Nereguliarus ciklas ir nėštumas: kaip pastebėti požymius ir sėkmingai pastoti

Nereguliarus menstruacijų ciklas - tai būklė, kai menstruacijos pasireiškia nenuosekliai, sutrikus jų periodiškumui, trukmei ar gausumui. Tokia situacija gali kelti nerimą, ypač planuojant nėštumą, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra neįveikiama kliūtis.

Kas yra reguliarus menstruacijų ciklas?

Menstruacijų ciklas skaičiuojamas nuo pirmos menstruacijų dienos iki dienos prieš kitas mėnesines. Normalu, kai tavo menstruacijos pasirodo reguliariai - maždaug kartą per mėnesį ir kartojasi vidutiniškai kas 28 dienas. Jei tu žymėsiesi savo menstruacijų pradžią kalendoriuje ar programėlėje (Clue, Flo ir kt.), ilgainiui pastebėsi tam tikrą savo mėnesinių periodiškumą. Taip tu galėsi stebėti, kada bus kitos menstruacijos - paskaičiuodama dienų skaičių (kuris dažniausiai kartojasi) nuo paskutinių menstruacijų pirmosios dienos.

Vidutiniška menstruacijų ciklo (kas kiek dienų pasirodo menstruacijos) trukmė yra 28 dienos, tačiau ne visoms. Normalus mėnesinių ciklas yra 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. Stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 m. amžiaus moterų.

Pirmosios menstruacijos paprastai prasideda 12-14 metų, o kai kurioms menstruacijos gali prasidėti ir nuo 9 ar net 16 metų. Jei menstruacijos neprasidėjo iki 16 metų arba jau praėjo 3 metai nuo krūtų augimo pradžios, o menstruacijų dar nebuvo, nueik su mama pas gydytoją ginekologę. Paprastai menstruacijos būna kartą per mėnesį ir užtrunka nuo 3 iki 7 dienų. Paauglystėje tai gali tęstis ir ilgiau. Kai kurių mergaičių menstruacijos užsitęsia iki 10 dienų. Tavo menstruacijų trukmė gali kisti kiekvienam mėnesiui, kol jos susireguliuos. Gausumas ir kraujo spalva taip pat kinta nuo menstruacijų pradžios iki pabaigos. Pirmą, antrą, kartais ir trečią dieną kraujavimas gali būti gausesnis, o spalva tamsiai raudona.

Pirmus kelerius metus tavo menstruacijos gali būti nereguliarios - kai kuriais mėnesiais jų gali net nebūti, tačiau tai yra normalu. Menstruacijos gali pasirodyti du kartus per mėnesį, arba nepasirodyti du mėnesius visiškai. Vieną mėnesį tavo menstruacijos gali tęstis 2 ar 3 dienas, o kitą kartą - 7 dienas. Tai visai normalu, kai tu paauglė.

Tavo menstruacijų trukmė ir gausumas lemia hormonai, kuriuos gamina tavo kūnas. Jos susireguliuoja daugmaž apie 18-20 gyvenimo metus.

Kada verta sunerimti dėl nereguliaraus ciklo?

Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei tavo menstruacijos buvo reguliarios ir nesulaukei jų 3 mėnesius. Taip pat, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, jei kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėn. Jei ciklas nuolatos yra ilgesnis nei 35 dienos, reiktų kreiptis į specialistą. Taip pat ciklas neturėtų būti trumpesnis nei 21 diena.

Jei nereguliarus ciklas kartojasi dažnai arba tęsiasi kurį laiką, labai gausiai ir ilgai kraujuojama, arba jeigu ciklas nepasirodo kelis mėnesius, jeigu įtariate, jog galėjote pastoti, nedelskite ir kreipkitės pas ginekologę.

Dažniausios nereguliaraus ciklo priežastys

Nereguliarus mėnesinių ciklas gali būti sukeltas įvairių veiksnių:

Per didelis fizinis krūvis: Jei tu profesionali sportininkė ar sportuoji intensyviai savo malonumui, gali pastebėti menstruacijų ciklo sutrikimus. Per didelis fizinis krūvis gali būti silpnesnio kraujavimo, retesnių menstruacijų arba menstruacijų dingimo priežastis.
Stresas: Visos paauglės patiria stresą tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų. Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, tačiau tai įtakoja ne tik tavo sveikatą, bet ir menstruacijas. Dėl streso jos gali tapti nereguliarios, arba visai nepasirodyti. Skirk dėmesio streso valdymui, atrask raminančias veiklas ir nepamiršk miego - eik miegoti 22-23 val. ir miegok 8-9 val. Jei jaučiatės įsitempusi, patiriate didelę įtampą gyvenime, galite nesulaukti menstruacijų. Bet įtampai atslūgus, ciklas atsinaujina. Streso šaltiniai gali būti labai įvairūs: egzaminų sesija, naujas darbas, egzotiška kelionė ir pan.
Valgymo sutrikimai: Tokie sutrikimai kaip bulimija ar anoreksija pristabdo fiziologines funkcijas, brendimą ir dėl to mėnesinės gali išnykti. Šiuos sutrikimus būtina gydyti, nes jie pavojingi tavo gyvybei. Per mažas/didelis kūno svoris taip pat gali paveikti ciklą. Dėl drastiško kūno masės sumažėjimo ar įvairių dietų mėnesinės gali visai išnykti.
Hormoniniai sutrikimai: Per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali turėti įtakos tavo mėnesinių ciklui. Kai kurioms mergaitėms pasireiškia padidėjęs hormono androgeno lygis, dėl to atsiranda gausesnis plaukuotumas ant veido, smakro, krūtinės ir pilvo bei sutrinka menstruacijų ciklas.
Nėštumas: Jei tu jau esi seksualiai aktyvi, visada yra pastojimo rizika. Kai menstruacijos nepasirodo, tai gali būti pirmasis nėštumo požymis. Ar tu nėščia gali parodyti nėštumo testas, kuris parduodamas vaistinėse.
Kontraceptinės priemonės: Kai moteris naudoja kontraceptines priemones, jos ciklas būna pakankamai pastovus, atsikartojantis kas 28 dienas, silpniau ar gausiau kraujuojant. Tačiau net ir naudojant kontraceptines priemones gali pasitaikyti nereguliarus ciklas, dėl tų pačių priežasčių, kaip ir prie natūralaus ciklo: streso, dietos, per aktyvaus sporto. Pastoti taip pat galima, ir dažniausia dėl tos priežasties, jog moteris kelias dienas iš eilės pamiršta išgerti tabletę.
Amžius: Yra du moters gyvenimo etapai, kai mėnesinių ciklas gali būti nepastovus: tai paauglystė ir apie 10 metų prieš menopauzę (prieš menstruacijoms visai išnykstant). Kalbant apie paaugles - trečiaisiais menstruacijų metais ciklas nusistovi 95 procentams merginų.

Grafikas rodantis menstruacijų ciklo fazes

Nėštumas ir nereguliarus ciklas

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš pagrindinių nėštumo požymių - mėnesinių nebuvimas. Vis dėlto, kai kurios moterys susiduria su situacija, kai, jau būdamos nėščios, patiria kraujavimą, kurį klaidingai palaiko mėnesinėmis.

Mėnesinės - tai cikliškas kraujavimas, trunkantis kelias dienas per mėnesį, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ apvaisintą kiaušialąstę. Jeigu apvaisinimas neįvyksta, prasideda mėnesinės, kurių metu išvešėjusi gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina. Mėnesinių ciklo metu vykstančius procesus valdo hormonai, kurių koncentracija nėštumo metu pakinta. Dėl pakitusios hormonų koncentracijos pastojus nebevyksta ovuliacija, sustoja cikliškas gimdos gleivinės audinio atsinaujinimas, storėjimas ir išsivalymas. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, t.y. nėštumas nutrūktų. Todėl tikrų mėnesinių nėštumo metu nebūna.

Nors tikros mėnesinės nėštumo metu negalimos, moteris gali palaikyti įvairios kilmės kraujavimą iš makšties mėnesinėmis. Ypač tai tikėtina, jei moters mėnesinių kraujavimas įprastai yra negausus, o ciklas - nereguliarus. Todėl, jei kraujavimo pobūdis lyginant su ankstesniais ciklais yra pakitęs, jei kraujavimas pasireiškia ne „pagal grafiką“, būtina apsilankyti pas ginekologą ar bent jau atlikti nėštumo testą, ypač jei pastaruoju metu turėjote lytinių santykių, kurių metu buvo tikimybė pastoti.

Galimos kraujavimo nėštumo metu priežastys:

Implantacinis kraujavimas: Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant išvešėjusioje gimdos gleivinėje, ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas. Įprastai tai įvyksta praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos, t.y. likus maždaug savaitei iki mėnesinių pradžios.
Negimdinis (ektopinis) nėštumas: Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to, jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą. Kraujavimo intensyvumas dažnai panašus arba didesnis nei per mėnesines, tačiau kartais kraujavimas gali būti labai stiprus, net pavojingas moters gyvybei.
Persileidimas: Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas. Kraujavimą dažnai lydi ir kiti simptomai: spazmai, stiprus skausmas nugaros apačioje ir/arba pilvo srityje, buvusių nėštumo simptomų (pykinimo, krūtų jautrumo ir pan.) dingimas.
Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu į visą gimdą, tad ir į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa jautresnis, pažeidžiamesnis. Tepimas ar nedidelis kraujavimas gali pasireikšti po lytinių santykių, ginekologinės apžiūros (ypač jeigu atliekamas gimdos kaklelio tyrimas) ir pan.
Subchorioninė hematoma: Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės. Įprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau intensyvesnis kraujavimas siejamas su didesne persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika.
Gestacinė trofoblastinė liga: Reta liga, kuri prasideda, kuomet apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai, t.y. gemalas žūsta, o jo gaurelinis dangalas dėl ląstelinių pakitimų vystosi anomaliai, galiausiai suformuoja piktybinį naviką.
Infekcija: Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi. Dažniausiai kraujavimas kyla dėl to, kad infekcijos paveiktas gimdos kaklelis arba lytiniai organai yra jautresni, lengviau pažeidžiami (todėl įprastai kraujuojama po lytinių santykių) arba ant jų atsiranda žaizdelių, opelių.
Gimdos kaklelio polipas: Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu.
Gimdos kaklelio vėžys: Kraujavimas ne menstruacijų metu (ypač po lytinių santykių) yra vienas iš dažniausiai pastebimų gimdos kaklelio vėžio simptomų.
Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga: Placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio dalį. Esant placentos pirmeigai gali nebūti jokių simptomų, tačiau gali tepti, silpniau ar stipriau kraujuoti.
Placentos atšoka: Placenta nuo gimdos sienelės turėtų atsiskirti jau gimus kūdikiui, tačiau kartais placentos dalis (rečiau visa placenta) atsiskiria anksčiau. Placentos atšoką beveik visuomet lydi kraujavimas.
Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga: Tai reta patalogija, kuomet „atviros“, placentos arba virkštelės audiniu neapsaugotos kraujagyslės gali pasislinkti po kūdikiu ir plyšti prasidėjus gimdymui. Prasidėjęs kraujavimas yra labai pavojingas vaisiui.
Gimdos plyšimas: Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija, tuomet plyšimas įvyksta rando vietoje. Plyšus gimdai kraujavimą lydi staigus, stiprus pilvo skausmas, sąrėmių išnykimas (jeigu plyšimas įvyksta prasidėjus gimdymui), vaisiaus būklės blogėjimas.
Priešlaikinis gimdymas: Priešlaikiniu gimdymu yra laikomas gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jo simptomai yra panašūs, kaip ir vėliau vykstančio gimdymo: apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas, gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio trumpėjimas ir atsivėrimas. Prasidedantį priešlaikinį gimdymą dažnai parodo ir kraujingos išskyros iš makšties.

Nėštumo testas ir jo atlikimo instrukcija

Ankstyvieji nėštumo požymiai

Planuojant vaikelį, moteris tampa atidesnė savo kūnui. Nuovargis, jautri krūtinė, noras į lovą kristi vos grįžus po darbo - visa tai jai gali sufleruoti apie būsimą nėštumą. Ankstyvieji nėštumo požymiai gali būti:

Dingusios mėnesinės: Mėnesinių nebuvimas - vienas iš patikimiausių požymių, kad jūs nėščia. Tačiau jų dingimas gali būti susijęs ne tik su nėštumu. Kai kuriais atvejais mėnesinės dingsta dėl streso, hormoninių ligų. Ir atvirkščiai - kartais pastojus moteris pakraujuoja tomis dienomis, kai įprastai būdavo mėnesinės.
"Keista" krūtinė: Pasikeitusi krūtinė moterims taip pat signalizuoja apie galimą nėštumą. Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių pokyčių, krūtinė tampa didesnė, o krūties speneliai - didesni. Krūtinės pokyčiai susiję su darbu, kurį krūtims teks nudirbti po devynių mėnesių - žindyti kūdikį.
Pykinimas: Pykinimas irgi gali reikšti, jog jūsų svajonė tapti mama ima pildytis. Pykinimas skirtingoms moterims pasireiškia nevienodai. Vienoms jis būna pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais ir labiau kamuoja rytais. Kitas pykina labiau vakarais arba visos dienos metu. Tai, kad nėščiąsias pykina, „kaltas“ yra nėštumo hormonas choriogonadotropinas (HCG), kurio gamintis pradeda iš karto pastojus.
Nuovargis: Kaip vieną iš nėštumo požymių, jį nurodo daug moterų. Mieguistumas, jėgų neturėjimas gali reikšti nėštumą, tačiau taip pat jis gali kamuoti dėl pervargimo darbe, patirto streso. Kai kurios moterys jaučiasi labiau nedarbingos, negu įprastai ir prieš mėnesines.
Svyruojanti nuotaika: Dėl nepaaiškinamų priežasčių svyruojanti nuotaika gali liudyti apie pastojimą, ir to priežastis - hormonų pasikeitimai apvaisintos moters organizme.
Tempimas pilvo apačioje: Tai irgi vienas iš galimų nėštumo požymių, paaiškinamas tuo, kad pastojus ima didėti gimda, ir ją laikantys gimdos raiščiai tempiasi. Todėl jautrios moterys gali jausti tempimą, dilgčiojimą ar nedidelį skausmą pilvo apačioje.
Padidėjęs apetitas: Jeigu moteris jaučia padidėjusį apetitą, norą valgyti „keistų“ patiekalų, ji neretai suverčia kaltę nėštumui. Taip irgi gali būti, ypač, jei šalia šio, ji jaučia ir kitus aukščiau išvardintus simptomus.

Kaip patvirtinti ar paneigti nėštumą?

Nėštumo testas: Vaistinėse parduodami nėštumo testai atliekami su moters šlapimu. Geriausiai tinka rytinis šlapimas. Šiuos testus rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip dvi savaitės po galimos pastojimo datos. Nėštumo hormonai gaminasi nevienodai, todėl vienai moteriai nėštumą testas gali parodyti anksčiau, kitai - vėliau. Testas, atliktas nesulaukus teorinės mėnesinių datos, yra nepatikimas.
Kraujo tyrimas: Anksčiau, negu nėštumo testas, nėštumą gali parodyti kraujo tyrimas, kuris gana anksti užfiksuoja nėštumo hormono padidėjimą kraujyje.
Gydytojo apžiūra ir ultragarso tyrimas: Gydytojas apžiūros metu gali nustatyti požymius, kurie leidžia įtarti nėštumą.

Nėštumo testų rūšys ir kaip juos naudoti

Mėnesinių ciklas po gimdymo

Gimdymas - tai ne tik naujos gyvybės atėjimas, bet ir didžiulis pokytis moters organizmui. Vienas iš dažniausių klausimų, iškylančių moterims po gimdymo, yra: „Kada vėl prasidės mėnesinės?“ Atsakymas - individualus, nes tai priklauso nuo daugybės veiksnių: žindymo, hormonų pokyčių, organizmo atsistatymo greičio ir net emocinės būsenos.

Kada grįžta mėnesinės po gimdymo?

Žindančioms moterims: Jei moteris žindo išimtinai (t. y. kūdikis maitinamas tik mamos pienu, be papildomų maisto produktų ar mišinukų), mėnesinės gali negrįžti net 6 mėnesius ar ilgiau. Kartais jų nebūna visą žindymo laikotarpį. Taip yra dėl padidėjusio prolaktino kiekio - šis hormonas slopina ovuliaciją.
Nežindančioms moterims: Jei moteris nežindo arba žindo dalinai, menstruacijos dažniausiai grįžta per 6-12 savaičių po gimdymo. Tačiau pirmosios mėnesinės gali būti kiek kitokios - gausesnės, ilgesnės ar nereguliarios.

Lochijos - tai dar ne mėnesinės: Po gimdymo, ypač pirmosiomis savaitėmis, moteris kraujuoja - šis kraujavimas vadinamas lochijomis. Tai visiškai normalu ir reiškia, kad gimda valosi nuo placentos liekanų ir gleivinės. Lochijos trunka 4-6 savaites, palaipsniui šviesėja, tampa rusvos ir galiausiai išnyksta. Jei po šio laikotarpio vėl pradeda kraujuoti - tai jau gali būti pirmosios mėnesinės.

Ar mėnesinių ciklas po gimdymo bus toks pat, kaip anksčiau? Ne visada. Daugeliui moterų ciklas keičiasi - gali tapti trumpesnis ar ilgesnis, gausesnis ar lengvesnis. Taip pat gali keistis PMS požymiai (nuotaikų kaita, krūtų jautrumas, skausmai). Organizmui gali prireikti 2-3 ciklų, kad viskas stabilizuotųsi. Jei po kelių mėnesių ciklas išlieka labai nereguliarus, verta pasitarti su gydytoju.

Ar galima pastoti prieš sugrįžtant mėnesinėms? Taip - ovuliacija gali įvykti prieš pirmąsias mėnesines, todėl galimybė pastoti egzistuoja net ir be matomų menstruacijų. Dėl to rekomenduojama kalbėtis su gydytoju apie kontracepciją dar pirmajame pogimdyviniame vizite.

Kaip padėti organizmui atsigauti ir grįžti į ritmą?

Poilsis ir kokybiškas miegas: Žinoma, su naujagimiu tai iššūkis, bet kiekviena minutė skirta poilsiui padeda atsigauti.
Subalansuota mityba: Organizmui reikia geležies, vitaminų ir pakankamai skysčių.
Fizinis aktyvumas: Lengvi pratimai ar pasivaikščiojimai skatina kraujotaką ir hormonų pusiausvyrą.
Emocinė savijauta: Nuotaikų kaita po gimdymo yra normali, tačiau ilgai užsitęsęs liūdesys gali būti pogimdyvinės depresijos ženklas - nedelskite pasitarti su specialistu.