Cistitas - tai šlapimo pūslės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterijų. Tai šlapimo takų infekcija, kuri gali pasireikšti bet kurioje šlapimo sistemos dalyje, įskaitant inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Nors cistitu serga tiek vyrai, tiek moterys, pastarosios, ypač lytiškai aktyvios, taip pat nėštumo metu, yra labiau linkusios sirgti šia liga. Vyresnio amžiaus vyrams cistitas gali atsirasti dėl prostatos ligų, kai šlapimas susilaiko šlapimo pūslėje. Infekcijai išplitus į inkstus, tai gali tapti rimta sveikatos problema, pasireiškiant pykinimu, vėmimu, nugaros ar šono skausmu, šaltkrėčiu ir karščiavimu.
Pastebėjus bet kokius nemalonius simptomus, rekomenduojama nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Esant poreikiui, jis paskirs reikiamus tyrimus ir nukreips pas gydytoją urologą.
Cistito priežastys
Cistitas paprastai atsiranda tada, kai bakterijos iš aplinkos per šlaplę patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis. Dažniausiai šlapimo pūslės uždegimą sukelia Escherichia coli (E. coli). Šios bakterijos gyvena tarpvietės srityje ir gali lengvai patekti į trumpesnę ir platesnę moters šlaplę, o iš ten - į šlapimo pūslę. Apie 80-85% nekomplikuoto cistito atvejų infekcijos sukėlėjas yra būtent E. coli. Taip pat cistitą gali sukelti ir kitos bakterijos, pavyzdžiui, enterokokai, stafilokokai, Proteus mirabilis ir kt. Virusinės kilmės cistitai yra gana reti.
Nors bakterinės infekcijos yra dažniausia cistito priežastis, jį gali sukelti ir daugybė neinfekcinių veiksnių:
- Medikamentų sukeltas: Kai kurie vaistai išsiskiria į šlapimą ir gali sudirginti šlapimo pūslę. Pavyzdžiui, ciklosfamidas gali sąlygoti hemoraginį cistitą.
- Radiacinis: Spindulinė terapija, naudojama vėžinėms ląstelėms naikinti ir navikams mažinti, taip pat gali paveikti ir sveikas kūno ląsteles bei audinius. Vyrams radioterapija prostatos vėžio gydymo metu taip pat gali sukelti radiacinį cistitą.
- Svetimkūnio:
- Autoimuninis: Pasitaiko pacientams, sergantiems Krono liga, opiniu kolitu, reumatoidiniu artritu ar kitomis autoimuninėmis ligomis.
- Susijęs su kitomis ligomis: Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus vyrams cistitas gali atsirasti dėl prostatos ligų, kai šlapimas susilaiko šlapimo pūslėje.
Be to, ligos išsivystymui gali turėti įtakos ir kiti veiksniai:
- Kūno hipotermija, staigūs temperatūros pokyčiai.
- Nusilpusi imuninė sistema. Kai imuninė sistema susilpnėja, kartu sumažėja ir jos galimybės kovoti su bakterijomis.
- Lytinio aktyvumo pokyčiai: Nustatyta, kad dažniau cistitu suserga moterys, turinčios lytinių santykių, ypač jei naudojamų kontraceptinių priemonių sudėtyje yra spermicidų, nes jos pažeidžia natūralią mikroflorą.
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu dėl padidėjusio progesterono kiekio ir augančios gimdos spaudimo šlapimo pūslė, apsunkinto šlapimo nutekėjimo ir šlapimo kaupimosi, nėščios moterys yra labiau linkusios sirgti cistitu. Taip pat dėl hormoninių pokyčių silpnėja šlaplės raumenų tonusas, todėl į šlapimo takus lengviau įsiskverbia infekcija.
- Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai: Dehidratacija, prasta higiena ir mažai vaisių bei daržovių turinti mityba gali turėti įtakos šlapimo takų sveikatai.
Cistito simptomai
Ūminis cistitas prasideda ūmiai, pasireiškia šiais simptomais:
- Dažnas ir staigus noras šlapintis (maždaug kas 15-20 min.).
- Šlapinimosi metu jaučiamas skausmas ar net deginimo pojūtis.
- Nepaisant didelio noro šlapintis, išsiskiria nedidelis šlapimo kiekis.
- Šlapimas gali būti drumstas arba raudonas (dėl kraujo priemaišų).
- Jaučiamas diskomfortas ar skausmas pilvo apačioje.
- Kartais gali pasireikšti nuovargis.
Kai kuriais atvejais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, cistitas gali nesukelti jokių simptomų ir būti nustatomas atsitiktinai, atliekant šlapimo tyrimą. Taip pat gali būti ir besimptomė šlapimo takų infekcija, kuri nustatoma atsitiktinai, kai pacientas ateina pas gydytoją dėl kitos priežasties ir, atlikus šlapimo tyrimą, randama leukocitų ir bakterijų.
Jei infekcijai išplitus į inkstus, gali pasireikšti rimtesni simptomai: pykinimas, vėmimas, nugaros ar šono skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas.
Cistito diagnostika
Cistitas diagnozuojamas įvertinant nusiskundimus bei atlikus laboratorinius tyrimus:
- Bendras šlapimo tyrimas: Paprastai nustatomi šlapimo takų uždegimui būdingi pakitimai, tokie kaip leukocitų ir bakterijų buvimas. Svarbu, kad tyrimui būtų surinkta vidurinė porcija, geriausia - rytinio šlapimo, prieš tai gerai apsiplovus lytinius organus.
- Šlapimo pasėlis: Tam, kad būtų nustatyta tiksli bakterija, sukėlusi uždegimą, ir nustatyta jos jautrumas antibiotikams (antibiotikograma). Infekcija nustatoma, kai bakterijų viename mililitre būna daugiau kaip 105.
- Ultragarsinis tyrimas: Retais atvejais gali būti reikalingas, siekiant įvertinti inkstų ir šlapimo pūslės būklę.
- Cistoskopija: Retais atvejais atliekama procedūra, kurios metu gydytojas apžiūri šlapimo pūslę specialiu plonu vamzdeliu su kamera ir lempute (cistoskopu).
Cistito gydymas
Cistitas gydomas medikamentais, tačiau svarbu nepamiršti ir namų priežiūros priemonių.
Medikamentinis gydymas
Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu ir ūminio cistito atveju apima antibiotikus. Vaistų pasirinkimas ir gydymo trukmė priklauso nuo paciento sveikatos būklės, ligos sunkumo, bakterijų rūšies ir nėštumo savaitės.
- Nekomplikuotas cistitas (serga moterys, nėra nėštumo ir anatominių ar funkcinių šlapimo takų anomalijų): Pirmiausiai skiriamas vadinamasis empirinis antibakterinis gydymas - fosfomicinų arba nitrofurantoinų grupės antibiotikai. Jeigu buvo paimtas šlapimo pasėlis, gavus atsakymą vaistai pakoreguojami pagal surastas bakterijas. Įprastai jau po kelių dienų simptomai praeina.
- Nėštumo metu: Antibiotikai parenkami pagal nėštumo trimestrus ir antibiotikogramą. Nėščiosioms paprastai skiriami penicilinai, cefalosporinai. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera.
Dėl tinkamiausių vaistų ir jų dozavimo būtina konsultuotis su gydytoju.
Pagalba namuose
Papildomai medikamentiniam gydymui ir siekiant sumažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką, rekomenduojama:
- Gerti daug skysčių: Per dieną rekomenduojama išgerti 1,5-3 litrus skysčių, ypač vandens. Skysčiais infekcija tarsi išplaunama, nes dažniau ir gausiau šlapinantis su šlapimu pasišalina ir daugiau bakterijų. Tinka žaliosios ar ramunėlių arbatos, šiek tiek praskiestų sulčių (tik ne citrusinių vaisių).
- Dažnai šlapintis: Svarbu nuolat ištuštinti šlapimo pūslę, nes joje likusiame šlapime gali daugintis bakterijos.
- Vartoti spanguolių ar bruknių sultis arba preparatus, kurių sudėtyje yra proantocianidino.
- Tinkamai valyti išangę: Judesiu iš priekio link nugaros.
- Maudytis duše, o ne vonioje.
- Švelniai nuplauti odą aplink makštį ir išangę.
- Kuo greičiau ištuštinti pūslę po lytinių santykių.
- Vengti naudoti purškiamus dezodorantus ar moteriškus produktus genitalijų srityje.
- Vengti hipotermijos.
- Dėvėti medvilnines kelnaites ir rinktis orui laidžius natūralių medžiagų įklotus.
- Sveikai maitintis: Valgyti lengvai virškinamą, sveiką maistą. Tinka košės, apvirtos ar troškintos daržovės, sriubos.
- Pailsėti.
- Būti šilumoje.
Naminės priemonės gali padėti pašalinti cistito simptomus, tačiau ligos sukėlėjai gali likti neįveikti ir uždegimas pasikartoti. Todėl itin svarbu kreiptis į gydytoją.
Cistitas nėštumo metu
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.
Simptomai nėštumo metu
Simptomai nėštumo metu yra panašūs kaip ir kitais atvejais:
- Dažnas šlapinimasis.
- Deginimo pojūtis arba skausmas šlapinantis.
- Drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas.
- Dubens skausmas.
- Nuovargis.
- Nėštumo metu gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl gali kilti dar didesnis spaudimo jausmas ir skausmas šlapimo pūslės srityje.
Poveikis nėštumui ir vaisiui
Jei šlapimo pūslės uždegimas lieka neišgydytas, jis gali sukelti inkstų infekciją (pielonefritą). Inkstų infekcija, savo ruožtu, gali paskatinti pirmalaikį gimdymą ir nulemti mažą kūdikio svorį. Jei laiku pastebėsite ir išsigydysite šlapimo pūslės uždegimą, jokios grėsmės jūsų vaisiui nekils. Tačiau inkstų infekcija gali paskatinti:
- Pirmalaikį gimdymą.
- Mažą kūdikio svorį.
- Bakteremiją ir smarkų kraujavimą gimdymo metu (chorioamnionito atveju).
- Sepsį ar meningitą vaisiui (B grupės streptokokų sukeltos infekcijos atveju).
Gydymas nėštumo metu
Nėštumo metu ŠTI gydymas apima antibiotikus, kurie parenkami itin atsargiai, atsižvelgiant į nėštumo trimestrą ir galimą poveikį vaisiui. Taip pat svarbu vartoti daug skysčių ir laikytis namų priežiūros rekomendacijų. Jei susirgimas bus rimtesnis, nėščiajai gali būti skirta ir antibiotikų, tačiau kartu su jais patariama vartoti ir preparatų su spanguolėmis.
NELAUKIAMA DOVANA ŪMINIS CISTITAS
Prevencija
Siekiant išvengti cistito ir kitų šlapimo takų infekcijų, rekomenduojama laikytis šių prevencijos priemonių:
- Gerkite pakankamai skysčių, ypač vandens.
- Dažnai šlapinkitės, neignoruokite noro šlapintis.
- Po lytinių santykių stenkitės kuo greičiau ištuštinti šlapimo pūslę.
- Laikykitės kruopščios asmens higienos, ypač tarpvietės srityje.
- Maudykitės duše, o ne vonioje.
- Venkite dirginančių priemonių intymiai higienai.
- Dėvėkite medvilninius apatinius drabužius.
- Nenešiokite per daug aptemptų kelnių.
- Stenkitės neperšalti.
- Laiku gydykite bet kokias infekcijas organizme.
- Jei cistitas linkęs kartotis, pasikonsultuokite su gydytoju dėl galimybės vartoti prevencinius medikamentus arba papildus.
Nors cistitas gali būti nemalonus ir varginantis susirgimas, tinkamai diagnozuojant ir gydant, galima greitai pasveikti ir išvengti komplikacijų. Ypač svarbu nepamiršti, kad nėštumo metu ŠTI gali kelti riziką vaisiui, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
