Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas džiaugsmo, laukimo ir daugybės pokyčių moters organizme, įskaitant ir odos pokyčius. Nors dalis būsimų mamų džiaugiasi vadinamuoju „nėštumo švytėjimu“, kai jų oda atrodo lyg patempta ir išgražėjusi, kita dalis moterų susiduria su jau turėtų odos problemų suintensyvėjimu arba atsiranda naujų. Pasak specialistų, nėštumo metu keičiasi ne tik veido oda, bet ir atsiranda kitų požymių, kurių nebuvo iki tol. Pavyzdžiui, laukiantis daugeliui moterų atsiranda strijų, taip pat gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai.
Oda pradeda keistis nuo pirmosios nėštumo dienos. Didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės, kai placenta pati pradeda gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, todėl sakoma, kad nėštumo pradžioje moters plaukai, nagai ir oda tiesiog žvilga. Tam daugiausiai įtakos turi „grožio“ hormonai estrogenai, kurie gražina odą. Buvusi sausai oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Kai oda riebėja, gali pradėti varginti spuogai. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas.
Nėščios moterys dažniausiai susiduria su sausa oda, odos patamsėjimu (melazma) arba akne. Tuo tarpu atopiniu dermatitu, psoriaze ar rožine sergančios moterys paminėjo, kad nėštumo metu odos ligos paryškėjo, paūmėjo.
Viena iš dažniausių ir dažniausiai aptariamų odos problemų nėštumo metu - spuogai ir bėrimai. Ką daryti, jei jus kamuoja spuogai nėštumo metu? Rekomenduojama prisiminti paauglystę ir imtis tų pačių priemonių: nespaudyti ir nekrapštyti spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus. Atsiradusių spuogelių visai nereikėtų liesti. Tada jie išgyja per trumpesnį laiką ir nelieka randelių. Spaudžiant ir krapštant, toje vietoje gali likti dėmelių ar randų visam gyvenimui.
Dukart per dieną, ryte ir vakare, rekomenduojama naudoti kokybišką, probleminei odai skirtą, prausiklį. Muilas ir kiti šarminiai prausikliai ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai. Nėštumo metu išorinis odos sluoksnis suplonėja, tampa labiau pažeidžiamas. Netiesa, kad spuogelių atsiranda dėl nešvaros, nes spuogų formavimąsi lemia organizme vykstantys procesai. Tuo periodu, odą būtina tepti drėkinančiais kremais ar geliais skirtais probleminei odai. Galima naudoti vaistažolių kompresus. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės, turi priešuždegiminių savybių. Jei oda dirgli, tokie kompresai naudingi. Rimtesnėms odos problemoms gydyti vaistažolių arbatos per mažai intensyvios. Spuogus galima tepti levandų arba arbatmedžio aliejumi. Šie eteriniai aliejai yra natūralūs antibiotikai, kurie naikina mikroorganizmus ir mažina paraudimą, niežulį ir gėlimą. Nereikėtų pradėti naudoti antibiotikų turinčių tepalų, nepasitarus su gydytoju. Rekomenduojama atsisakyti ir nenaudoti riebių maitinančių kremų. Odos priežiūros priemones rinktis tokias, kurios nekemša porų. Makiažo priemonių ir maskuojamųjų priemonių sudėtyje neturėtų būti aliejų ir kamedogeniškų medžiagų (kemšančių poras).
Gydyti spuogus nėštumo metu yra tikrai labai sunkus uždavinys. Nėštumas yra subtilus etapas moters gyvenime, kai ji turi imtis papildomų atsargumo priemonių. Prieš gydant spuogus, šiuo periodu, reikia, pirmiausiai susipažinti su reikiama informacija. Prieš vartojant vaistus nuo spuogų, būtina išsiaiškinti ar jie nėra kenksmingi vaisiui. Ši problema moteris kamuoja antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą - nuo 26 iki 34 savaitės. Kaip ir paauglystėje, spuogai nėštumo metu „renkasi“ tas pačias vietas - kaktą, nosį, smakrą ir skruostus. Kartais atsiranda spuogų ant nugaros ir krūtinės. Spuogai, lotyniškai vadinami acne (nuo žodžio „viršūnė“) - tai odos uždegiminiai mazgeliai. Dėl padidėjusios odos sekrecijos (riebalų) užsikemša riebalinių liaukų žiotys ir susidaro raginiai kamščiai (kamedonai). O patekus bakterijoms gali susidaryti spuogai. Pagrindinė šių spuogų priežastis - lytinių hormonų pakitimai nėštumo metu.
Kiti dažni nėštumo metu pasitaikantys odos pokyčiai yra strijos ir pigmentacija.
Strijos - nedideli odos dariniai, įtrūkimai, kiek primenantys smulkius randelius. Strijos nėštumo metu - itin dažna odos problema. Jos atsiranda ant sėdmenų, šlaunų, liemens, krūtinės ir pilvo staiga didėjant kūno svoriui ir odai tempiantis, tačiau įtakos strijų atsiradimui gali turėti ir paveldimumas, amžius, odos tipas, ypatumai (elastingą odą strijos nusėja rečiau, jų būna mažiau arba jos būna smulkesnės). Norint jų išvengti, patariama užsiimti prevencija - reikia stengtis, kad jos neatsirastų. Nėštumo metu patariama vartoti daug skysčių, kad oda neprarastų elastingumo. „Strijos dažniausiai atsiranda būtent tose vietose, kur tempiasi oda - ant pilvo, šlaunų, sėdmenų ir krūtų. Šias vietas rekomenduojama jau nuo antrojo nėštumo trimestro itin drėkinti - tepti priemonėmis, kurios suteikia odai elastingumo. Tai daryti reikėtų tik nusiprausus, kol oda dar drėgna ir lengviau įsisavina priemonę. Šiai procedūrai labiausiai tinka kremas nuo strijų arba kosmetinis aliejus“, - pataria vaistininkė ir priduria, kad besimaudant duše naudinga kartą per savaitę ar net du atlikti masažą su tuo pačiu kūno aliejumi. Masažas ne tik padės priemonei geriau įsigerti, bet ir stimuliuos kraujotaką, padės išvengti ir nepageidaujamo celiulito nėštumo metu. Anot specialistų, moterys klaidingai mąsto ir elgiasi, kai išvysta pirmąsias strijas ir nustoja tepti kūną kremais ar aliejais. Neva, strijų atsikratyti neįmanoma - nebent apsisaugoti nuo jų: „Šiame įsitikinime yra dalis tiesos, nes jau pabalusių, įsisenėjusių strijų beveik neįmanoma panaikinti kosmetinėmis priemonėmis, tačiau, kol jos dar yra rausvos - kremai ir serumai gali padėti jas ženkliai sumažinti.“
Odos pigmentacija - tai patamsėjimai. Įprastai nėščiosios pastebi tamsesnę liniją nuo gaktos srities iki bambos, oda patamsėja pažastų ir kirkšnių srityse, aplink krūtų spenelius (areoles), pigmentinių dėmių atsiranda ir ant veido. Ypač atidžiai odą saugoti turėtų pigmentinių dėmelių, strazdanų turinčios moterys. Joms nėštumo metu siekiant išvengti gausesnės odos pigmentacijos patariama naudoti pigmentines dėmes šviesinančius kremus su SPF filtru. Viena iš pigmentacijos formų yra melazma - „nėštumo kaukė“. „Dažnai moterys klaidingai mano, kad šios dėmės pranyks savaime, o jas geriausiai maskuoja įdegis. Iš tikro, tai pastarasis gali dar labiau suaktyvinti pigmentaciją, o degintis nėštumo laikotarpiu nepatartina“, - teigia specialistai. Nėščiosioms, susidūrusioms su tokia problema, rekomenduojama kreiptis į dermatologą, kuris paskirstytų tinkamą kosmetiką. Dažniausiai medikai šiai bėdai spręsti skiria kosmetiką turinčią vitamino A ir glikolio rūgšties. Vitaminas A padeda atsinaujinti odai, o glikolio rūgštis šviesina pigmentines dėmes.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į veido patinimą, kuris gali atsirasti dėl skysčių susilaikymo, kurį sukelia hormonų pasikeitimas. Nors tai yra visiškai normalus reiškinys besilaukiant, svarbu stebėti ir pranešti akušerei ar šeimos gydytojui, jei patinimas tampa labai didelis, ypač jei tinsta veidas ir rankos.
Kokie ingredientai kosmetikoje tinkami, o kurių reikėtų vengti laukiantis?
Prieš pradedant vardinti ingredientus, svarbu paminėti, kad duomenų apie jų poveikį nėštumo metu nėra labai daug. Suprantama - juk su nėščios moterys niekas neeksperimentuoja, jokių galimai kenksmingų medžiagų nebando. Tačiau neigiama praeities patirtis bei tam tikrų tyrimų rezultatai, organizacijų rekomendacijos yra pakankamai tvirti argumentai tam, jog galima būtų įvardyti pagrindinius ingredientus, kurių odos priežiūrai nėščios moterys naudoti negali.
Ingredientai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu:
- Retinoidai. Vitaminas A yra būtinas žmogaus organizmui. Jis atlieka svarbų vaidmenį, formuojant regą, sudarant imuninę sistemą, taip šis vitaminas svarbus odai. Vitaminas A, kuris yra geriamas ar tepamas ant odos, organizme yra keičiamas retinoliu. Retinoidai yra naudojami grožio produktuose, skirtu kovoti su odos senėjimu. Jie padeda atsistatyti odos ląstelėms, taip skatindami odos atsinaujinimą ir užkirsdami kelią jos senėjimui. Šių medžiagų kiekis nereceptiniuose preparatuose yra mažas, o štai receptiniuose, tokiuose kaip tretinoinas ir izotretinoinas, yra žymiai didesnės šios medžiagos koncentracijos. Taigi nėštumo metu nerekomenduojama naudoti priemonių, kuriose yra bet kokių retinoidų. Izotretinoiną vartojančios moterys turėtų žinoti, jog vaistą reikėtų nutraukti likus mėnesiui ar dviem iki planuojamo pastojimo.
- Salicilo rūgštis. Ji veikiausiai žinoma visiems, kam teko kovoti su akne ar spuogais. Nors mažomis dozėmis ant odos tepama salicilo rūgštis neturėtų būti kenksminga, visgi geriamų preparatų arba didesnės koncentracijos produktų, tokių kaip odos šveitikliai, nėščios moterys turėtų vengti.
- Hidrochinonas. Tai receptinis vaistas, skirtas odai šviesinti. Jo naudojimą taip pat rekomenduojama nutraukti, jei laukiatės.
- Ftalatai. Šios medžiagos galima rasti daugelyje grožio produktų. Tyrimuose, atliktuose su gyvūnais, yra pastebėta, jog ftalatų naudojimas yra siejamas su endokrininės sistemos ir reprodukcinės sistemos trikdžiais. Manoma, jog ftalatai taip pat gali pakenkti ir vaisiui. Taigi nėščios moterys turėtų žiūrėti, kad kosmetikos produktų sudėtyje tų ftalatų nebūtų. Dažniausias kosmetikoje naudojamas ftalatas - dietilftalatas.
- Formaldehidas. Tiesa, šiai laikais jis gana retai sutinkamas kosmetikos produktuose, nes žinomi faktai, kad jis sukelia vėžį. Tačiau yra medžiagų, kurios atpalaiduoja formaldehidą, taigi reikia žiūrėti, kad ir jų nebūtų grožio produktuose.
- Oksibenzonas. Tai medžiaga, kurios nėščiosios taip pat turėtų vengti. Oksibenzonas - dažniausiai apsaugoje nuo saulės naudojamas UV filtras. Manoma, kad ši medžiaga taip pat kenkia vaisiui.
- Parabenai. Dažnai naudojami konservantai, kurių poveikis estrogenui kelia klausimų dėl jų saugumo. Parabenų vengimas gali sumažinti potencialią riziką.
- Benzoilo peroksidas. Gali būti naudojamas mažais kiekiais, tačiau prieš vartojimą būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Saugūs odos priežiūros ingredientai nėštumo metu:
- Vitaminas E. Garsėja antioksidacinėmis savybėmis, saugančiomis odą nuo oksidacinio streso. Tai ypač naudinga nėštumo metu, kai hormoniniai pokyčiai gali padidinti odos jautrumą. Be to, jis skatina odos gijimą, padėdamas atkurti odą po pažeidimų, tokių kaip strijos ar randai. Tepamas ant odos vitaminas E yra laikomas saugiu.
- Vitaminas C. Galingas ingredientas, žinomas dėl odos šviesinimo ir kolageno gamybos skatinimo. Nėštumo metu jis saugus, taip pat gali padėti spręsti odos problemas, tokias kaip hiperpigmentacija ir blankumas.
- Niacinamidas. Dar žinomas kaip vitaminas B3, niacinamidas palaiko odos barjerą, reguliuoja riebalų gamybą ir mažina uždegimą, nesukeldamas rizikos nėštumo metu.
- Azelaino rūgštis. Saugi ir veiksminga spuogų ir hiperpigmentacijos gydymui. Ji turi priešuždegiminių savybių, naudingų būklei, tokiai kaip rožinė ar melasma.
- Glikolio rūgštis. Ši alfa hidroksi rūgštis (AHA) nėštumo metu saugiai naudojama eksfoliacijai. Ji skatina ląstelių atsinaujinimą, pagerina odos tekstūrą, tačiau koncentracija turėtų būti mažesnė nei 10 %, nes oda gali būti jautresnė.
- Bakuchiolas. Saugi retinoidų alternatyva nėštumo metu, nesuteikianti rizikos vaisiui. Jis pagerina odos elastingumą ir tekstūrą, todėl yra puikus priedas nėščiųjų odos priežiūros rutinoje.
- Hialurono rūgštis. Palaiko drėgmės balansą, kuris gali svyruoti dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu.
- Centella Asiatica (CICA). Padeda mažinti paraudimą ir sudirgimą, taip pat gerina odos barjero funkciją.
- Mineralinės apsauginės priemonės nuo saulės. Apsauga nuo saulės yra svarbi nėštumo metu siekiant apsaugoti tiek motiną, tiek vaisių. Mineraliniai filtrai (pavyzdžiui, cinko oksidas) yra saugi alternatyva cheminiams filtrams.
Kaip prižiūrėti odą nėštumo metu?
Būtina ne tik išorinė priežiūra, bet ir sveika mityba, kuri taip pat gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens, kuris odą ne tik sudrėkins, bet ir išvalys (detoksikuos organizmą iš vidaus). Valgyti daug vaisių ir daržovių, tai padės išlaikyti odą sveiką. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jei gydytojas neprieštarauja, vartoti vitaminą B6 (ne daugiau kaip 25 - 50 mg). Šį vitaminą rekomenduojama vartoti gydant hormonų sukeltas odos problemas.
Kaip prevencinė priemonė, naudinga yra apsaugoti odą nuo didelio kiekio saulės, karščio ar šalčio. Taip pat, rekomenduojama vengti prigludusios aprangos, nes ji sukelia odos prakaitavimą, ko pasekoje gali kiltis spuogelių.
Patarimai, kurių verta laikytis norint turėti sveiką ir gražią odą:
- Tinkama odos higiena. Kokybiškas ir odos poreikius atitinkantis prausiklis padės išlaikyti odą ilgiau švarią ir gaivią.
- Nenaudoti rankšluosčio veido odos nusausinimui. Vienkartinės popierinės servetėlės - tinkamiausias pasirinkimas.
- Kuo dažniau keisti pagalvės užvalkalą.
- Odai būtinas tinkamas drėkinimas. Kasdien išgerti pakankamą kiekį skysčių (1kg/30 ml) bei naudoti drėkinančiomis savybėmis pasižyminčias kosmetikos priemones.
- Apsauga nuo saulės. Rinktis kosmetikos priemones, kurios turi SPF (rekomenduojama ne mažiau 30). Fotosenėjimas yra pagrindinė ir greitinanti odos senėjimą priežastis.
- Sausos odos savininkėms nepamiršti odą maitinančių kosmetikos priemonių.
- Naudoti kokybišką kosmetiką!
- Reguliariai atliekamos profesionalios odos priežiūros procedūros.
- Sveika ir subalansuota mityba.
Nėštumo metu svarbiausia - saugumas ir informuoti pasirinkimai. Prieš keičiant odos priežiūros priemones, pasitarkite su sveikatos specialistu, o individualus požiūris į odos priežiūrą yra labai svarbus sveiko nėštumo pagrindas. Būdamos informuotos ir apdairios galite užtikrinti tinkamą savo odos priežiūrą nėštumo metu, mėgaudamosi jos grožiu.
