Moters lytiniai organai apima tiek išorinius, tiek vidinius organus. Išoriniai organai (vulva) apima lytines lūpas, klitorių ir makštį, tuo tarpu vidiniai organai apima gimdą, kiaušidės ir kiaušintakius.
Vidiniai lytiniai organai yra dauginimosi sistemos organai. Per juos atliekamas lytinis aktas, juose subręsta kiaušialąstė, įvyksta apvaisinimas, gemalo ir vaisiaus vystymasis. Gimdymo metu per moters lytinius organus išstumiamas vaisius su visais jo embrioniniais dariniais (visų pirma placenta).
Vidiniai moters lytiniai organai
Kiaušidės
Tai migdolo formos liauka, kurioje bręsta kiaušialąstės, gaminami hormonai (estrogenai, progesteronas). Suaugusios moters kiaušidė sveria apie 10-15g, yra apie 3-4 cm ilgio ir 1-2 cm storio. Kiaušidės glūdi mažajame dubenyje. Jose formuojasi lytinės ląstelės - kiaušialąstės.
Ovogenezės metu moters kiaušidėse I eilės ovocitas turi 46 chromosomas; jam pirmą kartą dalijantis mejotiškai, susidaro dvi ląstelės, turinčios po 23 chromosomas. Viena iš šių ląstelių, vadinama II eilės ovocitu, gauna beveik visą citoplazmą. Antroji vadinama pirmuoju poliniu kūneliu. Šis gali suirti arba vėl dalintis. II eilės ovocite prasideda mejozės II dalijimasis ir baigiasi II metafazėje. Po to ląstelė iš kiaušidės patenka į kiaušintakius, kur ją gali apvaisinti spermatozoidas. Jam susiliejus su kiaušialąste, ji yra aktyvuojama (apvaisinama). Mejozės metu moters organizme iš vieno I eilės ovocito susidaro tik viena kiaušialąstė ir dažniausiai trys poliniai kūneliai.
Kiaušintakiai
Kiaušintakiai yra vamzdeliai, kurie jungia kiaušides su gimda. Juose įvyksta apvaisinimas, ir jie perneša apvaisintą kiaušialąstę į gimdą.
Gimda
Gimda yra raumeninis organas, kuriame vystosi apvaisintas kiaušinėlis. Gimdos sienelės yra storos ir elastingos, kad galėtų prisitaikyti prie besivystančio vaisiaus.
Gimdos kaklelis
Gimdos kaklelis yra apatinė, siauresnė gimdos dalis, kuri atsiveria į makštį.
Makštis
Makštis (lot. vagina) yra 8-10 cm ilgio vamzdelis, jungiantis gimdos kaklelį su išoriniais lytiniais organais. Ji atlieka svarbią funkciją lytinio akto metu ir gimdant.
Išoriniai moters lytiniai organai (Vulva)
Išoriniai lytiniai organai yra gerai aprūpinami krauju, juose yra daug nervinių galūnių, tai su lytiniu geismu susiję ir organai. Dažnai, juose yra jautriausios moters erogeninės zonos. Jų stimuliavimas skatina makšties sienelių sudrėkimą (makšties lubrikaciją), mažųjų lytinių lūpų ir varputės padidėjimą, laisvesnį įėjimą makštin.
Lytinės lūpos
Didžiosios ir mažosios lytinės lūpos yra odos klostės, kurios apsaugo makšties prieangį ir kitus išorinius lytinius organus.
Varputė
Varputė (klitoris) yra labai jautrus organas, sudarytas iš dviejų akytkūnių, analogiškų vyro varpos akytkūniams. Ji yra svarbi moters seksualiniam pasitenkinimui.
Makšties prieangis
Makšties prieangis yra sritis aplink makšties atidarymą, kurioje yra Skeno liauka (analogas vyro prostatos liaukai), gaminanti skystį, kuris gali turėti įtakos spermai.
Ligų ir sveikatos problemų apžvalga
Ši liga apima navikus, kurie gali būti gerybiniai arba piktybiniai, ir kurie nebuvo tiksliai identifikuoti pagal jų histologinę struktūrą. Tokie navikai gali išsivystyti bet kuriame moters lytinių organų audinyje, tačiau dažnai jie pasireiškia kaip nenustatyti navikiniai procesai, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Tai gali apimti genetinius veiksnius, hormonų disbalansą, uždegiminius procesus bei aplinkos veiksnius, tokius kaip cheminės medžiagos. Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė, kurioje buvo navikų, gali padidinti riziką.
Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti neįprastą kraujavimą iš makšties, skausmą dubens srityje, nereguliarų menstruacijų ciklą ir skausmą lytinių santykių metu.
Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius medicininius tyrimus. Gydytojai dažnai atlieka dubens tyrimą, ultragarsą, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT), kad įvertintų navikų buvimą ir dydį.
Gydymo galimybės gali apimti chirurginį gydymą, chemoterapiją ir radioterapiją, priklausomai nuo naviko tipo ir stadijos. Taip pat įtraukiamos hormonų terapijos galimybės, kurios gali padėti kontroliuoti hormonų lygį ir sumažinti navikų augimą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti imunoterapiją ir tikslinę terapiją, kurios yra pažangios gydymo metodikos, skirtos konkretiems navikų tipams.
Svarbu, kad kiekviena moteris, turinti rizikos veiksnių ar simptomų, kreiptųsi į gydytoją dėl ankstyvos diagnostikos ir gydymo.
Moterų reprodukcinė sistema - struktūra ir funkcija
| Organas | Aprašymas |
|---|---|
| Kiaušidės | Gamina kiaušialąstes ir hormonus (estrogenus, progesteroną). |
| Kiaušintakiai | Transportuoja kiaušialąstes iš kiaušidžių į gimdą, čia įvyksta apvaisinimas. |
| Gimda | Organas, kuriame vystosi vaisius nėštumo metu. |
| Gimdos kaklelis | Apatinė gimdos dalis, jungianti gimdą su makštimi. |
| Makštis | Organas, jungiantis gimdą su išoriniais lytiniais organais, svarbus lytiniam aktui ir gimdymui. |
| Lytinės lūpos | Odos klostės, saugančios makšties prieangį. |
| Varputė (klitoris) | Jautrus organas, atsakingas už seksualinį pasitenkinimą. |
