Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Ar spėliojate, kad pastojote? Vienintelis būdas tuo įsitikinti yra atlikti nėštumo testą. Tačiau yra ankstyvųjų nėštumo simptomų, kurie gali leisti įtarti tokią galimybę. Aptarkime, kokių požymių ieškoti.
Ar visoms moterims atsiranda ankstyvų nėštumo simptomų?
Kiekviena moteris yra kitokia. Tai taikytina ir jos su nėštumu susijusiai patirčiai. Ne visoms moterims pasireiškia tokie patys nėštumo simptomai, net tai pačiai moteriai simptomai per vieną nėštumą gali skirtis nuo simptomų, pasireiškiančių per kitą nėštumą. Be to, kadangi ankstyvi nėštumo simptomai dažnai yra panašūs į savijautą prieš pat menstruacijas ir jų metu, šie simptomai ne visada atpažįstami.
Toliau aprašomi kai kurie dažniausiai pasireiškiantys ankstyvi nėštumo simptomai. Turite žinoti, kad juos gali sukelti ir kitos priežastys, ne tik prasidėjęs nėštumas. Todėl, kad pastebėjote vieną ar kelis šių simptomų, nereiškia, kad jūs tikrai esate nėščia. Vienintelis būdas tuo įsitikinti yra atlikti nėštumo testą.
Pagrindiniai nėštumo simptomai
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Vėluojančios mėnesinės
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Nėščios moterys taip pat gali kraujuoti. Jei esate nėščia, gydytojo klauskite, ką turite žinoti apie kraujavimą. Pavyzdžiui, kada kraujavimas yra normalus reiškinys, o kada tai yra skubios pagalbos reikalaujančios situacijos požymis? Menstruacijų gali nebūti ir ne dėl nėštumo. Jų gali nebūti, jei jūs priaugote ar netekote per daug svorio. Taip gali atsitikti ir dėl hormonų sutrikimų, nuovargio ar streso. Kai kurioms moterims menstruacijos išnyksta nustojus vartoti kontraceptines tabletes. Bet jei menstruacijos vėluoja, o nėštumas yra galimas, reikėtų įsigyti nėštumo testą.
Negausus kraujavimas ir spazmai (Implantacinis kraujavimas)
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Praėjus kelioms dienoms po pastojimo, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šis procesas gali sukelti vieną iš ankstyviausių nėštumo požymių - negausų kraujavimą (tepimą) ir kartais spazmus. Tai vadinamasis implantacijos kraujavimas. Jis atsiranda praėjus 6-12 dienų po kiaušinėlio apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Spazmai primena per menstruacijas atsirandančius spazmus, todėl kai kurios moterys juos ir kraujavimą klaidingai laiko menstruacijų pradžia. Tačiau kraujavimas ir spazmai yra nestiprūs. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
Krūtų pokyčiai
Kitas labai anksti atsirandantis nėštumo požymis - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Krūtų pokyčius gali sukelti ir kitos priežastys. Tačiau šie pokyčiai yra ankstyvi nėštumo simptomai, reikia žinoti, kad prireiks kelių savaičių, kol priprasite prie naujų hormonų kiekių organizme. Tačiau šiam laikui praėjus krūtų skausmas turi palengvėti.
Nuovargis
Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios. Moteris gali pajusti labai didelį nuovargį praėjus tik savaitei nuo pastojimo. Kodėl? Nuovargis yra dažnai susijęs su dideliu hormono, vadinamo progesteronu, kiekiu, tačiau jį sustiprinti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, mažesnis kraujospūdis bei sustiprėjusi kraujo gamyba. Kitas labai dažnas simptomas - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Jeigu nuovargis yra susijęs su nėštumu, svarbu daug ilsėtis. Palengvinti nuovargį gali maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug baltymų ir geležies. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
Pykinimas (Rytinis šleikštulys)
Rytinis šleikštulys yra žinomas nėštumo simptomas. Tačiau jis pasireiškia ne visoms nėščioms moterims. Daugumai moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Tikslios rytinio šleikštulio priežasties nežinome, bet manoma, kad šio simptomo atsiradimui įtakos turi per nėštumą susidarantys hormonai. Pykinimas per nėštumo laikotarpį gali atsirasti bet kuriuo dienos metu, bet dažniausiai jaučiamas ryte. Taip pat kai kurios nėščios moterys jaučia potraukį tam tikriems maisto produktams arba negali jų pakęsti. Šie reiškiniai taip pat yra susiję su hormonų pokyčiais. Poveikis gali būti toks stiprus, kad net mintis apie anksčiau buvusį mėgstamą patiekalą gali moteriai sukelti vėmimą. Gali būti, kad pykinimas, potraukis ar pasibjaurėjimas tam tikru maistui gali tęstis per visą nėštumo laikotarpį. Laimei, daugeliui moterų šie simptomai maždaug 13-14-ą nėštumo savaitę susilpnėja. O iki to reikia pasirūpinti sveika mityba, kad jūs ir jūsų augantis kūdikis gautų būtinų maisto medžiagų. Galite su gydytoju pasitarti, kaip maitintis.
Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Kiti ankstyvi nėštumo simptomai
Nėštumas sukelia jūsų hormonų pusiausvyros pokyčių. Tai gali sukelti kitų simptomų.
Dažnas šlapinimasis
Daugelis moterų tai pajunta maždaug šeštą-aštuntą savaitę po pastojimo. Nors šį simptomą gali sukelti šlapimo takų infekcija, diabetas ar perteklinis šlapimo išskyrimą skatinančių vaistų vartojimas, nėštumo atveju taip nutinka dėl pakitusio hormonų kiekio. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
Vidurių užkietėjimas
Nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio gali užkietėti viduriai. Progesteronas sulėtina maisto produktų slinkimą žarnynu. Kad sumažintumėte problemą, gerkite daug vandens, mankštinkitės ir valgykite daug skaidulų turintį maistą. Nors per nėštumą išskiriamas didelis kiekis progesterono - vieno iš paminėtų simptomų sukėlėjo, - jeigu simptomai pasireiškia iki turėjusių prasidėti menstruacijų pradžios, jų priežastis veikiausiai - koks nors virškinamojo trakto veiklos sutrikimas.
Nuotaikų svyravimas
Nuotaikų svyravimas yra įprastas dalykas, ypač per pirmąjį nėštumo trimestrą. Jis taip pat yra susijęs su hormonų pokyčiais. Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
Galvos skausmas ir nugaros skausmas
Daug nėščių moterų skundžiasi dažnu nestipriu galvos skausmu, o kitas vargina lėtinis nugaros skausmas. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Galvos svaigimas ir alpimas
Šie reiškiniai gali būti susiję su kraujagyslių išsiplėtimu, sumažėjusiu kraujospūdžiu ir cukraus kiekiu kraujyje.
Kaip atskirti PMS nuo ankstyvų nėštumo simptomų?
Tai vienas dažniausių klausimų. Du pagrindiniai būdai padeda suprasti skirtumus: ciklo stebėjimas ir biologinių procesų supratimas.
Daugelis moterų internete dalijasi istorijomis apie „ankstyvuosius nėštumo simptomus“ - jau 1-3 dienas po ovuliacijos. Tačiau biologija rodo ką kita. Per pirmąsias 4 dienas po ovuliacijos jokių nėštumo simptomų nepajausite - tiesiog dar nėra kam pasireikšti. Procesas vyksta taip: ovuliacija: kiaušinėlis išsiskiria ir apvaisinamas. Kelionė: apvaisintas kiaušinėlis 4-6 dienas keliauja kiaušintakiu. Implantacija: įvyksta 6-12 dieną po ovuliacijos. HCG gamyba: tik po implantacijos organizmas pradeda gaminti nėštumo hormoną hCG, kuris ir sukelia simptomus. Todėl ankstyvi simptomai - kaip pykinimas, jautrumas, nuovargis - gali pasireikšti tik po implantacijos.
Kaip aiškina J. van Dis, taip galėjo nutikti dėl nereguliaraus menstruacijų ciklo. Moteris, kurios mėnesinės nėra reguliarios, gali nesuprasti, kada jos vėluoja. Toliau - keletas simptomų, ekspertų nuomone, galinčių signalizuoti apie nėštumą netgi anksčiau nei tenka konstatuoti, kad neprasidėjo menstruacijos.
Kada iš tikrųjų prasideda nėštumo simptomai?
Implantacija dažniausiai įvyksta 8-9 dieną po ovuliacijos. Teigiamas nėštumo testas (ypač ankstyvasis) gali pasirodyti nuo 11 dienos po ovuliacijos. Jei implantacija įvyko vėliau, testas gali būti neigiamas net esant nėštumui.
Kada galima tikėtis teigiamo nėštumo testo?
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l.
Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Kodėl svarbu stebėti savo ciklą?
Stebint ciklą galima anksčiau pastebėti galimus nėštumo požymius - dar prieš prasidedant mėnesinėms. Tam svarbu tiksliai žinoti: kada vyksta ovuliacija; kokio ilgio yra jūsų ciklas; kada turėtų prasidėti mėnesinės. Nereikėtų remtis tik ankstesnių ciklų prielaida - net ir reguliarus ciklas gali kisti. Idealu, jei ciklą stebite ilgą laiką - bent metus ar daugiau - dar prieš pradėdami bandymus pastoti.
Pastojanti moteris turėtų užsivesti vadinamąjį nėštumo dienoraštį, t. y. žymėti per 6-12 pastarųjų mėnesių įvykusių menstruacijų ciklą. Tokie užrašai gerokai padidina pokalbio su sveikatos specialistu konstruktyvumą. Vedamas dienoraštis gali tapti naudingu informacijos šaltiniu, iškilus klausimui „Ar gali būti, kad aš laukiuosi?“
Nėštumo metu svarbu rūpintis savimi
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu: - Patvirtinamas nėštumas ultragarsu. - Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai. - Nustatoma numatoma gimdymo data. - Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas: - Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą. - Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui. - Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų. - Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimui, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
Išskyros nėštumo metu - kokios yra normalios?
