Rankų tirpimas nėštumo metu - dažnai pasitaikantis nemalonus pojūtis, galintis sukelti nerimą. Nors daugeliu atvejų jis yra laikinas ir praeina po gimdymo, svarbu suprasti jo priežastis ir laiku kreiptis į gydytoją, jei simptomai intensyvėja ar kelia susirūpinimą.
Kas sukelia rankų tirpimą nėštumo metu?
Nėštumo metu organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali turėti įtakos nervų ir kraujotakos sistemai. Viena dažniausių rankų tirpimo priežasčių yra skysčių susilaikymas ir audinių patinimas, dėl ko gali susiaurėti riešo kanalas ir suspausti nervus. Taip pat nėštumo metu gali sutrikti kraujotaka, ypač jei vaisius ima spausti kraujagysles. Kaklinės stuburo dalies problemos, tokios kaip radikulitas ar tarpslankstelinių diskų išvaržos, taip pat gali sukelti rankų tirpimą.
Rankų tirpimas atsiranda dėl to, kad nerviniai impulsai tarp smegenų ir rankų audinių perduodami neefektyviai. Šį procesą gali sutrikdyti įvairios priežastys - nuo mechaninio nervų užspaudimo iki vitaminų trūkumo ar sisteminių ligų. Fiziologiškai tirpimas dažniausiai susijęs su tuo, kad nervai negauna pakankamai deguonies ar maistinių medžiagų. Tai gali nutikti dėl kraujagyslių susiaurėjimo, nervų spaudimo ar net uždegiminių procesų. Kai nervų ląstelės ima badauti, jų gebėjimas perduoti signalus sumažėja - todėl ir juntame dilgčiojimą ar nejautrą.
Viena dažniausių rankų tirpimo priežasčių - riešo kanalo sindromas. Ši būklė atsiranda, kai vidurinis nervas (nervus medianus), einantis per riešą, yra suspaudžiamas siaurame kanale tarp kaulų ir raiščių. Tuomet žmogus ima jausti dilgčiojimą, silpnumą ar nejautrą nykštyje, rodomajame bei viduriniame pirštuose. Sindromą dažnai sukelia pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, ilgalaikis darbas klaviatūra, dažnas telefono naudojimas ar darbas su įrankiais.
Kai rankos kraujotaka sutrinka, audiniai ir nervai gauna per mažai deguonies. Dėl to atsiranda šalčio jausmas, blyškumas ir tirpimas. Kraujotakos problemos dažnai susijusios su ateroskleroze, venų užsikimšimais ar kraujagyslių spazmais. Net laikinas kraujo tėkmės sumažėjimas, pavyzdžiui, kai ranka ilgai būna vienoje padėtyje, gali sukelti paresteziją.
Kaklinės stuburo dalies problemos yra dar viena dažna tirpimo priežastis. Radikulitas - tai būklė, kai nervų šaknelės, išeinančios iš stuburo, yra spaudžiamos dėl tarpslankstelinių diskų išvaržų, osteochondrozės ar degeneracinių pokyčių. Šis spaudimas trikdo signalų perdavimą iš nervų į rankų raumenis bei odą, todėl atsiranda tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas.
Kai kuriems žmonėms tirpimas rankose pasireiškia migrenos priepuolių metu. Tai vadinamoji aura - laikinas nervų veiklos sutrikimas, kuris gali paveikti pojūčius vienoje kūno pusėje.
Staigus kairės rankos tirpimas, lydimas krūtinės skausmo, spaudimo ar dusulio, gali būti širdies priepuolio signalas. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Nėščioms moterims riešo kanalo sindromas pasitaiko dažniau. Keturių pirštų (visų, išskyrus mažylį) tirpimas. Pavargus, ilgai dirbant sunkų darbą skausmas, deginimas, dilgčiojimas ir kt. Nėštumas. Darbo specifika. Pasikartojantys, monotoniški delno, riešo, pirštų judesiai (ypač dažnas riešo lankstymas) padidina riešo kanalo sindromo riziką. Jis dažnesnis dirbantiems kompiuteriu, prie surinkimo/ gamybinių ir pan. Ligos. Antsvoris. Riešo kanalo sindromas yra dažnesnis tarp antsvorį turinčių žmonių. Genetika. Riešo kanalo sindromas dažnesnis moterims. Egzistuoja paveldėjimo faktorius, t.y. Žalingi įpročiai. Traumos. Išvengti riešo kanalo sindromo ne visuomet pavyksta, tačiau reikėtų vengti jį provokuojančių veiksnių (ypač jeigu esate rizikos grupėje), t.y. Mankšta. Riešų įtvarai. Vaistai. Veiklos pobūdis. Venkite veiklos, kur tenka labai dažnai kartoti tą patį judesį. Darbo kompiuteriu poza. Dirbant kompiuteriu pareguliuokite kėdės aukštį taip, kad rankos nuo alkūnių iki pirštų būtų viename aukštyje. Miegojimo poza. Jeigu naktį pajuntate skausmą, iškart pakeiskite gulėjimo pozą. Stenkitės negulėti ant rankos, po ja pasidėkite pagalvę ar dvi.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.
Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių. Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė. Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.
Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Staigios vaisiaus žūties priežastis nėra visiškai aiški, tačiau literatūroje nurodoma, kad smarkiai padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija vaisiaus audiniuose gali sukelti vaisiaus širdies ritmo sutrikimą ar placentos kraujagyslių spazmą (tokiu būdu sutrikdoma vaisiaus kraujotaka). Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse. Oksitocinas tai hormonas, kuris skatina gimdą susitraukti. Oksitocinas yra labai svarbus gimdymo procesui. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą.
Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai. Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu. Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja). Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.
Simptomai ir kada kreiptis į gydytoją?
Rankų tirpimas gali pasireikšti įvairiai: dilgčiojimu, šalčio ar nejautros jausmu, silpnumu. Pojūčiai gali atsirasti naktį, ryte pabudus ar po tam tikros veiklos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kuriose rankos dalyse ir kada tirpimas pasireiškia.
Tirpimas, apimantis tris pirštus (nyktį, smilių ir didįjį pirštą), dažnai rodo vidurinio nervo spaudimą riešo kanale. Jei tirpimas apima visą ranką, tai gali būti susiję su kaklo stuburo problemomis. Kairės rankos tirpimas, ypač kartu su krūtinės skausmu, gali būti širdies problemų požymis. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Jei rankų tirpimas yra nuolatinis, intensyvėja, trukdo atlikti kasdienius veiksmus, ar jį lydi kiti nerimą keliantys simptomai (pvz., skausmas, silpnumas, veido asimetrija, kalbos sutrikimas), būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas paskirs reikiamus tyrimus ir nustatys tikslią tirpimo priežastį.
Jei tirpimas staigus, jaučiamas tik vienoje kūno pusėje, pasireiškia kalbos sutrikimas ar veido asimetrija - tai gali būti insulto požymis. Taip pat pavojinga, jei žmogus po traumos jaučia tirpimą. Tokiais atvejais būtina skubiai kviesti greitąją. Pasak jos, susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei tirpimas kartojasi dažnai, trunka ilgiau nei dešimt ar penkiolika minučių, atsiranda naktimis, visada jaučiamas toje pačioje vietoje arba jį lydi skausmas, deginimas ar intensyvus dilgčiojimas. Tokie simptomai gali rodyti nervo užspaudimą, laikysenos ar stuburo problemas.
Nors dauguma nėštumo metu pasireiškiančio rankų tirpimo atvejų yra nekenksmingi ir praeina po gimdymo, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus. Jei rankų tirpimas atsiranda staiga, ypač vienoje kūno pusėje, kartu su silpnumu, veido asimetrija, kalbos sutrikimu ar galvos svaigimu, tai gali būti insulto arba praeinančio išeminio priepuolio (PSIP) požymis. Kai kairės rankos tirpimą lydi krūtinės skausmas, spaudimo jausmas, prakaitavimas ar dusulys, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Tai gali būti miokardo infarkto požymiai.
Kai tirpimą lydi aštrus skausmas kakle, petyje ar nugaroje, tai gali reikšti nervų šaknelių spaudimą dėl tarpslankstelinių diskų išvaržos arba radikulito. Kai tirpimas trunka savaites ar mėnesius ir palaipsniui stiprėja, tai gali būti lėtinės neuropatijos arba vitaminų trūkumo pasekmė.
Nustatyti INC galima remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos. Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių): tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas), kepenų fermentai (AST, ALT, LDH). Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.
Gydymas ir pagalba
Daugeliu atvejų rankų tirpimas nėštumo metu yra laikinas ir praeina po gimdymo. Gydytojai gali rekomenduoti magnio papildus, kurie padeda atpalaiduoti raumenis ir pagerinti kraujotaką. Taip pat gali būti naudingi B grupės vitaminai, ypač B12, kurie svarbūs nervų sistemos veiklai. Terapinis masažas ar baseinas taip pat gali padėti palengvinti simptomus.
Jei tirpimas susijęs su riešo kanalo sindromu, gydytojas gali rekomenduoti nešioti riešo įtvarą, ypač naktį, kad sumažintų nervo spaudimą. Taip pat svarbu vengti monotoniškų rankų judesių ir daryti pertraukas.
Jei bendras kraujo tyrimas yra geras, tai jau yra geras ženklas. Tačiau jei kyla abejonių, geriausia pasitarti su gydytoju. Galbūt jums reikės papildomų tyrimų, pavyzdžiui, skydliaukei ar elektrolitų kiekiui kraujyje nustatyti. Gydytojas gali paskirti vitaminų ar kitų vaistų, pavyzdžiui, Cyclo3Fort, kurie gerina kraujo ir limfos apytaką.
Kompresinės kojinės nėščiosioms gali padėti pagerinti kojų kraujotaką ir sumažinti patinimą, o tai gali turėti teigiamos įtakos ir rankų savijautai.
Nors dauguma atvejų praeina savaime, svarbu nepamiršti pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmestos rimtesnės sveikatos problemos.
Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.
Kokie vitaminai padeda, kai tirpsta rankos? Svarbiausi nervų veiklai yra B grupės vitaminai, ypač B12, B6 ir B1. Jie stiprina nervų apsauginį sluoksnį ir gerina signalų perdavimą tarp smegenų ir galūnių. B12 trūkumas dažnai sukelia ilgalaikį tirpimą, todėl verta tikrinti jo kiekį kraujyje. Taip pat naudingi magnis ir omega-3 riebalų rūgštys, padedančios nervų ląstelėms atsistatyti.
Ar rankų tirpimas gali būti nuo streso? Taip, stiprus stresas gali paveikti kraujagyslių tonusą ir nervų veiklą, sukeldamas dilgčiojimą ar nejautrą. Tai vadinama somatiniu streso pasireiškimu. Kai žmogus jaučia įtampą ar panikos priepuolį, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, sumažėja deguonies kiekis kraujyje, o tai gali sukelti trumpalaikį tirpimą rankose ar pirštuose. Ramybės pratimai, gilus kvėpavimas ir fizinis aktyvumas dažniausiai padeda.
Ar rankų tirpimas pavojingas nėštumo metu? Nėštumo metu dėl skysčių susilaikymo ir audinių patinimo gali susiaurėti riešo kanalas ir suspausti nervus, todėl atsiranda tirpimas. Tai gana dažna ir dažniausiai praeina po gimdymo. Vis dėlto, jei tirpimas intensyvus ar sutrikdo kasdienius judesius, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dėl riešo įtvaro ar saugių kineziterapinių pratimų.
Kaip išvengti rankų tirpimo dirbant prie kompiuterio? Laikykite riešus tiesiai, o rankas - nepakeltas aukščiau alkūnių. Rekomenduojama kas 30 minučių daryti pertraukas ir rankų tempimus, o klaviatūra turėtų būti ergonominė. Taip sumažinamas nervų ir sausgyslių spaudimas, ypač riešo kanalo srityje.
Pasak vaistininkės, nervų sistemai ypač svarbūs keli vitaminai ir mineralai. Vienas svarbiausių - vitaminas B1, padedantis perduoti nervinius impulsus. Jo trūkumas gali sukelti tirpimą, deginimo pojūtį ar silpnumą. B6, arba piridoksinas, reikalingas nervinių mediatorių gamybai - jo trūkumas pasireiškia dilgčiojimu, nervingumu. Vis dėlto svarbu žinoti, kad ilgai vartojant dideles B6 dozes gali išsivystyti neuropatija. B12, arba ciankobalaminas, būtinas nervų apsauginiam dangalui - mielinui - palaikyti. Kai šio vitamino trūksta, dažnai juntamas simetriškas pėdų ar plaštakų tirpimas, sutrinka pusiausvyra. Dažniausiai B12 trūksta vyresniems nei 75 metų žmonėms, vegetarams, veganams ir tiems, kurie ilgai vartoja skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus. Svarbus ir vitaminas D, kuris susijęs su skausmo bei nuovargio jutimu. Nors rečiau, bet tirpimą gali lemti ir vitamino E trūkumas - šis antioksidantas apsaugo nervines ląsteles nuo pažaidos, o jo stoka pasireiškia koordinacijos ar jutimo sutrikimais. Iš mineralų pirmiausia minimas magnis - „raminantis” elementas, padedantis mažinti nervinę įtampą, mėšlungį ir gerinti miegą. Kalis svarbus nervinių impulsų perdavimui bei normaliai raumenų veiklai, o jo trūkumas gali sukelti sunkumo jausmą galūnėse ir raumenų silpnumą. Kalcis dalyvauja nervų ir raumenų signalų perdavime - kai jo stinga, gali atsirasti pirštų dilgčiojimas ar spazmai. Geležis reikalinga deguonies tiekimui nervams, tad jos trūkumas dažnai pasireiškia silpnumu, šalimo ar tirpimo pojūčiais, neretai kartu su mėšlungiu. Jei žmogus jaučia tirpimą ir dilgčiojimą - dažniausiai trūksta B grupės vitaminų. Jei jaučiamas ir mėšlungis - greičiausiai stinga magnio. Nuolatinis nuovargis bei keisti pojūčiai žiemą dažnai rodo vitamino D trūkumą.
8 geriausi riešo kanalo sindromo pratimai nėštumo metu / riešo kanalo sindromo palengvinimas nėštumo metu
Norint tiksliai suprasti, kas sukelia tirpimą, svarbu įvertinti, kurioje rankos vietoje ir kada šis pojūtis atsiranda - ar po darbo prie kompiuterio, ar naktį, ar be aiškios priežasties. Kai šie trys pirštai praranda jautrumą ar jaučiamas dilgčiojimas, tai dažniausiai reiškia, kad užspaustas vidurinis nervas (nervus medianus). Ši situacija būdinga riešo kanalo sindromui, kuris išsivysto dėl nervo spaudimo riešo srityje. Simptomai sustiprėja naktį arba ryte pabudus, kai ranka būna ilgesnį laiką nejudri. Kai tirpimas apima visą ranką, dažniausiai tai susiję su stuburo nervų šaknelių spaudimu, kuris kyla dėl kaklo srities radikulito ar tarpslankstelinių diskų išvaržos. Tokiais atvejais tirpimą dažnai lydi skausmas kakle ar petyje, kuris plinta žemyn į ranką. Jei tirpimas atsiranda naktį ar miego metu, dažniausiai kaltas kraujotakos sutrikimas ar nervų spaudimas dėl netaisyklingos rankų padėties. Tačiau jei tai kartojasi kasnakt ir tirpimas stiprėja, verta patikrinti dėl riešo kanalo sindromo arba vitaminų trūkumo. Kai tirpimas pasireiškia tik kairėje rankoje, ypač kartu su krūtinės skausmu, spaudimu ar dusuliu, tai gali būti širdies priepuolio (miokardo infarkto) simptomas. Skubus reagavimas yra gyvybiškai svarbus. Dešinės rankos tirpimas dažniausiai pasitaiko dėl mechaninių priežasčių - pavyzdžiui, darbo kompiuteriu, pasikartojančių judesių ar įtampos. Kadangi dauguma žmonių yra dešiniarankiai, ši ranka dažniau patiria nervų spaudimą ir mikrocirkuliacijos sutrikimus. Kairės rankos tirpimas dažnai sukelia nerimą, ir ne be priežasties - šis simptomas kartais gali būti vienas iš ankstyvųjų širdies ligos ar net širdies priepuolio (miokardo infarkto) požymių. Širdies priepuolio metu rankos tirpimas paprastai būna vienpusis - kairėje pusėje, tačiau jį dažnai lydi ir kiti simptomai: krūtinės spaudimas ar deginimas, skausmas plintantis į petį, kaklą ar žandikaulį, dusulys, šaltas prakaitas, galvos svaigimas ar pykinimas. Širdis ir rankos nervai susiję per centrinę nervų sistemą ir kraujotakos tinklą. Kai dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo sumažėja kraujo pritekėjimas į širdies raumenį, organizmas siunčia skausmo ar tirpimo signalus į kairę kūno pusę. Tai vadinama perdavimo (referred) skausmu, kai smegenys „supainioja“ signalą ir pojūtį registruoja kitoje vietoje - šiuo atveju rankoje. Ne visi atvejai susiję su širdimi.
Kai rankos ar pirštų tirpimas pasikartoja, svarbiausia - neignoruoti šio simptomo ir imtis tinkamų veiksmų. Jei pojūtis kartojasi, būtina įvertinti, kokios aplinkybės jį sukelia: ar jis atsiranda tik tam tikrose padėtyse, po fizinio krūvio, ar net ramybės metu. Didelė dalis rankų tirpimo atvejų susiję su nervų spaudimu dėl netaisyklingos kūno padėties. Dirbant prie kompiuterio ar naudojantis telefonu rankos dažnai būna pakeltos, riešai sulenkti, o pečiai įtempti. Lengvi pratimai padeda atpalaiduoti suspaustus nervus ir pagerina kraujo tėkmę į pirštus bei plaštakas. Daugeliu atvejų rankų ar pirštų tirpimas yra laikinas ir susijęs su nervų spaudimu, laikysena ar vitaminų trūkumu. Tačiau kartais šis, iš pirmo žvilgsnio nekaltas pojūtis, gali būti pirmasis rimtos ligos signalas.
Rankų ar pirštų tirpimas - tai simptomas, turintis daugybę galimų priežasčių. Kai kurioms jų pakanka poilsio ar laikysenos korekcijos, tačiau kitos gali būti susijusios su rimtais nervų ar kraujotakos sutrikimais. Norint tiksliai suprasti, kas sukelia tirpimą, svarbu įvertinti, kurioje rankos vietoje ir kada šis pojūtis atsiranda - ar po darbo prie kompiuterio, ar naktį, ar be aiškios priežasties.
Viena dažniausių rankų tirpimo priežasčių - riešo kanalo sindromas. Ši būklė atsiranda, kai vidurinis nervas (nervus medianus), einantis per riešą, yra suspaudžiamas siaurame kanale tarp kaulų ir raiščių. Tuomet žmogus ima jausti dilgčiojimą, silpnumą ar nejautrą nykštyje, rodomajame bei viduriniame pirštuose. Sindromą dažnai sukelia pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, ilgalaikis darbas klaviatūra, dažnas telefono naudojimas ar darbas su įrankiais. Kai rankos kraujotaka sutrinka, audiniai ir nervai gauna per mažai deguonies. Dėl to atsiranda šalčio jausmas, blyškumas ir tirpimas. Kraujotakos problemos dažnai susijusios su ateroskleroze, venų užsikimšimais ar kraujagyslių spazmais. Net laikinas kraujo tėkmės sumažėjimas, pavyzdžiui, kai ranka ilgai būna vienoje padėtyje, gali sukelti paresteziją. Kaklinės stuburo dalies problemos yra dar viena dažna tirpimo priežastis. Radikulitas - tai būklė, kai nervų šaknelės, išeinančios iš stuburo, yra spaudžiamos dėl tarpslankstelinių diskų išvaržų, osteochondrozės ar degeneracinių pokyčių. Šis spaudimas trikdo signalų perdavimą iš nervų į rankų raumenis bei odą, todėl atsiranda tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas. Kai kuriems žmonėms tirpimas rankose pasireiškia migrenos priepuolių metu. Tai vadinamoji aura - laikinas nervų veiklos sutrikimas, kuris gali paveikti pojūčius vienoje kūno pusėje. Staigus kairės rankos tirpimas, lydimas krūtinės skausmo, spaudimo ar dusulio, gali būti širdies priepuolio signalas. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
