Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.
Kas yra nesivystantis nėštumas?
Nesivystantis nėštumas (mediciniškai dar vadinamas missed abortion) - tai būsena, kai embrionas ar vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Kitaip tariant, moteris vis dar jaučiasi nėščia, bet vaisius jau nebegyvas. Kai kuriose situacijose nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu.
Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės. Jei jis įvyksta iki 22 nėštumo savaitės, vaisiaus ar embriono netekimas vadinamas persileidimu, o vėliau - gimdymu. Po 22 nėštumo savaičių ir esant didesniam nei 500 g svorio vaisiui vykstantis procesas vadinamas gimdymu.
Embrioninis nesivystantis nėštumas, kuomet nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį. Vaisiaus nesivystantis nėštumas, kuomet nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Dažnai tai įvyksta taip anksti, kad jūs net nežinote, kad esate nėščia.
Galimos priežastys
Tikslios priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Ląstelės, kurios susilieja, mamos kiaušialąstė ir tėčio spermatozoidas, jų chromosomų rinkinys nėra visiškai normalus. Gali būti viena chromosomos dalis, genas pakitęs, bet nei pati mama, nei tėtis to kliniškai nežino. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio.
- Hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas.
- Imuninės sistemos sutrikimai.
- Uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas).
- Ankstesnės gimdos ligos - miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos.
- Blogi gyvenimo įpročiai (nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą).
- Stresas - ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė.
Profesorė D. Ramašauskaitė įvardijo ir persileidimo rizikos veiksnius: moters ir vyro amžius, moters virusinės infekcijos, diabetas, skydliaukės ligos, nutukimas. Anot pašnekovės, stresas tiesiogiai neveikia nėštumo, tačiau juos galima sieti netiesioginiais ryšiais. Pavyzdžiui, esant lėtiniam stresui, padidėja kortizolio kiekis, o jis silpnina moters imuninę sistemą.
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė pabrėžia, kad kitos ankstyvo persileidimo priežastys būna labai retos - pavyzdžiui, motinos gimdos anomalijos ar netinkamoje vietoje įsitvirtinęs būsimas nėštumas. „Trauma nebent tokia tiesioginė - kulka pataiko į gimdą ir taip pažeidžiamas nėštumas“, - tokios priežasties retumą pabrėžiantį pavyzdį pateikia prof. D. Ramašauskaitė.
Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė. Vis dėlto moterys didelę dalį atsakomybės yra linkusios priskirti tik sau. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.
Remiantis įvairių tyrinėtojų duomenimis, kas penktas norimas nėštumas nutrūksta savaime. Taip pat, nepaisant intensyvaus šios nėštumo tyrimo, 26-66% atvejų neišsivysčiusio nėštumo priežasčių lieka neaiškios. Neišsivysčiusio nėštumo priežastys yra įvairios, jos dažnai derinamos. Embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai (imunologinis nesuderinamumas, genų ar chromosomų mutacijos), tiek aplinkos veiksniai (motinos sergamumas, cheminis ar fizinis poveikis motinos ir vaisiaus organizmui).
Periodiniai neišsivysčiusio nėštumo dažnio svyravimai rodo šios patologijos periodiškumą. Buvo atskleistas aiškus ryšys tarp vaisiaus kiaušinėlio mirties ir pastojimo periodo. Didžiausias besivystantis nėštumas tenka laikotarpiams, atitinkantiems pastojimą ovuliacijos ir anovuliacijos ciklų „susijungimo vietose“, t. y. metų sezonais (kovo, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėn.).
Dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivystantį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio. 22,2% atvejų nustatoma mišri nėštumo nutraukimo genezė.
Simptomai
Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kurį laiką moteris gali tik jausti, kad išnyko jos jaučiami subjektyvūs nėštumo požymiai. Tarkime, moterį labai pykino, buvo šleikštulys, buvo padidėjusios ir jautrios krūtys. Šie požymiai pradeda silpnėti arba išnyksta.
Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Tipiški klinikiniai neišsivysčiusio nėštumo požymiai, kaip taisyklė, yra užsitęsęs kraujingų dėmių atsiradimas iš lytinių takų, skausmingi ar mėšlungiški skausmai pilvo apačioje. Šie simptomai pasireiškia praėjus 2-6 savaitėms po kiaušialąstės vystymosi nutraukimo. Iki to laiko 80% atvejų atskleidžiamas neatitikimas tarp gimdos dydžio ir numatomo nėštumo amžiaus. Gimdos dydžio sumažėjimas dažniau nustatomas vaisiaus mirties metu pirmąjį nėštumo trimestrą.
Persileidimo simptomai:
- Tepimas, išskyros su krauju. Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros.
- Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni.
- Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas.
- Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.
- Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas.
- Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos.
- Nėštumo simptomų išnykimas.
Kaip nustatomas nesivystantis nėštumas?
Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kartais pasireiškia nebūdingas kraujavimas, pilvo maudimas, sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas). Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:
- Nėra vaisiaus širdies plakimo.
- Embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites.
- Matomas tik tuščias gemalo maišelis.
Gydytojas gali sekti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygį kraujyje, kuris turėtų stabiliai didėti nėštumo metu. Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas.
Ką daryti po diagnozės?
Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:
- Laukiama taktika - jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą. Tai natūralus būdas, kai organizmas pats palaipsniui išvalo gimdą.
- Vaistinis išvalymas - skiriami vaistai (pvz., misoprostolis), kurie padeda gimdai susitraukti ir išvalyti nesivystančio nėštumo likučius. Vaistinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, t.y.
- Chirurginis išvalymas (abraziija) - atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę. Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami. Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra.
Emocinė parama ir savijauta po persileidimo
Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą. Jonė, patyrusi šią skaudžią netektį, dalijasi savo išgyvenimais: „Aš viską perkėliau į savigraužą“. Ji pasakoja, kad nors persileidimo procesas buvo itin skausmingas fiziškai, emocinis sukrėtimas buvo daug stipresnis. Liūdesys, apmaudas ir pyktis ant savęs - taip ji įvardijo tuomečius jausmus.
„Vis tiek sužinai, kad kažkokia gyvybė tarsi mezgasi tavyje ir toks jausmas: „oho, čia jau stebuklas kažkoks“. Paskui sužinai, kad tai gyvybei nesiseka megztis tavyje. Tu negali šito ištrinti visiškai“, - pasakoja moteris.
Tyrimas parodė, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą. Psichologė taip pat paminėjo, kad net 15 proc. moterų išsivysto potrauminio streso sindromas. „Šitie duomenys leidžia manyti, kad iš tikrųjų tai labai emociškai intensyvus išgyvenimas ir gali reikėti pagalbos. Kalbant apie psichologinių sutrikimų riziką, mes nustatėme, kad daugiau nei pusei dalyvių pasireiškė postnatalinės depresijos požymių net praėjus ilgam laikui po persileidimo“, - teigia M. Kukulskienė.
Dažnai moterys patiria sunkumų santykyje su savo kūnu: „Moterys kalba apie konfliktą su savo kūnu, lyg jis būtų neatidirbęs darbo, kurį turėtų „natūraliai“ padaryti. Dalyvės minėjo, kad jautėsi išduotos savo kūno, ne tokios moteriškos, kaip turėtų teoriškai, „pagal vadovėlį“, būti.“
M. Kukulskienė atkreipia dėmesį, kad tokio skaudaus išgyvenimo moterims reikėtų stengtis nenukreipti į save. „Nesigėdyti to įvykio ir atvirkščiai - priimti kaip patirtį. Jokiu būdu nenusiteikti prieš save, savo kūną ar save pačią.“
Svarbu:
- Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
- Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
- Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
- Skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.
„Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas. Normalu, kad gali nesinorėti iškart galvoti apie kitą nėštumą. Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas.“
Tarp veiklų, kuriomis psichologė pataria užsiimti moterims, patyrusioms persileidimą, yra fizinė veikla - tai gali būti namų tvarkymas, vaikščiojimas ar sportas. „Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau“, - nurodo M. Kukulskienė. Taip pat labai naudinga edukacinė ir kūrybinė veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės. Visgi svarbiausia - neužsidaryti savyje. „Labai svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis. Kas yra ta saugi erdvė?“
O padėti norintiems artimiesiems, anot M. Kukulskienės, būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms.
Ar galima pastoti vėl?
Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos. Rezultatas gali padėti pacientams išsiaiškinti persileidimo priežastį ir sukurti strategiją, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti nėštumą.
Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo.
tags: #nesivystantis #nestumas #cianoze
