Pernai nesulaukę savo penktojo gimtadienio mirė 6,9 mln. vaikų. Tai maždaug 19 tūkst. vaikų kasdien. Tuo tarpu 1990 m. mirčių skaičius buvo beveik dvigubai didesnis ir siekė net 12 mln. Šis reikšmingas sumažėjimas rodo akivaizdžią pažangą vaikų sveikatos priežiūros ir bendrosios gerovės srityje.
Viena iš priežasčių, kodėl sumažėjo vaikų mirtingumas, yra ta, kad kai kurios skurdžios šalys tapo turtingesnės. Tačiau bene svarbiausia priežastis - tinkama ir veiksminga pagalba iš išorės. Taip pat gerų rezultatų davė ir tikslinis infekcinių ligų, dažnai nusinešančių vaikų gyvybes, gydymas bei prevencija. Pavyzdžiui, vien nuo tymų 2000 m. mirė 0,5 mln. vaikų.
Nors bendras vaikų mirtingumo rodiklis pasaulyje mažėja, UNICEF duomenimis, kai kuriose šalyse vaikų ir kūdikių mirtingumas vis dar auga. Dažniausiai toks augimas pastebimas Afrikos šalyse, tokiose kaip Kongo Demokratinė Respublika, Čadas, Somalis, Malis, Kamerūnas ir Burkina Fasas. Šiose šalyse didžiausias vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtingumas: penktojo gimtadienio nesulaukia 79 iš 1 000, arba kas tryliktas vaikas. Afrikoje į pietus nuo Sacharos fiksuojamas didžiausias vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtingumas.
Penkios pagrindinės vaikų mirties priežastys pasaulyje yra pneumonija (18 proc. mirčių priežastis), priešlaikinio gimdymo komplikacijos (14 proc.), diarėja (11 proc.), gimdymo komplikacijos (9 proc.) ir maliarija (7 proc.). Pernai vien nuo šios ligos pasaulyje mirė 0,5 mln. vaikų. 40 proc. vaikų mirė neišgyvenę pirmųjų 28 savo gyvenimo dienų, o maisto trūkumas buvo trečdalio tokių mirčių priežastis.
Vaikų mirtingumo rodiklio samprata ir matavimas
Vaikų mirtingùmas - tai visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis. Jis vertinamas kaip iki 5 m. vaikų mirtingumas. Iki 1970 m. pasaulinėje statistikoje (SSRS ir Lietuvoje iki 1987 m.) vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 m. vaikų) mirtingumas. Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų.
Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais. Dažniausiai skaičiuojami 5-14 m., 15-17 m. vaikams. 2012 m. 0-4 m. vaikų mirtys sudarė 58,3 % (vaikų iki 1 m. - 48,8 %) visų jaunesnių nei 18 m. vaikų mirčių, 5-14 m. vaikų mirtys sudarė 22,3 %, 15-17 m. - 19,4 %.
Berniukų mirtingumo rodikliai didesni negu mergaičių. 2012 m., nelygu amžiaus grupė, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių, skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.
Pagrindinės mirčių priežastys pagal amžiaus grupes
| Amžiaus grupė | Pagrindinės priežastys | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| Kūdikiai (iki 1 m.) | Genetinės kilmės ligos | 24,1 % |
| Naujagimių kvėpavimo sutrikimai | 7,8 % | |
| Kvėpavimo sistemos ligos | 6,4 % | |
| Išorinės mirties priežastys | 9,2 % | |
| 1-4 m. vaikai | Išorinės mirties priežastys (daugiausia paskendimas - 17,4 %) | 30,4 % |
| Genetinės kilmės ligos | 13,0 % | |
| Infekcinės ir parazitinės ligos | 17,4 % | |
| 5-14 m. vaikai | Išorinės priežastys (transporto įvykiai 22,2 %, paskendimas 13,0 %) | 50,0 % |
| Piktybiniai navikai | 20,4 % | |
| 15-17 m. vaikai | Išorinės priežastys (daugiausia savižudybės - 29,8 %) | 68,1 % |
| Piktybiniai navikai | 12,8 % |
Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012 m., Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenys) yra Afrikoje (Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). Mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % yra šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos geriausios - Islandijoje, Švedijoje, Japonijoje.
Mirtingumo rodikliai pasaulyje ir Lietuvoje
Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje šiuo metu yra apie 8,5 ‰. Per pastaruosius 50 metų jis sumažėjo dvigubai ir tam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga, didesnis dėmesys higienai, kokybiškesnis maistas ir sumažėję sunkaus fizinio darbo krūviai. Mirtingumo rodikliai skirtinguose pasaulio regionuose yra supanašėję - jų kontrastai ne tokie dideli, kaip gimstamumo rodiklių. Mirtingumo rodiklis priklauso ne tik nuo gyvenimo kokybės lygio šalyje, bet ir nuo šalies demografinės struktūros.
Pateikiami kai kurių šalių mirtingumo rodikliai: Rusijoje mirtingumas siekia 12,7 ‰ ir viršija gimstamumą, kuris yra 11,7 ‰, todėl gyventojų skaičius šalyje mažėja. Bulgarijoje mirtingumas yra didžiausias pasaulyje - 15,4 mirčių 1000 gyventojų. Angolos mirtingumas siekia 8,3 ‰ ir yra mažesnis nei Lietuvos mirtingumas - 13,6 ‰. Saudo Arabijoje mirtingumas siekia 3,5 ‰ ir tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje. Šalyje gerai išplėtotos ir pasiekiamos medicinos paslaugos, aukšti higienos reikalavimai, geros sanitarinės sąlygos, visavertė mityba. Ekvadoro mirtingumas yra gana žemas - 5,1 ‰, nors kūdikių mirtingumas vis dar siekia 11 ‰. Tokie nedideli mirtingumo rodikliai - pakankamai gerai išvystytų medicinos paslaugų, tinkamų sanitarinių ir higienos sąlygų rezultatas.
Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys - regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.
Nuo septintojo dešimtmečio kasmet pasaulyje gimsta daugiau berniukų negu mergaičių. Per pastaruosius 30 metų kai kuriuose regionuose berniukų gimė iki 25 proc. daugiau negu mergaičių. Tai rodo, kad moterų ir mergaičių padėtis visuomenėje tebėra žema.
Vienas iš svarbių aspektų, turinčių įtakos mirtingumo rodikliams, yra šeimos planavimas. Remiantis JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento duomenimis, 2015 m. 64 proc. ištekėjusių arba su partneriu gyvenančių moterų naudojo šiuolaikines arba tradicines kontracepcijos priemones; 1970-aisiais šis rodiklis tesiekė 36 procentus. Afrikoje kontracepcija praktikuojama mažiausiai. Šeimos planavimą reikėtų vertinti ne tik kaip vieną iš visuomenės sveikatos, bet ir kaip vieną iš valstybės vystymosi aspektų. Tai sritis, kurioje investicijos garantuoja grąžą.
Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse Lietuvoje padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 % (2010 m.) iki 47 % (2014 m.).
Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 % naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. Tačiau Kauno klinikose 2019 metais gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius.
Taip pat 2004 m. Kauno klinikos gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir Naujagimiams palankios ligoninės statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai. Remiantis PSO rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 m. Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas.
tags: #kudikiu #mirtingumo #rodiklis #pasaulyje
