Inkstai - labai svarbus organas. Išskirdami šlapimą, jie ne tik filtruoja kraują, šalina toksinus, bet ir reguliuoja vandens bei mineralinių medžiagų balansą. Be to, gamindami kai kuriuos svarbius hormonus, palaiko sveikus ir tvirtus kaulus, reguliuoja kraujo spaudimą, apsaugo nuo mažakraujystės.
Inkstai yra juosmens srityje abipus stuburo, prigludę prie užpakalinės pilvo sienelės. Dešinysis inkstas yra šiek tiek žemiau už kairįjį. Iš visų pusių inkstus gaubia riebalinis audinys, saugantis juos nuo sutrenkimo. Organizmui senstant ar dėl kitų įvairių priežasčių (pavyzdžiui, ištikus traumai, dėl ligų) inkstai gali pasislinkti iš savo vietos. Inkstuose yra apie 70-100 kilometrų kanalėlių. Per vieną minutę pro žmogaus inkstus prateka apie 1,3 litro, per parą - apie 1 900 litrų kraujo! O tai reiškia, jog visas kraujas per parą pro inkstus "prasunkiamas" maždaug 300 kartų.
Inkstai su šlapimu iš organizmo pašalina vandenį, medžiagų apykaitos produktus ir įvairias žalingas medžiagas, išskiria ir kai kurių organizme susikaupusių medžiagų perteklių (pvz., vaistus, diagnostines ir nuodingąsias medžiagas). Inkstai reguliuoja vandens, šarmų, rūgščių, mineralinių medžiagų pusiausvyrą organizme bei gamina kai kuriuos biologiškai aktyvius cheminius junginius, skatinančius eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose, mažinančius kraujo krešumą.
Tik du litrai pavirsta šlapimu, visa kita prakošiama pro kamuolėlių tinklą ir grįžta į kraują. Be to, inkstai perkošia apie 1,5 kg druskos, kurios į šlapimą patenka tik 10 g. Inkstai tiesiogiai dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje. Jei inkstų funkcija sutrinka - krenta hemoglobinas. Jei pradeda strigti vitamino D gamyba inkstuose, iš kaulų išvaromas kalcis, prasideda kaulų retėjimas. O jei sutrinka renino apykaita, padidėja arterinis kraujospūdis.
Dėl to žmonės dažnai mano, kad jei kraujospūdis per didelis - kažkas negerai ir su inkstais. Bet iš tikrųjų tik 5-8 proc. padidėjusio kraujo spaudimo priežasčių - inkstų liga. Galimas ir atvirkštinis procesas - širdies ir kraujagyslių ligos sukelia inkstų nepakankamumą. Jei sutrinka širdies veikla - inkstų veikla taip pat pradeda trikti dėl nepakankamo aprūpinimo krauju. Jei širdis sveika, o inkstai nesveiki ir nepajėgia išvalyti kraujo, širdžiai tenka per didelis krūvis ir prasideda jos problemos.
Kas dažniausiai sukelia inkstų ligas ir kaip jos diagnozuojamos?
Lėtiniai inkstų uždegimai, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, įgimtos inkstų ligos negydomos ilgainiui negrįžtamai pažeidžia inkstus ir gali lemti inkstų nepakankamumą.
Visiems svarbu reguliariai tikrintis inkstų veiklą, ypač rizikos grupei priskiriamiems žmonėms. Į ją patenka nutukę, turintys aukštą kraujospūdį, sergantys cukriniu diabetu ir išemine širdies liga asmenys bei tie, kurių šeimose yra sergančiųjų inkstų ligomis.
Lėtinei inkstų ligai nustatyti pakanka šlapimo ir kreatinino koncentracijos kraujyje tyrimo. Įtarus inkstų patologiją, pacientas tiriamas išsamiau - atliekami laboratoriniai (bendras kraujo, šlapalo kiekio, šlapimo rūgšties, bendro baltymo kiekio, elektrolitų kiekio kraujyje ir kt.) ir ultragarsiniai tyrimai (echoskopija). Jei ir šie tyrimai nėra pakankamai informatyvūs, gali būti skiriama kompiuterinė tomografija.
Kokie požymiai leidžia įtarti inkstų ligą?
Inkstų ligos dažniausiai vystosi lėtai, be skausmo, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją. Atsiradę sutrikimai, tokie kaip šlapimo spalvos pokyčiai, sumažėjęs šlapimo kiekis, kūno tinimas, yra vėlyvi inkstų ligų požymiai, rodantys, kad inkstų liga jau yra pažengusi. Ir, deja, dažnai šie pažeidimai būna negrįžtami. Ligą leidžia įtarti šlapimo spalvos ir šlapinimosi dažnio pokyčiai. Jei inkstai sveiki, šlapimas yra gintarinės spalvos, neintensyvaus, bet jam būdingo kvapo. Kai kurių inkstų ligų, pvz., uždegimų, atvejais šlapimo spalva gali keistis, jis gali tapti drumzlinas, o inkstų funkcijos nepakankamumo atveju prarasti spalvą ir panėšėti į vandenį.
Sergant keičiasi ir šlapinimosi dažnis. Uždegimo metu jis gali tapti dažnu, net skausmingu. Esant prostatos patologijai ar inkstų akmenligei, dėl šlapimo takų obstrukcijos žmogui gali būti sunku nusišlapinti, šiuos požymius gali lydėti skausmas - uždegimo, akmenligės priepuolio metu kartais net labai aštrus. O vystantis inkstų nepakankamumui šlapimo kiekis gali mažėti, o tai lemti kūno tinimus.
Ankstyvieji inkstų pažeidimo požymiai:
- Lėtinis nuovargis
- Miego sutrikimai (mieguistumas dieną, nemiga naktį)
- Bloga smegenų ištvermė (labai greitai pavargstama nuo protinio darbo, sulėtėja mąstymas, sumažėja dėmesio koncentracija)
- Blogas apetitas (ypač nesinori mėsos produktų)
- Raumenų mėšlungis (inkstai padeda palaikyti elektrolitų pusiausvyrą)
- Kojų tinimas
- Dažnas šlapinimasis
- Sausa oda
- Nuolat nemaloniai jaučiama apatinė nugaros dalis
Pažengusio inkstų pažeidimo simptomai:
- Pykinimas arba vėmimas
- Blogas kvapas iš burnos
- Skysčių kaupimasis
- Dusulys
- Anemija
- Apetito praradimas
- Sumažėjęs lytinis potraukis
- Hiperkalemija (kalio pertekliaus padidėjimas gali baigtis mirtimi ir širdies sustojimu)
- Padidėjęs kraujospūdis
Kaip užkirsti kelią inkstų ligoms? Ir kas jiems gali pakenkti?
Norint, kad inkstai būtų sveiki, reikia reguliariai sportuoti, sveikai maitintis, stebėti kraujo spaudimą, gliukozės kiekį kraujyje, protingai vartoti vaistus, ypač tuos, kurių neskyrė gydytojas. Vengti tokių vaistų kaip nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, citramonas, gentamicinas ir vankomicinas, o esant būtinybei vartoti šiuos vaistus, visada pasikonsultuoti su gydytoju nefrologu, ypač jei esate priskiriamas rizikos grupei.
Ypač pavojingi inkstams tokie vaistai kaip citramonas, diklofenakas (vaistinėje jų galima įsigyti pavadinimais Diclac, Naklofen, Dicloberl), paracetamolis, kuris įeina į tokių populiarių vaistų nuo skausmo kaip APAP, Panadol, Saridon sudėtį. Vartojami didesniais kiekiais, jie kaupiasi inkstuose ir tiesiogiai juos žaloja. Toks procesas gali trukti kelerius metus, kol bus pastebėti pirmieji požymiai, kad inkstų veikla prastėja. Todėl jeigu dažnai vartojate vaistus nuo skausmo, turėtumėte apie tai informuoti savo gydytoją. Jis nustatys jūsų skausmų priežastį ir skirs gydymą, mažiau žalingą inkstams.
Labai atsargiai vartoti reikia kiniškų žolių mišinius, kurie itin populiarūs grožio pramonėje ir gali sukelti žolių nefropatiją, galinčią pasibaigti galutiniu inkstų funkcijos nepakankamumu. Neretai į liekninamuosius preparatus įdedama diuretikų, kurie iš organizmo šalina skysčius.
Dažnas žmogus šaltuoju metų sezonu neišvengia peršalimo ar kitų infekcinių ligų, pažeidžiančių kvėpavimo takus. Persišaldžius, o vėliau peršalimui komplikavusis į rimtesnes ligas ir mikroorganizmams prasibrovus pro organizmo apsauginį barjerą, tokios bakterijos kaip streptokokai, dažnai sukeliančios anginą ir plaučių uždegimą, gali sukelti ir uždegiminę reakciją inkstuose, o dėl to vėliau atsirasti negrįžtamų inkstų pažeidimų.
Kai sutrinka druskų išsiskyrimas iš organizmo, prasideda inkstų akmenligė - inkstuose susidaro akmenys. Yra duomenų, jog akmenys inkstuose gali susiformuoti sutrikus medžiagų apykaitai, susitvenkus šlapimui ar dėl kitų įvairių priežasčių. Pagrindinis inkstų akmenligės požymis - maudžiantis, bukas ar labai stiprus duriantis skausmas ties juosmeniu, plintantis į pilvo apačią. Jei šlapimtakyje įstrigęs akmuo (šlapimtakis užkimštas), prasideda inkstų dieglių priepuolis, galintis trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Ligonį gali pykinti, pučia pilvą. Daugumai tokių ligonių su šlapimu išsiskiria kraujo, kai kuriems - kristaliukų ar mažų akmenukų.
Nemažai ligonių kamuoja inkstų traumos. Svarbiausi patirtos inksto traumos požymiai - skausmas ties juosmeniu, kraujas šlapime. Po sunkios inksto traumos ligonį gali ištikti šokas, inksto infarktas, inksto kraujagyslių trombozė. Esant uždarai inksto traumai gali išsivystyti inksto ir aplinkinių audinių uždegimas ar kitos ligos. Įtarus, kad nukentėliui patyręs inksto traumą, visų pirma ties sužalotu inkstu reikėtų uždėti ledo. Esant atvirai inksto traumai žaizda pridengiama tvarsčiu. Į ligoninę tokį nukentėliui vežti gulintį.
ALYTUS KLAUSIA: SOCDEMAMS GĖDA? | ŽEMAITAIČIO REITINGAI KYLA | KAUNAS, KASČIŪNAS ir TAPINAS
Kaip sustabdyti lėtinės inkstų ligos progresavimą?
Kol dar nėra pradėta taikyti hemodializė, siekiant sustabdyti lėtinės inkstų ligos progresavimą, reikia riboti baltymų kiekį maiste. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių, atsižvelgiant į fizinį aktyvumą, metų laiką - ne mažiau kaip 1,5-2 litrus per parą. Į šį kiekį įsiskaito ir skysčiai, gauti iš vaisių bei daržovių, arbatos, sriubos. Nesiskaito tik kava ir alkoholis - jie veikia kaip diuretikai. Tiesa, sergantiesiems širdies nepakankamumu skysčių vartojimas yra ribotinas.
Druskos ribojimas yra svarbus, kai žmogui nustatytas padidėjęs kraujospūdis, vartojami antihipertenziniai vaistai, kai yra patinimų. Druska sulaiko vandenį organizme, todėl, valgant sūriai, didėja patinimai, kyla kraujospūdis, jis tampa sunkiau reguliuojamas, blogiau veikia antihipertenziniai ir šlapimą varantys vaistai.
Gyvenimas su vienu inkstu
Dauguma žmonių turi du inkstus, nors normaliai galima gyventi ir su vienu inkstu, štai kodėl vieną inkstą įmanoma paaukoti transplantacijai kitam žmogui. Įdomu tai, kad penktadalis abiejų inkstų sveiko audinio dar užtikrina normalią inkstų funkciją. Dėl kokios nors priežasties netekus vieno inksto, labai suintensyvėja likusio inksto veikla (jis padidėja), todėl su vienu inkstu žmogus gali gyventi lygiai tiek pat, kiek ir su dviem.
Jeigu visiškai sveikiems žmonėms pašalinamas inkstas ar žmogus gimė su vienu inkstu, pasaulinė patirtis rodo, kad jie gyvena visavertį gyvenimą ir netgi nejaučia, kad turi tik vieną inkstą. Bet jeigu žmogus, sakysime, serga cukriniu diabetu, hipertenzija, jo inkstų veikla yra šiek tiek sutrikusi, o jam dar nustatomas inksto auglys ir reikia vieną inkstą pašalinti, tokiu atveju likęs inkstas gali pamažu nesusidoroti su užduotimi, gali pradėti blogėti jo veikla, kartais tokį žmogų netgi prireikia dializuoti.
Mamytės, kurios augina vaikučius, pasipasakokite, kaip auga jūsų mažyliai! Ar neserga? O jums 100% patvirtino, kad yra tik vienas inkstukas? Aa, bet tai yra inkstukas. Pas mus vienas yra kone dvigubai didesnis, o kitas lyg ir normalus. Kelis kartus ėmė kraujuką, tikrino inkstų veikimą. Viskas buvo gerai. Paskyrė echoskopus kas pusmetį, kad žiūrėtų, ar tas vienas vis dar auga. Šiaip, jokių kitų nusiskundimų nėra. Mergytė auga sveika, judri. Sakė privengti peršalimo ligų. Ir jei inkstukas nepasitrauks iš ten kur yra (vienas yra netoli gimdos, pilvo priekyje), tai užaugusi dukrytė gali turėti sunkesnį nėštumą.
Mano mamai dabar netoli 50 m. Kai jai buvo 33 labai skaudejo nugara, galvojo, kad inksta toj pusej, padare echo ir pasake, kad negali jai inksto skaudėti, nes pas ją tik 1 inkstas kitoj pusej nei skauda. Mano mamai dabar netoli 50 m.
Sveikos. mano vyresnelis su vienu inkstuku. Nėštumo metu pastebėjo, kad sūnaus vienas inkstas yra multicistinis. Kai gimė nustatė, kad tas inkstas nefunkcionuoja ir išvis nėra niekaip sujungtas su organizmu. O kitas visiskai sveikas. Buvo kovą pas urologa eilinei apžiūrai, tai jau to inkstuko ne nebesimato. Sunyko. Mano sūnus su inkstais susijusiomis ligomis nesirgo. Kadangi lanko darželį sirgo įvairiomis persalimo ligomis, 2 kartus gulėjome ligoninėje. Bet su inkstais tai nesusiję.
Pas mus ta pati atrado neštumo metu, bet tada funkcionavo. Pagimdžius irgi kažkiek dirbo jis, o va jau keleta menesiu nebuvom, tai nežinom.
Inkstų ligų profilaktika
- Gydyti inkstų ir šlapimo pūslės uždegimus.
- Gydyti infekcinius židinius - lėtinius tonzilitus, bronchitus ir t. t.
- Dantis tikrintis ne rečiau kaip kas pusę metų.
- Būtina gerti pakankamai skysčių: per dieną - ne mažiau kaip pusantro litro skysčių, gerti tik šiltus gėrimus.
- Valgyti pilnavertį, įvairų, vitaminingą maistą. Taisyklingai maitintis - 3-5 kartus per dieną.
- Daug judėti. Labai naudingi atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo gimnastika, pasivaikščiojimai gryname ore, kasdienis viso kūno ar bent iki pusės prausimasis ir apsitrynimas rankšluosčiu, odos masažas.
- Vengti gausaus prakaitavimo. Saikingai mėgautis saule, riboti suomiškos pirties malonumus.
- Gerai vėdinti darbo ir poilsio patalpas.
- Pakankamai šiltai rengtis šaltuoju metų periodu.
- Savaime pasišalinusius inkstų akmenis būtinai surinkti ir nuvežti ištirti - bus nustatyta jų cheminė sudėtis, todėl bus galima skirti tinkamiausią gydymą.
