Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali paveikti ir apetitą. Apetito praradimas - ne toks jau ir retas reiškinys, ypač pirmąjį trimestrą. Kartais tiesiog nesinori vienos ar kitos rūšies maisto, kartais galite jausti alkį, bet sunku prisiversti valgyti. Taigi dėl kokių priežasčių prarandamas apetitas? Ar tai gali pakenkti nėščiajai ir vaisiui?
Rytinis pykinimas ir jo įtaka apetitui
Rytinis pykinimas ir vėmimas - vieni dažniausiai pasitaikančių nėštumo negalavimų, ypač pirmąjį trimestrą. Tačiau pykinti gali iki pat gimdymo dienos. Pykinimas ir vėmimas keičia maisto vartojimo įpročius, dažnai atsiliepia apetitui. Moksliniame tyrime nustatyta, kad 70% nėščiųjų patiria pykinimą ir vėmimą. Jei apetitą praradote dėl pykinimo ir vėmimo, stenkitės vengti aštraus ir riebaus maisto, gerkite daugiau skysčių tarp valgymų, valgykite mažomis porcijomis bei dažniau nei įprastai. Jei apetito nėra tik retkarčiais arba jei tam tikru metu nenorite konkretaus maisto, neverta nerimauti. Tačiau jei nuolat nevalgote pusryčių, pietų ar vakarienės, apetitą praradote ilgiau nei parą ir per ją nieko nevalgėte, reikėtų pasitarti su specialistais. Tokiu atveju tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali pradėti trūkti svarbiausių maistinių medžiagų.
Jei apetitą praradote dėl varginančio pykinimo ir vėmimo, pabandykite valgyti mažomis porcijomis, venkite aštraus ir riebaus maisto (dėl pastarojo kyla rūgštys), taip pat į racioną įtraukite vitamino B1 turinčių produktų.
Psichikos sveikatos sutrikimai ir apetito pakitimai
Apetito sutrikimus gali lemti psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nerimas arba depresija. Dėl įvairių fizinių ir biocheminių pokyčių nėščiąsias dažniau kamuoja psichikos sveikatos problemos. Be to, depresija nėštumo metu gali sukelti norą valgyti nevisavertį, nesveiką maistą, tad nėščiajai gali trūkti svarbiausių medžiagų - folio rūgšties, riebiųjų rūgščių, geležies, cinko ir kt. Tam tikri vaistai, kuriuos saugu vartoti nėštumo metu, gali sukelti šalutinį poveikį - apetito sumažėjimą. Vieni jų - antidepresantai, skirti mažinti depresijos ir nerimo simptomus.
Valgymo sutrikimai nėštumo metu
Kai kurioms nėščiosioms gali pasireikšti valgymo sutrikimai, įskaitant anoreksiją ir bulimiją. Ekspertai apskaičiavo, kad netaisyklingai maitinasi 0,6-27,8% nėščiųjų. Jei negalite valgyti visko, pirmenybę teikite maisto produktams, kuriuos mėgstate, nuo kurių nepykina ir t. t.
Mitybos svarba nėštumo metu
Kūdikio laukimas - vienas ypatingiausių įvykių moters ir jos šeimos gyvenime. Kiekviena besilaukiančioji turėtų stengtis, kad jaustųsi gerai, turėtų daug energijos ir daryti viską, kad užtikrintų, jog mažylis gims sveikas. Tikriausiai visos būsimos mamos yra girdėjusios raginimą valgyti „kaip už du“. Tačiau mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiųjų energijos poreikiai padidėja visai nedaug, vos apie 15%. Valgymas „už du“ gali sąlygoti nutukimą, paskatinti gimdymo ir pogimdyvinio laikotarpio komplikacijas.
Medikai primena, kad mityba per nėštumą turi būti kiek galima įvairesnė. Vienarūšė mityba, t. y. valgyti kokius nors išskirtinius - tik mėgstamus produktus ar patiekalus yra nenaudinga. Net vienos medžiagos stygius per nėštumą arba vėliau, jau žindant, gali turėti rimtų padarinių.
Pagrindinės maistinės medžiagos nėštumo metu:
- Baltymai. Tai - pagrindinė besilaukiančios moters, vaisiaus ir placentos statybinė medžiaga, todėl baltymų poreikiui patenkinti kasdien reikėtų suvalgyti bent 60 g žuvies, vištienos ar kitos mėsos ir nepamiršti į racioną įtraukti bent trijų rūšių pieno produktų.
- Riebalai. Riebalai išskiria dvigubai daugiau kilokalorijų negu riebalai ir yra labai svarbūs kai kuriems vitaminams įsisavinti.
- Angliavandeniai. Tai - pagrindinis kūno energijos, kurios nėštumo metu reikia žymiai daugiau, šaltinis. Tačiau turėkite omenyje, kad ne visi angliavandeniai yra vertingi. Stenkitės rinktis kuo daugiau sudėtinių angliavandenių - kviečių, ryžių, kukurūzų, avižų, miežių ar rugių produktų, vaisių bei daržovių.
- Mineralinės medžiagos ir vitaminai. Nėštumas - rimtas iššūkis moters organizmui, todėl patariama savo mitybą papildyti vitaminais, mineralais bei mikroelementais. Nėštumo metu itin išauga folio rūgšties, vitamino D, kalcio ir cinko poreikis, taip pat padidėja kraujo tūris, todėl itin svarbu gauti daug geležies.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei apetito nėra tik retkarčiais arba jei tam tikru metu nenorite konkretaus maisto, neverta nerimauti. Tačiau jei nuolat nevalgote pusryčių, pietų ar vakarienės, apetitą praradote ilgiau nei parą ir per ją nieko nevalgėte, reikėtų pasitarti su specialistais. Tokiu atveju tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali pradėti trūkti svarbiausių maistinių medžiagų.
Svarbu žinoti apie maisto produktus nėštumo metu
Nėštumo metu išauga ne tik kalorijų, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų poreikis. Grūdinės kultūros (įvairios kruopos, visagrūdžių miltų gaminiai) - raciono pagrindas. Daržovės ir vaisiai (pageidautina kuo daugiau šviežių) kartu su grūdais sudaro raciono pagrindą. Išaugę nėščiosios poreikiai patenkinami laikantis sveiko maitinimosi rekomendacijų, todėl produktai ir patiekalai turėtų būti kiek įmanoma maistingesni, šviežesni ir įvairesni.
Vengtini maisto produktai:
- Žalia mėsa, žuvis, suši, sašimis, nepasterizuotas pienas ir jo produktai, žalios kiaušinių.
- Šaltai rūkyta mėsa, dešros, dešrainiai.
- Žuvis su dideliu gyvsidabrio kiekiu (karališkasis skumbrė, marlinas, rykliai, kardžuvės, didžioji tuno rūšis ir kt.).
- Minkštieji sūriai (pvz., Feta, Brie), nebent jie pagaminti iš pasterizuoto pieno.
- Paštetas, kiti mėsos subproduktų gaminiai (dėl didelės vitamino A koncentracijos).
- Produktai su transriebalais (etiketėse jie žymimi kaip „iš dalies hidrinti riebalai“).
- Griežtai nerekomenduojami saldikliai, produktai su maisto priedais.
- Kofeinas (kava, juoda ir žalia arbata, šokoladas) - riboti vartojimą.
- Alkoholis - visiškai vengti.
- Nesezoniai vaisiai ir daržovės (daugiau apdoroti laikymo chemikalais).
Rekomenduojami produktai:
- Žuvis su mažu gyvsidabrio kiekiu (pvz., lašiša, menkė, upėtakis) - iki 340 g per savaitę.
- Probiotikai (ypač moterims, turinčioms didesnę riziką susilaukti alergiško vaiko).
- Joduota druska.
- Vaisiai ir daržovės (ypač sezoniniai).
- Grūdinės kultūros.
- Pieno produktai, pagaminti iš pasterizuoto pieno.
Kofeino vartojimas: Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką, todėl nėštumo metu moterims galima suvartoti iki 200 mg kofeino per dieną (maždaug 1 puodelis kavos). Nerekomenduojama gerti 3-4 puodelių kavos per dieną, nes toks kiekis gali būti žalingas. Moterys, kurioms prieš pastojant diagnozuota mažakraujystė, turėtų kavos gerti mažiau, nes didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Svorio priaugis: Dėl svorio augimo rekomenduojama pasikonsultuoti su akušere ir atsižvelgti į kūno masės indeksą, kuriam iki nėštumo esant nuo 18 iki 25, galima priaugti iki 16 kilogramų.
Mitybos dažnumas: Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis.
Nėščiųjų mityba: 5 patarimai, kaip tinkamai maitintis prieš gimdymą
Mitybos pomėgių pasikeitimai nėštumo metu gali būti susiję su hormonų poveikiu, paaštrėjusia uosle ar psichologiniais faktoriais. Svarbiausia - užtikrinti, kad nėščioji ir vaisius gautų visas reikiamas maistines medžiagas, laikantis saugaus ir subalansuoto mitybos plano.
