Nėštumo metu organizmo poreikiai pasikeičia - reikia daugiau energijos, kuri gaunama vartojant pakankamą kiekį angliavandenių, vitaminų, mineralų ir baltymų. Tai būtina tiek motinos gerovei, tiek ir vaisiaus vystymuisi. Išaugę nėščiosios poreikiai patenkinami laikantis sveiko maitinimosi rekomendacijų, todėl produktai ir patiekalai turėtų būti kiek įmanoma maistingesni, šviežesni ir įvairesni. Tinkama mityba nėštumo metu yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių motinos ir vaisiaus sveikatą. Nors kūnas per šį laikotarpį patiria daugybę pokyčių, subalansuotas maistas padeda išlaikyti energijos lygį, sklandų vaisiaus augimą ir mažina komplikacijų riziką motinai ir vaisiui.
Pagrindinės maistinės medžiagos nėštumo metu
Kaip ir iki nėštumo, kiekvienos moters mityba turėtų būti subalansuota ir įvairi. Kiekvieno valgymo metu, moteris su maistu turėtų gauti pagrindines maisto medžiagas, neapribojant mitybos tik vienu ar dalimi maisto medžiagų. Nėštumo metu iš maisto moteris turi gauti pakankamą energijos kiekį. Joms rekomenduojama suvartoti apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių. Taip pat moterys gali suvalgyti apie 30-50 gramų šokolado per dieną, bet juo nepiktnaudžiauti.
Angliavandeniai
Tai - pagrindinis energijos šaltinis. Tiesa, rekomenduojama rinktis pilno grūdo produktus, avižas, daržoves.
Baltymai
Baltymai reikalingi audinių atstatymui ir vaisiaus augimui.
Riebalai
Perdirbti maisto produktai. Juose dažnai randama daug cukraus, druskos, konservantų. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti gaminius su transriebalais (etiketėse jie žymimi kaip „iš dalies hidrinti riebalai“). Šie sintetiniai junginiai pereina per placentą ir patenka į vaisiaus organizmą.
Vitaminai ir mineralai
Nėštumo metu svarbu užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai maistinių medžiagų, reikalingų sklandžiam vaisiaus vystymuisi bei pačios mamos sveikatai užtikrinti.
- Folio rūgštis. Ši medžiaga padeda išvengti vaisiaus nervinio vamzdelio defektų.
- Geležis. Neleidžia vystytis mažakraujystei, kuri nėštumo metu yra dažna. Moterys, kurioms prieš pastojant diagnozuota mažakraujystė, turėtų kavos gerti mažiau, nes didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
- Kalcis. Svarbus kaulams ir dantims.
- Omega-3. Padeda smegenų vystymui.
- Jodas. Svarbus vaisiaus fiziniam ir protiniams vystymui. Nėščiosioms patartina naudoti tik joduotą druską, o ne kitokios rūšies (pvz., Himalajų). Lietuvos gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl esame priskiriami deficitiniam regionui. Reikėtų žinoti, kad jodas yra lakus, todėl ilgiau nesandariame inde pastovėjusioje druskoje jo koncentracija gali būti gerokai sumažėjusi. Taigi, druską reiktų pirkti nedidelėmis pakuotėmis ir laikyti sandariai.
Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.
Ką reikėtų vengti vartoti nėštumo metu?
Nėštumo metu svarbu pasirūpinti įvairiapuse ir pilnaverte mityba, įtraukiant daug maisto produktų. Tačiau yra ir tokių produktų, kurių reikėtų vengti arba vartoti itin saikingai.
- Žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa ir žuvis. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Dėl su maistu plintančių infekcijų rizikos nėščiosioms nerekomenduojama vartoti žalios mėsos, žuvies ar su ja pagamintų patiekalų (pvz., sušių), nepasterizuoto pieno ir jo produktų, žalių kiaušinių. Taip pat dėl infekcijų rizikos patartina vengti įvairių sėklų daigų, ypač įsigytų iš nesertifikuotų gamintojų.
- Perdirbti maisto produktai. Juose dažnai randama daug cukraus, druskos, konservantų. Moterims patariama mažiau vartoti perdirbtų, rūkytų arba aštrių mėsos gaminių, dėl kurių augant svoriui gali kankinti rėmuo.
- Daug kofeino turintys gėrimai. Norint maitintis sveikai, nerekomenduojama kavos ir kofeino turinčių gėrimų gerti daug ir dažnai. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką, todėl nėštumo metu moterims galima suvartoti 200 mg kofeino per dieną, pavyzdžiui, išgerti vidutinį puodelį kavos. Nerekomenduojama gerti 3-4 puodelių kavos per dieną, nes toks kiekis gali būti žalingas. Piktnaudžiauti kava.
- Alkoholio. Net ir labai maži kiekiai gali pakenkti vaisiaus vystymuisi ir sukelti sveikatos problemų.
- Paštetai ir kiti mėsos subproduktų gaminiai. Dėl didelės vitamino A koncentracijos nėščiosioms nerekomenduojama dažnai vartoti paštetų ir kiti mėsos subproduktų gaminių. Nors vitaminas A vaisiaus vystymuisi reikalingas, pernelyg didelis kiekis gali sutrikdyti raidą. Saugiausia vitaminą A gauti jo augalinių pirmtakų - karotenoidų - pavidalu. Jų yra morkose, moliūguose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose, abrikosuose.
- Pelėsinių arba fetos sūrių. Patariama vengti pelėsinio arba fetos sūrio. Taip pat nepatariama valgyti patiekalų, kuriuose vyrauja žali kiaušiniai. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, reikėtų valgyti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius. Nereikėtų pernelyg bijoti visų minkštųjų sūrų. Jeigu etiketėje nurodyta, jog produktas (pvz., feta ar mocarela) pagamintas iš pasterizuoto pieno - jį vartoti galite.
Žuvies ir jūrų produktų vartojimas
Per savaitę nėščiajai rekomenduojama suvalgyti iki 340 g žuvies ir kitų jūrų produktų. Rinkitės vandenyne, o ne Baltijos jūroje sugautą žuvį. Geriausias pasirinkimas: menkės, jūrinės lydekos, atlantinės skumbrės, silkės, lašišos, upėtakiai, ešeriai, sardinės, krevetės, kalmarai. Tuną rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę, geriausia rinktis dryžuotąjį. Dėl didelės gyvsidabrio koncentracijos patariama vengti stambių plėšrių žuvų: karališkųjų skumbrių, ryklių, buriažuvių, kardžuvių, cigarinių ešerių, didžiaakių tunų.
Ką daryti, jei trūksta specifinių maistinių medžiagų?
Nevartojant pakankamai žuvies ir mažai būna saulėje (ypač šaltuoju metų laiku) rekomenduojama vartoti žuvų taukus, vitaminą D. Moterims, turinčioms didesnę riziką susilaukti alergiško vaiko, Pasaulio alergijos organizacija (WAO) rekomenduoja vartoti probiotikus.
Mitybos rekomendacijos ir patarimai
Nėščiosios turėtų atsižvelgti ir į savo organizmo poreikius ir intuiciją, bet joms rekomenduojama bent tris kartus per dieną valgyti grūdinius patiekalus, pakankamai daržovių ir pasirinkti desertą iš sveikatai palankaus meniu. Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis.
Populiariausias mitas, jog nėščioji turi valgyti už du. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones. Dar vienas populiarus mitas yra susijęs su svorio prieaugiu. Dėl svorio augimo rekomenduojama pasikonsultuoti su akušere ir atsižvelgti į kūno masės indeksą, kuriam iki nėštumo esant nuo 18 iki 25, galima priaugti iki 16 kilogramų.
Nors ir stengiantis maitintis teisingai ir subalansuotai, nėščiosios organizme vykstantys pokyčiai neretai sukelia įvairių problemų, susijusių su mityba ir virškinimu. Pykinimas ir vėmimas. Ypatingai pirmąjį nėštumo trimestrą dažnai pasitaikanti problema. Rėmuo. Vidurių užkietėjimas. Rekomenduojama gerti apie 1,5 litro vandens, įtraukti į mitybą daugiau skaidulų turinčių produktų - gysločių skaidulų, vaisių, daržovių sėklų, riešutų, būti fiziškai aktyviai nors 30-50 min. Ne tik tai, ką valgote, bet ir tai, kaip valgote, turi įtakos bendrai savijautai ir virškinimo sklandumui. Valgykite dažnai ir mažomis porcijomis. Nepraleiskite pusryčių. Planuokite mitybą.
10 sveiko nėštumo patarimų | Savęs priežiūra, virškinimas ir mitybos įpročiai
Baltymų kiekis šlapime nėštumo metu
Nėštumo metu bene kaskart lankantis pas gydytoją į laboratoriją reikės pristatyti ir šlapimo mėginį tyrimui. Būtent šis tyrimas atskleidžia nemažai informacijos apie moters sveikatą: pavyzdžiui, parodo, ar nėščiajai netrūksta skysčių (neišsivystė dehidratacija), ar nėra infekcijos požymių arba rimtesnių sveikatos problemų, pavyzdžiui, negresia nėščiųjų diabetas, preeklampsija (būklė, pasireiškianti maždaug 2-8 % visų nėštumų) arba jos komplikacija - HELLP sindromas. Daug duomenų atskleidžia baltymo albumino kiekis. Inkstai nėštumo metu dirba itin intensyviai. Jie iš kraujo šalina medžiagų apykaitos produktus, sureguliuoja mineralų bei skysčių pusiausvyrą.
Visų pirma, svarbu turėti omenyje, kad nėštumo metu su šlapimu išskiriami dvigubai didesni baltymo kiekiai - iki 300 mg per parą, o ne nėštumo metu - iki 150 mg. Kūno masės indeksas (KMI) - 30 ir daugiau (t. y. Ilgesnis laikotarpis tarp nėštumų (t. y. Jei baltymo ir kreatinino santykis yra didelis, atliekamas paros šlapimo testas: per 24 val. Jei baltymo kiekis šlapime nedidelis, gydymo gali ir neprireikti, tiesiog gydytojas nėščiąją atidžiau stebės. Taip pat įprastai rekomenduojama gerti daugiau skysčių. Gydymas antibiotikais. Kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas. Gali būti skiriama vaistų, padedančių suvaldyti hipertenziją. Kortikosteroidų vartojimas. Preeklampsijos gydymas priklausys nuo to, kiek liga yra pažengusi, kaip jaučiasi pati nėščioji. Taip pat gali būti rekomenduojama laikytis lovos režimo, nors dėl šio metodo veiksmingumo pasirodo vis daugiau prieštaringų nuomonių.
Tačiau tam tikrų prevencinių priemonių galima imtis dar prieš pastojant. Pavyzdžiui, stenkitės palaikyti tinkamą svorį: rinkitės daug liesų baltymų turinčius produktus, valgykite daug daržovių.
