusi tarp daugelio priežasčių, moteris turėtų atidžiai stebėti savo kūną ir išgirsti jo poreikius.

Vienos nėščiųjų įgeidžių analizės išvados rodo, kad moterims, kurios dažnai iki nėštumo laikydavosi dietos siekdamos numesti svorio, nėštumo metu dažniau norisi „nesveiko“ kaloringo maisto, pavyzdžiui, picos, ledų ar šokolado. Todėl labai svarbu pačiai save stebėti ir suvokti tikrąsias maisto įgeidžių priežastis. Retkarčiais nėštumo metu pasireiškia alotriofagija arba kitaip - pikacizmas (angl. pica) - poreikis valgyti ne maisto produktus, t.y. Jeigu juntate nenumaldomą norą valgyti ne maisto produktus, reikėtų kreiptis į savo gydytoją.
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Kūdikio laukimas - vienas ypatingiausių įvykių moters ir jos šeimos gyvenime. Kiekviena besilaukiančioji turėtų stengtis, kad jaustųsi gerai, turėtų daug energijos ir daryti viską, kad užtikrintų, jog mažylis gims sveikas. Tikriausiai visos būsimos mamos yra girdėjusios raginimą valgyti „kaip už du“. Tačiau mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiųjų energijos poreikiai padidėja visai nedaug, vos apie 15 proc. Valgymas „už du“ gali sąlygoti nutukimą, paskatinti gimdymo ir pogimdyvinio laikotarpio komplikacijas.
Baltymai. Tai - pagrindinė besilaukiančios moters, vaisiaus ir placentos statybinė medžiaga, todėl baltymų poreikiui patenkinti kasdien reikėtų suvalgyti bent 60 g žuvies, vištienos ar kitos mėsos ir nepamiršti į racioną įtraukti bent trijų rūšių pieno produktų. Riebalai. Riebalai išskiria dvigubai daugiau kilokalorijų negu riebalai ir yra labai svarbūs kai kuriems vitaminams įsisavinti. Angliavandeniai. Tai - pagrindinis kūno energijos, kurios nėštumo metu reikia žymiai daugiau, šaltinis. Tačiau turėkite omenyje, kad ne visi angliavandeniai yra vertingi. Stenkitės rinktis kuo daugiau sudėtinių angliavandenių - kviečių, ryžių, kukurūzų, avižų, miežių ar rugių produktų, vaisių bei daržovių. Mineralinės medžiagos ir vitaminai. Nėštumas - rimtas iššūkis moters organizmui, todėl patariama savo mitybą papildyti vitaminais, mineralais bei mikroelementais. Nėštumo metu itin išauga folio rūgšties, vitamino D, kalcio ir cinko poreikis, taip pat padidėja kraujo tūris, todėl itin svarbu gauti daug geležies.
Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi unikalių ypatybių ir individualių poreikių, todėl prižiūrintis medikas nuolat atlikdamas ir vertindamas tyrimus, turėtų atsižvelgti į gyvybę nešiojančios moters poreikius ir skirti papildomus preparatus. Nors vitaminų kompleksų vaistinių lentynose yra begalės, nereikėtų suskubti jų pirkti ar pasiduoti akcijų ir reklamų vilionėms. Gali būti, kad jums jų visiškai neprireiks arba pagal poreikį daktaras paskirs atitinkamą preparatą.
Ar būna nėštumui žalingas maistas? Stiprių keistų norų įprastai būna pačioje nėštumo pradžioje, o vėliau jie arba išnyksta, arba sumažėja. Svarbu tiesiog stebėti savijautą, jei nuo maisto jaučiatės blogai, geriau to maisto nėštumo metu vengti. Net ir tuo atveju, jei maistas labai sveikas. Reikėtų nepamiršti nėštumo metu maisto įvairovės svarbos. O štai jeigu jūsų močiutė pasakoja apie žalingą maistą, pagalvokite, ar apskritai žalingumo sąvoka yra tinkama kalbant apie maistą.
Jei besilaukianti moteris jaučia poreikį nuolat užkandžiauti, nereikėtų jo slopinti, laukti pietų meto darbe ar vakarienės. Greitiesiems užkandiams puikiai tiks morkų, paprikų, salierų šiaudeliai ar kitos šviežios daržovės. Pasiskaninti daržoves galite humusu ar gvakamolės padažu. Svarbu, kad viskas būtų šviežia ir nekiltų pavojaus apsinuodyti. Puikiai tiks švieži ar džiovinti vaisiai bei uogos - jie suteiks energijos. Be to, tai puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Riešutai bei sėklos, ryžių trapučiai, dribsnių batonėliai, duonos lazdelės, viso grūdo duonelės - turėtų būti ne tik jūsų darbo stalčiuje, bet ir rankinėje. Jie taps puikiu išsigelbėjimu pirmąjį nėštumo trimestrą, kai dažną besilaukiančiąją ištinka varginantis pykinimas. Jei norėsite rimtesnio užkandžio, visada naudinga - salotos. Jų įvairovei ribų nėra. Dar viena greita maisto idėja - sumuštiniai. Galima juos ruošti su riešutų sviestu, daržovėmis, humusu ar sūriu, keptos vištienos gabaliukais ir viskuo, kas tik šaus į galvą. Tik būtų gerai, jei jiems gaminti naudotumėte viso grūdo duoną: joje yra daugiau skaidulų, tad ilgiau jausite sotumą bei išvengsite vidurių užkietėjimo. Norite kažko įdomaus, pakeiskite duoną lavašu ir pasigaminkite tortilijas.
Jei nėra apetito Taip irgi būna, ypač pirmojo nėštumo trimestro metu, jeigu vargina pykinimas ir vėmimas. Pirmenybę teikite tik tam tikriems maisto produktams. Jei negalite valgyti ar net pažiūrėti į tam tikrą maistą, rinkitės maisto produktus, kuriuos mėgstate, nuo kurių nekyla nemalonūs pojūčiai. Tai padės užtikrinti reikiamą maisto medžiagų kiekį tiek jums, tiek augančiam vaisiui.
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl norisi rūgštaus maisto nėštumo metu, yra hormonų pokyčiai. Šie pokyčiai gali paveikti skonio ir uoslės pojūčius, todėl maistas, kuris anksčiau atrodė įprastas, dabar gali kelti norą valgyti rūgščiai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į organizmo signalus. Pavyzdžiui, jei norisi rūgštaus maisto, tai gali reikšti, kad organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino C ar skysčių. Tačiau svarbu nepamiršti, kad vien tik noras valgyti rūgščiai nepatvirtina nėštumo. Jei šis noras atsirado staiga ir nėra kitų simptomų, tikėtina, kad tai laikinas skonio pokytis.
Dietologo vadovas, kaip valgyti kiekvieną nėštumo trimestrą | Jūs prieš maistą | Gerai + Gerai
Pirmiausia verta patikrinti labai paprastus dalykus: ar pakankamai geriate, ar valgote reguliariai ir ar pastaruoju metu nepadidėjo stresas. Pradėkite nuo vandens. Valgykite reguliariau. Įtraukite baltymų ir skaidulų. Paįvairinkite mitybą. Stebėkite ryšį su simptomais. Jei potraukis kartojasi kelias savaites, tampa labai intensyvus arba ima trukdyti kasdienybei, verta pasikalbėti su gydytoju ar dietologu. Dažniausiai tai būna laikinas potraukis, susijęs su mitybos įpročiais, alkio svyravimais, pykinimu, stresu ar virškinimo pokyčiais.
Nėštumo metu mityba yra labai svarbi, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką valgote. Rinkitės subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, grūdinių produktų, baltymų ir sveikųjų riebalų. Jei kyla abejonių dėl mitybos ar jaučiate specifinių maisto produktų potraukį, visada pasitarkite su savo gydytoju ar dietologu.
Vien pagal potraukį trūkumų nustatyti negalima. Dažniau dėl tyrimų pagalvojama tada, kai simptomai tęsiasi ilgiau ir nėra aiškaus paaiškinimo mityba ar skysčių stoka. Į laboratorinius tyrimus verta žiūrėti kaip į būdą atskirti tikrą trūkumą nuo atsitiktinio skonio pokyčio. Jei tokių požymių nėra, o potraukis pasitaiko retai, dažniausiai pakanka stebėti mitybą ir savijautą.
Taip, nėštumo metu dažnai keičiasi skonio ir kvapų pojūčiai, todėl gali atsirasti noras rūgštesniam maistui. Jei noras rūgščiam maistui atsirado staiga, bet kitų simptomų nėra, tikėtina, kad tai laikinas skonio pokytis. Kartais atsakymas slypi ne pačiame skonyje, o bendroje savijautoje. Skysčių stoka dažnai pasireiškia troškuliu, sausa burna, galvos skausmu, mažesniu energijos lygiu ar tamsesniu šlapimu. Stresas veikia kitaip, bet rezultatas gali būti panašus. Įtampa keičia alkio ir sotumo signalus, todėl žmogus dažniau renkasi tai, kas suteikia greitą skonio pasitenkinimą. Virškinimas taip pat gali pakeisti skonio poreikius. Pykinimas, rėmuo, pilvo pūtimas, jautresnis skrandis ar refliuksas kartais daro įtaką tam, kokie produktai atrodo pakeliami.
Pirmiausia verta žiūrėti ne į patį norą, o į tai, kada jis atsiranda. Skirtumas tarp alkio, troškulio ir skonio įpročio dažnai yra labai praktiškas. Alkis paprastai kyla kartu su tuštumos jausmu skrandyje, silpnumu ar dirglumu. Troškulys labiau siejamas su sausa burna, mažesniu energijos lygiu, kartais galvos skausmu. Naudinga kelias dienas stebėti, ar potraukis sutampa su kitais požymiais: pykinimu, rėmeniu, skrandžio dirginimu, nuotaikos svyravimais, energijos trūkumu ar mėnesinių vėlavimu. Laikinas noras valgyti rūgščiai be kitų simptomų dažniausiai nėra pavojingas.
Jei noras valgyti rūgščiai atsirado trumpam ir neturi kitų simptomų, dažniausiai tai nėra pavojinga. Pirmas žingsnis yra atskirti, ar tai tik skonio pokytis, ar kartu vyksta ir kiti pokyčiai. Jei simptomai tęsiasi kelias savaites, šeimos gydytojas gali padėti nuspręsti, ar reikia tyrimų. Priklausomai nuo situacijos, gali būti vertinamas kraujo tyrimas, ferritinas, vitaminas B12, folio rūgštis, o prireikus - ir kiti rodikliai. Skubiau kreiptis reikėtų tada, kai negalite normaliai gerti, vėmimas kartojasi, skausmas stiprėja ar atsiranda ryškus silpnumas. Kitais atvejais pakanka kelias dienas stebėti save, užsirašyti simptomus ir pastebėti, ar potraukis kartojasi su konkrečiomis aplinkybėmis.

Mano vedamus kursus lanko ir nėščios moterys, ir jau pagimdžiusios. Tiesą sakant, nėštumo metu keisti mitybą verta, nes ir kūdikis, esantis moters įsčiose, pamėgsta mamos valgomus produktus ir mieliau juos valgo paaugęs. Be to, tokiu atveju išvengiame drastiškų pokyčių pagimdžius, ir pieno skonis mažyliui išlieka tinkamas. Išmokti maitintis sveikai tinka bet kuris gyvenimo etapas. Nereikia skaičiuoti dienų, kiek laiko čia aš jau sveikai maitinuosi. Mitybą reikia keisti taip, kad ji taptų įprasta ir maloni, kasdieninė. Kiek laiko ištversite, maitindamiesi vien grikiais be druskos? Tik išmokus maitintis kitaip ir pamiršus dienų skaičių, galima pasiekti ilgalaikių rezultatų. Mityboje siūlau gyventi po vieną dieną. Prasidėjo diena - ir valgai sveikai, darai geriausia, ką gali tą dieną padaryti. Reikia ieškoti receptų ir rasti tokį mitybos būdą, kad galėtum valgyti sočiai, vertingai, skaniai. Iš pradžių tam reikia skirti laiko, internete bei knygose ieškoti receptų, išmokti juos gaminti, bet įpratus procesas labai palengvėja. Kuo daugiau atrandame skanių sveikų receptų, tuo greičiau tai tampa įpročiu. Mokytis naujų receptų galima pačiam, galima kartu su specialistu. Mano interneto puslapyje sulieknek.lt yra daugiau kaip 1000 receptų, kiekvienas pasirenka, kas jam priimtina. Tik reikia būti sąžiningam pačiam su savimi ir atsakyti į klausimą: ar tikrai būsiu nuoseklus? Kai yra kažkokia sistema, jos reikia laikytis visos. Jei darbo dienomis svoris sumažėja 3 kilogramais, o po išeiginių staiga padidėja tais pačiais trim kilogramais, vadinasi, savaitgaliais mityba perteklinė. Bet kokioje situacijoje yra pasirinkimas, visada galima rasti geriausią variantą iš visų galimų. Jei nuklydote, - nieko tokio, pagalvokite, ką kitą kartą darysite kitaip.
Nėštumas - ne liga, tačiau jo metu vyksta daugybė pokyčių moters kūne, labai išauga kai kurių mineralų ir vitaminų poreikis. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip kūnas geba versti mus ieškoti jam tuo metu trūkstamų medžiagų“, - pastebi T. Labanauskas.
„Nėštumas - ne liga“ dažnai kartoja aplinkiniai, tad jo metu reikėtų pirmiausia įsiklausyti į savo kūną ir išgirsti jo poreikius. Nerekomenduojama pirmajame trimestre kardinaliai keisti įprastų mitybos įpročių (tai galioja ir ne tik mitybai). Organizmas neturi patirti šoko, viskas turi vykti darniai ir sklandžiai. Be to, ir organizmas nieko ypatingo nėštumo pradžioje nereikalauja. Vėliau vitaminų ir mineralų poreikis didėja, todėl besilaukiančioji ima jausti, jog apetitas kyla. Visgi neverta pulti skaičiuoti kalorijų, pakanka vadovautis organizmo siunčiamais signalais. Tiesa, geriausias draugas turėtų būti saikas, nevertėtų persivalgyti produkto, kurio staiga užsigeidėte. Paragaukite, skanaukite, tačiau „neperdozuokite.“
Tai ką valgyti? Puiku, jeigu naują gyvybę po širdimi nešiojančios moters maisto racione vyrauja sudėtiniai angliavandeniai, kuriuose gausu krakmolo: ankštiniai produktai, grūdinės kultūros ir, žinoma, bulvės. Sudėtiniai angliavandeniai sudaro skaidulines medžiagas, kurios padeda išvengti vidurių užkietėjimo ar hemorojaus. Dar vienas privalumas - iš avižinių dribsnių, kviečių, burnočių ir grikių organizmas nesunkiai pasisavina skaidulas.
Antrąjį trimestrą patartina atkreipti dėmesį į suvartojamų baltymų kiekį, nes jie yra svarbūs šiuo etapu itin sparčiai augančiai placentai ir vaisiui. Baltymais turtingi produktai - riešutai, kiaušiniai, mėsa, žuvis. Riebalai ir cholesterolis labai svarbūs nėščiajai ir besiformuojančiam vaisiui. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją dalį maisto raciono, tačiau į jį svarbu įtraukti ir gyvulinės kilmės riebalų - sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės), pageidautina - ekologiškos. Labai svarbios ir nėštumo, ir žindymo metu - polinesočiosios rūgštys, ypač omega-3 riebalų rūgštys, todėl jų privalu gauti su maistu. Tai itin svarbu vystantis vaisiaus, o vėliau naujagimio smegenų nervinei sistemai. Beje, nėštumo metu smegenys intensyviausiai auga trečiąjį nėštumo trimestrą, o gimus - ankstyvojoje vaikystėje. Puikus omega-3 rūgščių šaltinis - riebi žuvis, rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai.
Pamiršti saldumynus? Dauguma nėščiųjų baiminasi, kad piktnaudžiaujant saldumynais, būsimas mažylis bus linkęs į nutukimą. Besilaukiančios moterys turėtų žinoti, kad žalingi yra ne saldumynai, o per didelis kiekis baltymų. Tyrimais įrodyta, kad nutukę vaikai nevalgo daugiau saldumynų, nei nenutukę. Ir nieko blogo su tais saldumynais nėštumo metu nėra, jei jų itin norisi. Vėlgi juos reikėtų vartoti saikingai. Intuityviai jų užsigeidusi nėščioji drąsiai gali suvalgyti vieną kitą saldainį. Įprastai, jei būsima mama ko nors itin stipriai nori, tai organizmo signalas, kad jos maisto racione kažko trūksta. Atkreipkite dėmesį, kad saldumynų dažnai norite, kai esate pavargusi, neišsimiegojusi, ilgai nevalgiusi. Dar vienas svarbus momentas aktualus moterims, kurias alina toksikozė. Nors ilgus metus nuo jos vaduotis buvo rekomenduojama džiūvėsėliais, dabar jau patariama valgyti vaisius. Tiesa, pajautus itin stiprų alkį, vaisiaus gabalėlis tikriausiai nepadės, todėl nėščiosios nori džiūvėsėlių, mat, tokiu būdu gaunami lengvai įsisavinami organizmo angliavandeniai.
Nėščiosioms rekomenduojama mėsos valgyti keturis kartus per savaitę. Vieną dieną tai gali būti paukštiena, kitą - žuvis. Tiesa, pastarajai keliama nemažai reikalavimų ir patariama rinktis atidžiai, labai atsakingai - būtina atkreipti dėmesį iš kur ji, ar nėra pernelyg užteršta ir prikaupusi sunkiųjų metalų. Geriausia valgyti ekologišką žuvį. O jeigu maitinatės vegetariškai ar veganiškai, labai didelė tikimybė, kad trūks B grupės vitaminų, ypač B12 - jis labai svarbus, vystantis vaisiaus smegenims. Todėl šiuos dalykus būtina akylai stebėti.
Folio rūgštis. Ar reikia? Yra paplitęs mitas, kad valgant pakankamai žalių daržovių, jokios folio rūgšties vartoti nereikės. Vis dėlto medikai sako, kad folio rūgšties reikia pakankamai daug ir ją organizmas geriau įsisavina iš papildų, o ne iš maisto. Folio rūgštis - vienas iš svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti visoms moterims papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Nereikėtų jos pamiršti ir vėlesniais nėštumo periodais. Pagrindinė indikacija, kodėl gydytojai nėščioms moterims rekomenduoja folio rūgštį - vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Nereikėtų pamiršti folio rūgšties ir po gimdymo, nes ji padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, kraujodarą, aminorūgščių sintezę, homocisteino apykaitą.
Nereikėtų užmiršti ir vitamino D. Mes nebūname saulėje tiek, kiek reikia, todėl papildomai visą nėštumą rekomenduojama vartoti vitaminą D. Jis padeda palaikyti normalią kaulų, dantų būklę, raumenų funkciją, pasisavinti organizmui kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D yra svarbus vaisiaus skeleto vystymuisi bei rachito ir osteoporozės profilaktikai. Po gimimo jis yra svarbus nervų sistemai ir naujagimio imunitetui. Omega-3 rūgštys - svarbios vaiko smegenų raidai. Visi kiti papildai vartojami tik tada, jeigu ko nors trūksta, ir būtinai pasitarus su gydytoju.
Nėštumo metu didesnis krūvis tenka moters širdžiai, inkstams, todėl svarbu ne tik rūpintis mityba, bet ir skirti pakankamai laiko poilsiui. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, tai gali būti signalas, kad organizmui trūksta poilsio, o ne maisto. Pasirūpinkite kokybišku miegu ir stenkitės vengti streso.

Kiekvienos nėščiosios patirtis yra unikali. Jei rūgštaus maisto noras yra vienintelis simptomas ir nesukelia diskomforto, greičiausiai nėra pagrindo jaudintis. Tačiau jei atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, galvos skausmas ar bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas galės įvertinti jūsų būklę, atlikti reikiamus tyrimus ir nustatyti tikslią jo priežastį.

