Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo.
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Kai neigiamų veiksnių pašalinti neįmanoma, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją jos sutikimu į kitą darbo vietą toje pačioje įmonėje. Kai nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbo vietą, kur nebūtų neigiamo poveikio, darbuotojai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.
Darbdavys privalo įvertinti riziką. Tiek apie nėštumą, tiek apie neseniai įvykusį gimdymą ar apie maitinimą krūtimi darbdaviui reikia pranešti pateikiant sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. Ją gavęs darbdavys vertina profesinę riziką šių darbuotojų sveikatai. Apie vertinimo rezultatus ir kokų veiksmų bus imtasi, informuoja pačias darbuotojas, supažindina su vertinimo dokumentais.
Pavojingi ir kenksmingi veiksniai
Pavojingoms darbo sąlygoms priskiriamas darbas su medžiagomis, kurios sukelia vėžį, fizinis darbas, galintis pažeisti vaisių ar placentą, smūgiai, vibracija, sunkių krovinių kilnojimas, triukšmas, jonizuojanti spinduliuotė, elektromagnetiniai laukai, labai didelis šaltis ar karštis, keliavimas, nepalanki darbo poza, protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai. Nėščiosioms draudžiama dirbti esant pertekliniam slėgiui, pavyzdžiui, darbai aukšto slėgio patalpose ar povandeninio nardymo darbai; darbai su toksoplazmos ir raudonukės virusais, nebent darbuotojos imunizuotos; darbai su švinu ir jo junginiais ir kt.
Garantijos ir lengvatos
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Maždaug septintą nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Ši išmoka skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Motinystės išmoka priklauso, jeigu nėščioji yra apdrausta motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios nėštumo bei gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Motinystės išmoka moteriai mokama suėjus 30 nėštumo savaičių, kai būsima mama išeina į dekretą, tai yra nėštumo ir gimdymo atostogų. Įprastai ji mokama už 126 kalendorines dienas, tačiau išmokos trukmė gali kisti priklausomai nuo to, kada pasinaudojama šiomis atostogomis, kiek gimsta vaikų, ar gimdymas yra komplikuotas ir panašiai. Jeigu gimsta du ar daugiau vaikų, gimdymas yra komplikuotas, atostogų dalis po gimdymo gali būti pratęsiama papildomai 14 d., t.y. už 28 kalendorines dienas po gimdymo, jei pagimdysite 22-30 nėštumo savaitę. už 14 kalendorinių dienų po gimdymo, jei moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, t.y. nusprendė jų visai neimti.
Jei nėščioji neturi teisės gauti motinystės socialinio draudimo išmokos, ji gali gauti vienkartinę išmoką nėščiajai, siekiančią 257 eurus. Ji mokama, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų. Taip pat, gimus vaikui, priklauso 440 eurų vienkartinė išmoka.
Atostogos vaikui prižiūrėti
Šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, tačiau vaiko priežiūros išmoka gavėjo pasirinkimu mokama metus arba dvejus. Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sukaks vieneri, kas mėnesį mokama 77,58 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, o pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sukaks dveji, pirmais metais ji siekia 54,31 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, antrais metais - 31,03 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“ (išmoka nemažėja įsidarbinus).
Vaiko priežiūros išmoką turi teisę gauti vienas iš tėvų ar globėjų ar kuris nors iš senelių. Išmoka priklauso, jeigu einantis atostogų žmogus yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Jeigu vaiko tėvai neturi reikiamo stažo, nes mokosi ar studijuoja, mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi baigimo dienos vienam jų gali būti mokama 234 eurų per mėnesį išmoka studijuojančio ar besimokančio asmens vaiko priežiūrai. Išmoka ilgiausiausiai gali būti mokama, kol vaikui sukaks 2 metai.
Tėvystės išmoka
Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteiktos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Konkretų tėvystės atostogų laiką asmuo gali rinktis, tačiau pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 234 eurai, o maksimali negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Kasmetinės atostogos
Nors kasmetinės atostogos priklauso visiems darbuotojams, Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus. Be to, šiems darbuotojams netaikomas reikalavimas būti nepertraukiamai išdirbus bent šešis mėnesius toje darbovietėje, norint gauti pirmąsias kasmetines atostogas. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei šešis mėnesius. Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 d. per savaitę).
Darbo laiko ir sąlygų lankstumas
Nėščioji gali pasirinkti dirbti ne visą darbo laiką, o vėliau sugrįžti dirbti visą darbo laiką. Darbo laikas, kuris yra sutrumpintas iki 4 val. Tai dar viena galimybė dirbti nepilną dieną. Tuo gali pasinaudoti ir darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, taip pat darbuotojai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl jų sveikatos būklės, neįgalumo ar būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį. Šie asmenys ne viso darbo laiko režimu gali naudotis tiek, kiek jiems reikia, o grįžimas į viso darbo laiko režimą yra nepriklausomas nuo darbdavio valios - įspėjus darbdavį prieš dvi savaites, o darbdaviui sutikus - ir anksčiau.
Nėščioji gali dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis turi tenkinti nėščiosios prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent penktadalį visos darbo laiko normos. Jeigu darbas iš namų įmanomas, o darbdavys jo nesuteikia, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją. Suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu darbdavys taip pat turi neseniai pagimdžiusiai, krūtimi maitinančiai darbuotojai, auginantiems vaiką iki trejų metų ar vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
Pertraukos maitinančioms motinoms
Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.
Apsauga nuo atleidimo
Darbdavys negali atleisti nėščiosios. Kai nėščioji informuoja darbdavį įteikdama jam gydytojo pažymą apie nėštumą, darbuotojos nėštumo faktas laikomas oficialiai patvirtintu. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus.
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta, jei su tuo sutinka pati darbuotoja, t.y. Jei nėščios ar kūdikį iki 4 mėn. Darbuotoja nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. įspėta apie planuojama atleidimą gali būti tik tuo atveju, jei baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai darbdavys yra įpareigotas atleisti darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, teismo sprendimu).
Su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės (pagal DK 57 str. - svarbu pasitikslinti aktualią redakciją ir taikymą). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostose, darbo sutartis negalima nutraukti darbdavio valia.
Griežtos įstatymo nuostatos, draudžiančios atleisti iš darbo nėščią moterį, paprastai vertinamos dvejopai. Vieni teigia, kad šios nuostatos lemia darbdavių nenorą priima į darbą jaunas moteris, nes žino, jog nėščios moters beveik neįmanoma atleisti iš darbo net kelerius metus. Kiti vertina šias nuostatas palankiai, nurodydami, kad jos išreiškia sveikintiną valstybės požiūrį į motinystę ir šeimą, kaip vieną didžiausių vertybių.
Išmokos ir kompensacijos
Kai moteris neatitinka sąlygų gauti motinystės išmokai iš „Sodros“, ji gali pretenduoti į vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, kuri kitąmet padidės nuo 76 iki 250 eurų. Kai moteris neatitinka sąlygų gauti motinystės išmokai iš „Sodros“, ji gali pretenduoti į vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, kuri kitąmet padidės nuo 76 iki 250 eurų. Dėl šios išmokos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pildyti www.spis.lt informacinėje sistemoje.
Jeigu gimsta du ar daugiau vaikų, gimdymas yra komplikuotas, atostogų dalis po gimdymo gali būti pratęsiama papildomai 14 d., t.y. Į nėštumo ir gimdymo atostogas galima išeiti ir vėliau (pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę), tačiau tokiu atveju atostogos „neprasitęs“, t.y. Jei turėsite reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą, t.y. Jeigu stažo neturite, nes prieš tai buvote vaiko priežiūros atostose. Tokiu atveju, jūsų stažas skaičiuojamas pagal laikotarpį prieš vaiko priežiūros atostogas, t.y. Kas yra draudžiami motinystės socialiniu draudimu (t.y. Išskirtiniais atvejais stažas gali būti kaupiamas ir nedirbant, t.y. Dirbant savarankiškai laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (MMA 2026 m. - 1153 Eur, 2025 m. - 1035 Eur, 2024 m. Jeigu dirbant savarankiškai įmokos mokamos nuo mažesnės sumos (pavyzdžiui, jei konkretų mėnesį uždirbote mažiau nei MMA), tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis, t.y. už 28 kalendorines dienas po gimdymo, jei pagimdysite 22-30 nėštumo savaitę.
Jei moteris nedirba visą nėštumo laikotarpį, motinystės išmoka nemokama. Tuo atveju, kai moteris viso nėštumo metu nedirba, negauna darbo užmokesčio arba nevykdo savarankiškos veiklos, motinystės išmoka jai nemokama, nes motinystės išmokos tikslas yra kompensuoti dėl vaikelio gimimo netektas pajamas. Jeigu tokių pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, visą nėštumo laikotarpį nebuvo, tuomet nėra galimybių jų kompensuoti.
Šie Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą ir įsigaliojo nuo 2019 m. spalio 30 dienos, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.
