Vasarą daug laiko praleidžiame gamtoje - soduose ir sodybose, prie vandens telkinių, parkuose ir miškuose. Čia pilna mažų sutvėrimų, galinčių pridaryti didelių rūpesčių. Vabzdžių įgėlimai dažniausiai būna skausmingi, o reakcija į juos gali būti dvejopa - normali arba alerginė. Daugumai žmonių, įgėlus vabzdžiui, pasireiškia tik vietinės odos reakcijos - skausmas, patinimas ir paraudimas. Tačiau 2-3 proc. žmonių yra alergiški vabzdžių nuodams - jiems pasireiškia alerginės reakcijos, o sunkiausiais atvejais ištinka anafilaksinis šokas, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis net mirtimi.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad vasarą, kai laikas leidžiamas gamtoje, vis dažniau susiduriama su įvairiais vabzdžių įkandimais, kurie gali sukelti nemalonius pojūčius ir net pavojingas reakcijas.
Kaip atpažinti vabzdžio įgėlimą?
Į vabzdžių (uodų, mašalų, bičių, širšių) įgėlimus paprastai reaguojame gana individualiai, tačiau įprastai lieka įgėlimo žymė, lokalus ar išplitęs patinimas, niežulys. Uodų, mašalų įgėlimai dažniausiai sukelia tik vietinę reakciją - niežti įgėlimo vietą, ji gali būti truputį paburkusi dėl audinių reakcijos. Dažniausiai tai praeina savaime. Svarbu, kokia yra individuali reakcija, kiek atvirų kūno vietų sugelta - kuo daugiau įgelta, tuo didesnis diskomfortas. Mašalų įgėlimai nemalonūs, tačiau gyvybei grėsmingų sveikatos sutrikimų paprastai nesukelia.
„Po vabzdžio įkandimo dėl į organizmą patekusių biologiškai aktyvių medžiagų įkandimo vieta parausta, patinsta, niežti. Išsigąsti nevertėtų - tai yra visiškai normali mūsų organizmo reakcija. Alerginė reakcija gali vystytis po bitės, širšės ar vapsvos įgėlimo. Tuomet sureaguoja ne tik įgėlimo vieta, bet ir gali atsirasti šalutinių simptomų, pavyzdžiui, visą kūną apima dilgėlinis bėrimas, tinsta įvairios kūno vietos, darosi sunku kvėpuoti, krenta kraujospūdis.
Apie įgėlimą pirmiausia praneša aštrus, stiprus skausmas įkandimo vietoje. Jei įkando bitė, dažniausiai įkandimo vietoje matomas įstrigęs geluonis. Tuo tarpu vapsvos ar širšės įgėlimas geluonies nepalieka.
Skruzdės įkandimo vietą skauda neilgai, bet stipriai, atsiranda nedidelė pūslelė, paraudimas ir niežulys.
Erkės įkandimas gali baigtis liūdnai - rizikuojame užsikrėsti erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai, o nuo Laimo ligos, deja, skiepų nėra. Pastebėję vaiko odoje įsisiurbusią erkę, tuojau pat kreipkitės į gydytoją - jis išims vabzdį ir nusiųs į laboratoriją tyrimui. Šalinant erkę svarbu jos nepažeisti, kad žaizdoje neliktų šio vabzdžio dalių. Erkės paprastai slepiasi žolėje ir neaukštuose krūmuose. Todėl vaikštinėjant miške drabužiai turi uždengti visą vaiko kūną, būtina ir gerai prigludusi kepurė.
Ką daryti įgėlus vabzdžiui?
Pasak gydytojos, nepriklausomai nuo to, koks vabzdys įkando, jei labai niežti, įkandimo vieta patino, reikėtų ją vėsinti. Galima rinktis specialius kremus po vabzdžių įgėlimo arba išgerti antihistamininių vaistų. „Svarbu nepamiršti, kad kai kurie žmonės, ypač vaikai, stipriau reaguoja į uodo įkandimą. Jeigu jaučiamas diskomfortas įkandimo vietoje, labai niežti, rekomenduojama ilgai nelaukti ir ne tik pasitepti skaudamą vietą, bet ir prireikus išgerti vaistų nuo alergijos“, - sako dr. N.
Jautresniems žmonėms, kuriems vietinė audinių reakcija trunka ilgai, reikėtų nepalikti didesnio odos ploto nepridengto drabužiais.
Nesistebėkite, jeigu jūsų laisvalaikį lauke sutrikdys širšių ar vapsvų antskrydis - rugpjūtį šie skaudžiai geliantys vabzdžiai yra itin aktyvūs. Ir nors nei vapsvos, nei širšės ar bitės be priežasties žmogaus dažniausiai nepuola, jų geluonies aštrumą patirti vasaromis tenka ne vienam.
BENU vaistinės kūdikio dėžutės projekto atstovė Jovita Motiejaitienė teigia, kad svarbu greitai suteikti vaikui pirmąją pagalbą po įgėlimo ir neužsiimti savigyda.
Įgeldamos bitės, vapsvos ir širšės į žmogaus organizmą per geluonį suleidžia nuodų. Vieniems įgėlimas pasireiškia tik lengvu sugeltos vietos paraudimu, kitiems - stipria alergine reakcija į vabzdžio nuodus.
„Vabzdžių nuodai vaikams veikia kaip stiprus alergenas. Kai su juo susiduriama pirmą kartą, dažniausiai kyla vietinės odos reakcijos, pasireiškiančios didesniu patinimu, skausmu ir niežuliu įkandimo vietoje. Jeigu vaikas stipriai kasosi pažeistą odos plotą, gali išsivystyti antrinės odos infekcijos. Vaikui augant, reakcijos į įgėlimą silpnėja, žinoma, jeigu vaikui neišsivysto tikroji alerginė reakcija į bičių ir kitų vabzdžių įgėlimus“, - pasakoja J. Vaistininkė prideda, kad stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Tai gali būti tik pirma reakcija į naują alergeną.
Greitos tėvų reakcijos ir itin skubios pagalbos vaikui reikia, jeigu bitė ar kitas vabzdys įgėlė į burnos, kaklo, galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, sutrikdyti vaiko miego kokybę.
Įgėlus bitei, vapsvai ar širšei, įgelta vieta parausta, gali atsirasti tinimas, niežėjimas. Jeigu vaikas alergiškas, per artimiausias minutes tinimas didėja, paraudimas gali išplisti, atsirasti neaiškių dėmių, išberti didesnį odos plotą. Pasireiškus šiems simptomams, specialistė rekomenduoja mažylį parodyti gydytojui.
Nesvarbu, kaip į įgėlimą reaguoja vaiko oda, BENU vaistininkė rekomenduoja pirmą pagalbą suteikti nedelsiant. Pasak specialistės, pirmiausia reikia pašalinti geluonį (įgėlus bitei, nes vapsvos ir širšės geluonies nepalieka) geluonies nereikėtų maigyti ar bandyti išspausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų, taip pat nereikėtų jo mėginti ištraukti pincetu. Geluonį reikėtų tiesiog nubraukti, pvz., kortele, ir įgeltą vietą šaldyti.
Tačiau, būnant gamtoje, ne visada po ranka bus ledukų ar kitų šaltų daiktų. „Įgėlimo simptomams palengvinti, niežuliui numalšinti ir, svarbiausia, alerginių reakcijų plitimui sustabdyti visada pravartu turėti vaikams skirtą priešalerginį tepaliuką ar pieštuką po vabzdžių įkandimo. Vaistinėse galima rasti priemonių, kurios tinka ir kūdikiams nuo pat gimimo. Tai priemonės, turinčios arbatmedžio ar levandų eterinių aliejų. Kiek didesniems vaikučiams, nuo 2 m., padės tepaliukas, sudėtyje turintis kamparo, pipirmėčių, eukaliptų eterinių aliejų, mentolio.
Susidūrusios su vabzdžio įgėlimu mažyliui, mamos kartais griebiasi ir iš močiučių, kaimynių ar draugių nugirstų ar interneto platybėse atkapstytų neva stebuklingų priemonių. „Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams. Jautrią mažylio odelę augalai gali dar labiau sudirginti ir tik sustiprinti alerginę reakciją. Taip pat visiems žinomas spuogelių džiovinimo būdas dantų pasta. Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio.
Viena iš efektyviausių priemonių, tinkančių visai šeimai karštomis vasaros dienomis - terminis šaltinio vanduo. Juo galima papurkšti ir vabzdžio sugeltą vietą, taip pat atgaivinti saulės nudegintą veidą ir kūną, nuraminti iššutimus. Terminis vanduo pasižymi raminančiomis ir šaldančiomis savybėmis. Jeigu kūdikio raukšlelės šunta, jas galima papurkšti priemonėmis su cinku ir variu. Tinka ir tepaliukai su medetkomis ir cinku. Vasarą iššutimų pasitaiko daugeliui kūdikių, todėl juos raminančių priemonių mėginukų galima rasti ir mūsų dovanojamoje kūdikio dėžutėje. Na, o nudegimams malšinti tinka tepaliukas su dekspantenoliu arba visiškai natūralus alijošiaus gelis“, - vardija vaistininkė J. Ji prideda, kad kūdikio vaistinėlėje neturėdami minimų priemonių, pirmąją pagalbą sudirgusiai odelei tėvai gali suteikti ir paprastu kūdikių aliejumi.
Buvimą gamtoje neretai apkartina įvairiausi vabzdžiai, uodai, bitės, vapsvos ir kt. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė perspėja, kad reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Įgėlus vabzdžiui, visada reikia stebėti, ar nekyla alerginės reakcijos, kuri gali progresuoti iki anafilaksinio šoko.
Numaukite nuo įgeltos galūnės žiedus, laikrodžius, apyrankes, nusekite papuošalus. Skausmą ir tinimą sumažinkite uždėję ant įkandimo vietos šaltą kompresą, ledo ar šaldytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų ir laikykite mažiausiai 10 minučių. Duokite išgerti antihistamininių vaistų.
Visi laukiame šiltojo metų laiko: saulės, žalumos ir galybės žiedų sode, lauko pievose… Tačiau šis grožis kartais gali ir apkarsti, pavyzdžiui, pajutus vabzdžio įgėlimą. Pastebėjus bitės, širšės ar vapsvos įkandimą, svarbiausia - nepanikuoti. Stresas gali tik pabloginti situaciją. Ištraukite geluonį. Turite žinoti, kad geluonį palieka tik bitės, vapsvos ir širšės - ne. Tad jei tai bitės įkandimas, reikia kuo skubiau geluonį ištraukti, nes kitu atveju nuodai ir toliau sunkiasi į organizmą. Nenaudokte pinceto, nes galite geluonį suspausti. Nuimkite akseasuarus. Šaldykite įkandimo vietą. Pakelkite galūnę. Jei įgėlė į ranką ar koją - pakelkite ją aukščiau širdies lygio. Jei pasireiškia alerginė reakcija - imkitės veiksmų. Jei nėra alerginės reakcijos, įprastai bitės įgėlimo sukeltas patinimas, paraudimas ar skausmas turėtų praeiti per 24 valandas. Lengvesnė alerginė reakcija po bitės įgėlimo gali trukti šiek tiek ilgiau - kartais iki kelių dienų.
Bitės, širšės arba vapsvos įkandimas nėra „nekaltas“ - kai kuriais atvejais tai gali būti labai pavojinga gyvybei. Beje, net ir tada, kai asmuo nėra alergiškas, įgėlimas į liežuvio galinę dalį ar gomurį labai pavojingas. Viena iš veiksmingių priemonių - dantų pasta, kuri gali padėti neutralizuoti vabzdžių nuodų rūgštį. Svarbu prisiminti, jog liaudiškos priemonės tinka tik lengvo įgėlimo atvejais, kai nėra alerginės reakcijos.
Nors labiausiai šių vabzdžių įgėlimo reikėtų vengti alergiškiems žmonėms, neabejojame, kad visi nori išvengti susidūrimo su jais. Kad ir kaip viliojančiai atrodo žaliuojanti veja ar lauko gėlių pieva, minkšti dobiliukai, nevaikštinėkite basomis. Jei pastebite, kad kieme ar prie namo ėmė suktis vapsvos ar širšės, tikėtina, kad netoliese jau įkurtas jų lizdas. Neikite arti prie avilių. Jei mėgaujatės pikniku gamtoje, naudokite vabzdžius atbaidančias priemones. Būdami gamtoje nevilkėkite ryškių, gėlėtų, tamsių drabužių, mat tokie masina bites, vapsvas, širšes. Širšės ir vapsvos yra mėgėjos įsikurti palėpėse, pastogėse, pagalbinėse patalpose, įvairiuose plyšiuose. Stenkitės nemojuoti rankomis, nes tokie judesiai vabzdį gali dar labiau suerzinti. Kai kuriais atvejais vapsvos, širšės ar bitės įkandimas praeina be pasekmių. Tačiau alergiški žmonės žino, jog susidūrimas su šiais vabzdžiais gali būti net labai pavojingas. Todėl naudinga žinoti, ką daryti įgėlus, kada kreiptis į medikus.
Gamtoje mažylio tyko daugybė skaudžiai kandžiojančių ir geliančių vabzdžių: uodai, mašalai, širšės, skruzdėlės, bitės, vapsvos, erkės. Uodai ar mašalai Lietuvoje dažniausiai didelės žalos nepadaro ir su įkandimo pasekmėmis tėveliams nesunkiai pavyksta susidoroti patiems. Kur kas pavojingesni nuodus išskiriantys vabzdžiai: bitės, vapsvos ir širšės - jų įgėlimai gali sukelti stiprias alergines reakcijas. Pavojingos yra erkės, kurios gali pernešti sunkias ligas. Šie vabzdžiai siurbdami kraują išskiria krešėjimą stabdančią medžiagą, o atsiradę nedideli niežtintys kauburėliai yra alerginė odos reakcija į ją. Uodų, įvairių mašalų sugelta švelni mažylio oda nukenčia labiau negu suaugusiųjų. Sukandžiotą vietą nuplaukite su muilu ir nusausinkite. Kad sumažėtų patinimas, įkandimų vietą atvėsinkite uždėję ledukų, tada patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Sumažinti erzinantį niežulį galite sodos tirpalu (arbatinį šaukštelį sodos ištirpinę stiklinėje vandens), palaikę ant pažeistos vietos medetkų nuoviru suvilgytą marlės tamponą. Tokios pat priemonės tinka ir apkandžiojus mažoms muselėms - mašalams.
Sveikiems vaikams bičių, vapsvų ir širšių įgėlimai nėra pavojingi, jeigu jų nedaug. Bet kai įgėlimo vieta yra burna ar ryklė, patinimas gali užverti kvėpavimo takus ir atsiranda dusulys. Bitė įgėlusi pati žūva, palikdama vaiko kūne geluonį, kurį reikia nedelsiant atsargiai ištraukti. Tai daroma nesuspaudžiant nuodų maišelio. Pincetu ar pirštais traukti nepatariama, nes suspaudus geluonį daug jame esančių nuodų pateks į organizmą. Geluonį galima ištraukti plastikinės kortelės kraštu ar neaštriu peiliu, švelniai ir atsargiai braukiant palei odą. Įgėlimo vietą reikia nuplauti, suvilgyti dezinfekuojamuoju tirpalu. Numalšinti skausmą padės šaldomasis kompresas, kuriam tinka ir į rankšluostį įvyniotas užšaldytų daržovių maišelis arba vandeniu suvilgyta nosinė ar servetėlė. Tada sugeltą vietą patepkite antihistamininiu preparatu, kuris sumažins niežėjimą ir patinimą.
Didelė žala, kurią gali padaryti bitės, vapsvos ar širšės, stipri alerginė reakcija. Nedidelis paraudimas ir patinimas greitai praeina. Sunki įgėlimo pasekmė yra anafilaksinis šokas, kuris dažniausiai ištinka iš karto - įgėlus vabzdžiui. Apninka dilgėlinis bėrimas, tinsta, pavyzdžiui, lūpų, ausų, vokų oda. Pažeidžiama kvėpavimo sistema: pasunkėja kvėpavimas, atsiranda dusulys, kosulys, užburksta nosis. Taip pat pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema, todėl pasidaro silpna, vaikas išblykšta, gali apalpti, netekti sąmonės. Atsiradus stipriai alerginei reakcijai, pirmoji pagalba yra suleisti adrenalino. Jeigu vaikas yra alergiškas vabzdžių išskiriamoms medžiagoms, visada su savimi į gamtą pravartu pasiimti gydytojo skirtą adrenalino preparatą, kurį sušvirkšite į raumenis. Alergiškam vaikui vasaros vaistinėlėje reikia turėti gydytojo paskirtą antihistamininį preparatą.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų ilsintis gamtoje - atbaidyti juos repelentais. Vaistinėse galima įsigyti ir jautriai vaikų odai tinkančių šių priemonių, kurios pagamintos iš natūralių medžiagų. Jeigu pasirinkote purškiklį, svarbu jį naudoti taip, kad jame esančių medžiagų nepatektų į akis arba kvėpavimo takus.
- Atostogaujant sodyboje nuo įvairių skraidančių vabzdžių apsaugos specialus ant lango ir atvirų durų pritvirtintas tinklelis. Lovelę arba vežimėlį galite uždengti marle.
- Iškylaudami nelaikykite atidarytų gėrimų butelių, kuriuose įkritusio vabzdžio galite nepastebėti. Maistą iškylaudami gamtoje taip pat laikykite sandariai. Vaikams lauke geriau nevalgyti vaisių, ledų, negerti saldžių gėrimų.
- Pavojingos vietos lauke - žydinčių augalų pievos.
- Miške ar pievoje vaiką aprenkite šviesiais drabužiais, kad lengvai pastebėtumėte ant jų patekusius vabzdžius. Palaidinės ar džemperio rankovės turi būti ilgos ir prigludę prie riešų, ilgų kelnių galai - tai pat prigludusia apačia.
Reakcija į vabzdžių įgėlimą gali būti normali arba alerginė. Jeigu žmogus yra alergiškas, vabzdžio įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei. Įgėlus bitei, svarbu skubiai pašalinti geluonį, nes dar kurį laiką iš jo sunkiasi nuodai. Kuo ilgiau delsite, tuo daugiau nuodų gaus jūsų organizmas. Bitės geluonį reikėtų šalinti jo nespaudžiant pirštais ar pincetu, nes taip į įgelto žmogaus organizmą gali patekti dar daugiau nuodų, bet nubraukiant elektronine kortele ar bukąja peilio geležtės dalimi. Vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka, jos gali gelti dar kartą.
Pasireiškiant alerginei reakcijai, gali atsirasti dusulys, veido tinimas, pasunkėti kvėpavimas, pasireikšti dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukristi kraujospūdis. Sunkios alerginės reakcijos požymiu taip pat gali būti nerimas. Labai svarbu padėti sugeltam žmogui patogiai atsigulti ar atsisėsti. Jeigu žmogus ima dusti, pasodinkite jį taip, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau už galvą. Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius sugelto žmogaus požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius. Alergiškiems žmonės vapsvų ir širšių sezono metu specialistai rekomenduoja nuolat nešiotis ampulę adrenalino, kuris suleidžiamas iš karto po įgėlimo.
Net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojingas atvejis, vabzdžiui įgėlus į burną ar ryklę, kai geriama iš stiklinės ar skardinės ir nepastebima ten įkritusių geliančių vabzdžių. Taip pat gali pasireikšti anafilaksinis šokas, dėl kurio nukentėjusiojo veidas gali smarkiai ištinti, prikimti ar imti švokšti balsas.
Jei nesate alergiški, jausite tiesiog skausmą, tvinksėjimą ir gėlimą įkastoje vietoje. Tokiu atveju įkandimo vietą gerai nuplaukite muilu, kad negautumėte infekcijos. Yra daugybė medikamentų, skirtų gėlimui ir niežėjimui nuslopinti. Jeigu jų neturite, namų sąlygomis skausmą prislopinsite ant įkandimo vietos užtepę dantų pastos, kuri greitai neutralizuoja išskiriamą bitės, širšės ar vapsvos nuodų rūgštį. Skausmui numalšinti ant įkandimo vietos uždėkite šaltą kompresą, ledo ar šaldytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų ir laikykite mažiausiai 10 minučių. Ant paraudusios odos galima uždėti vandeniu suvilgytą nosinę, servetėlę, rankšluostį. Sugeltą galūnę galima laikyti po srūvančiu vandeniu.
Svarbu! Jei įgėlimas sukėlė stiprią alerginę reakciją, nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą (112) arba patys kuo greičiau nugabenkite nukentėjusįjį į artimiausią ligoninę. Sugeltam žmogui krenta kraujo spaudimas, todėl į raumenis reikia sušvirkšti 0,1 proc. 0,5 ml adrenalino.
