Gimdos kaklelio ligos, įskaitant žaizdeles, dažniausiai nepasireiškia specifiniais simptomais, todėl labai svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą.
Gimdos kaklelio pakitimų klasifikacija ir svarba
Skiriamos trys pagrindinės gimdos kaklelio pakitimų klasifikacinės grupės: foninės būklės (pvz.: ektopija, polipas, tikroji erozija), ikivėžinės ligos ir vėžiniai susirgimai. Gimdos kaklelio pakitimai gali būti pastebimi jau eilinės ginekologinės apžiūros metu. Neteisinga nuomonė, kad jaunos ir negimdžiusios moterys retai serga šiomis ligomis ir jų gydyti nebūtina. Bet kurie gimdos kaklelio pakitimai gali progresuoti ir pereiti į vėžį, todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir gydyti.
Palyginimui, Suomijoje, kurioje gyvena 5,2 mln. gyventojų, dėl gimdos kaklelio vėžio miršta apie 100 moterų, o Lietuvoje, turinčioje 3 mln. gyventojų, ši liga nusineša apie 250 moterų gyvybių.

Gimdos kaklelio žaizdelė (erozija)
Gimdos kaklelio žaizdelė (lot. erosio) yra dažniausias gimdos kaklelio susirgimas, diagnozuojamas kas ketvirtai moteriai. Šį susirgimą lemia lytinių organų uždegimas, kurį gali sukelti bakterijos, virusai, grybeliai, chlamidijos, taip pat hormonų pusiausvyros sutrikimas. Gimdos kaklelio erozija ir ektopija yra dvi sąlygos, kurios dažnai yra susijusios, tačiau turi skirtingas apraiškas. Erozija apibūdina gleivinės ar odos pažeidimus, kurie gali būti paviršiniai arba gilesni, o ektopija reiškia, kad gleivinė, paprastai esanti gimdos kaklelio viduje, auga už jo ribų. Pagrindinės gimdos kaklelio erozijos ir ektopijos priežastys apima hormonų disbalansą, lėtines infekcijas (pvz., chlamidijas ar herpeso virusą), taip pat traumas, susijusias su gimdymu ar abortu. Hormonų lygio pokyčiai, ypač estrogeno, gali skatinti epitelio augimą.
Dažniausiai šie susirgimai nesukelia menstruacijų ciklo sutrikimų, neskausmo ar akivaizdžių išorinių požymių. Gimdos kaklelio erozija ir ektopija gali pasireikšti įvairiais simptomais. Dažniausi simptomai yra skausmas lytinių santykių metu, neįprastas makšties išskyrų pobūdis, kraujavimas tarp menstruacijų arba po lytinių santykių. Kai kuriais atvejais moterys gali patirti ir pilvo skausmus.

Mėnesinių ciklo sutrikimai ir jų priežastys
Nereguliarios menstruacijos yra dažna problema, su kuria susiduria kone kas ketvirta mergina ir moteris. Nors daugeliui vis dar nedrąsu kalbėti apie šias patirtis, svarbu suprasti jų priežastis ir pasekmes. Ciklas gali būti nereguliarus vos tik mėnesinėms atsiradus, tačiau įprastai susireguliuoja per porą metų. Retėjantis, gausesnis ar trumpiau trunkantis kraujavimas būdingas ir premenopauzės laikotarpiu. Svarbu žinoti, kad normaliu laikomas tiek trumpesnis, tiek ilgesnis mėnesinių ciklas, kuris gali svyruoti nuo 25 iki 35 dienų. Taigi, sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei kas 34 d. arba trumpiau nei 24 d. Sunerimti bei kreiptis į gydytojus reikėtų esant trumpesniam nei 25 dienos ar ilgesniam nei 35 dienos mėnesinių ciklui, ciklo trukmei ženkliai svyruojant bei išvis nežinant, kada bus mėnesinės. Mėnesinių ciklo sutrikimu laikomas ir ilgai besitęsiantis ar trumpas, tačiau labai gausus kraujavimas.
Pagrindinės nereguliarių menstruacijų priežastys:
- Stresas: Stresinės situacijos (darbe, valgymo sutrikimai, ypač staigus svorio netekimas, dažnas ir intensyvus sportavimas) gali laikinai sutrikdyti hormonų gamybą galvos smegenyse, atsakingą už reguliarų mėnesinių ciklą.
- Ligos: Skydliaukės ligos gali lemti nereguliarų mėnesinių ciklą (trumpi ar ilgi ciklai), svorio pokyčius, padidėjusį sudirgimą, odos sausumą, nuovargį ar perdėtą energijos antplūdį.
- Amžius: Perimenopauzė, laikas prieš menopauzę, prasideda maždaug nuo 40 metų ir gali tęstis iki 10 metų.
- Medikamentų vartojimas.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai: Tai gali lemti policistinių kiaušidžių sindromą (PKS), kuriam būdingi ne tik nereguliarūs ciklai, bet ir aknė, odos problemos, plikimas, padidėjęs plaukuotumas, sunkiai sureguliuojamas viršsvoris.
- Endometriozė: Liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės išplitimas už gimdos ribų, gali pasireikšti itin skausmingomis mėnesinėmis.
- Cistiniai kiaušidžių dariniai: Gali sukelti sunkiai pakeliamą mėnesinių skausmą bei nereguliarų ciklą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mitybą ir gyvenimo būdą: ilgalaikis stresas, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, didelis fizinis krūvis, griežtos dietos ar valgymo sutrikimai gali turėti įtakos mėnesinių ciklo reguliarumui.
Ovuliacijos ir gimdos kaklelio pokyčiai ciklo metu
Moterų hormoninė sistema veikia maždaug 28 dienų ciklu su 4 fazėmis, kurių metu keičiasi nuotaika, energijos lygis, produktyvumas, fiziniai bei emociniai poreikiai. Gimdos kaklelis, jungiantis gimdos ertmę su makštimi, taip pat keičiasi skirtingose ciklo fazėse. Mėnesinių ciklas pradedamas skaičiuoti nuo pirmos kraujavimo dienos ir baigiasi dieną prieš kitas menstruacijas.
- Menstruacijų metu: Gimdos kaklelis yra žemai ir tvirtos struktūros, primenantis nosies galiuką.
- Po menstruacijų: Gimdos kaklelis pradeda kilti aukščiau.
- Ovuliacijos metu: Gimdos kaklelis pakyla į savo aukščiausią padėtį, tampa minkštas, šlapias, slidus bei atviras. Jo anga būna ovali, plati, o gleivės skaidrios, blizgančios - primena akies vyzdį. Gimdos kaklelio išskyrų pagausėja, jos gali būti skaidrios ir tąsios, primenančios termiškai neapdoroto kiaušinio baltymą. Tai vaisingiausias menstruacinio ciklo laikas.
Gimdos kaklelio tikrinimas kartu su bazinės kūno temperatūros matavimu, makšties išskyrų pokyčių stebėjimu ir ovuliacijos testais gali būti naudingas būdas vaisingumo ir ovuliacijos stebėjimui.
Menstruacinis ciklas
Diagnostika ir gydymas
Gimdos kaklelio pakitimai dažniausiai pastebimi eilinės ginekologinės apžiūros metu. Pagrindinis tyrimas, leidžiantis aptikti pakitimus (tiek gerybinius, tiek vėžinius) - citologinis tyrimas (PAP tepinėlis). Tačiau svarbu žinoti, kad neigiamas tyrimų atsakymas 40% atvejų gali būti neteisingas dėl netinkamai paimto audinio, blogų saugojimo sąlygų ar netinkamai naudojamų priemonių. Siekiant tikslesnės diagnozės, būtina atidžiau ištirti gimdos kaklelį kolposkopu - specialiu optiniu prietaisu, kuris padidina ir apšviečia vaizdą.
Prieš tyrimus būtina:
- Parą iki tyrimo neturėti lytinių santykių.
- Nenaudoti jokių makšties žvakučių, kremų ar tablečių.
- Nesišlapinti ir nesidaryti makšties praplovimų.
Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvų atvejų atveju gydymas gali būti nereikalingas, o moterims gali būti rekomenduojama reguliariai stebėti būklę. Jei simptomai ryškūs, gydymas gali apimti vaistų skyrimą infekcijoms gydyti, hormonų terapiją arba chirurgines procedūras, tokias kaip krioterapija ar diatermija, siekiant pašalinti pažeistas gleivinės vietas. Naujausios terapijos galimybės apima lazerinę terapiją.
Konservatyvus tausojamasis lazerinis - chirurginis gydymas, kuris atliekamas „GK klinikoje“, - apima pakitusios gimdos kaklelio srities vaporizaciją arba konizaciją CO2 lazeriu. Metodo esmė - sergančių audinių pašalinimas. Lazeriu galima kontroliuoti skleidžiamos bangos ilgį ir nukreipti spindulį į tiksliai norimą vietą. Audinys virsta garais ir anglimi. Toks ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų gydymas nepalieka randų ir nesutrikdo kaklelio funkcijos, o žaizda per tris savaites apsitraukia nauju sveiku daugiasluoksniu epiteliu. Šios procedūros metu taikoma vietinė anestezija, o gerų rezultatų pasiekiama iki 96 proc. ligonių.

Pirminei ŽPV (žmogaus papilomos viruso) infekcijos profilaktikai labai svarbus lytinio gyvenimo saugumas. Yra nustatyta, kad 78 procentams jaunų moterų gimdos kaklelio patologiją sukelia žmogaus papilomos viruso infekcija, ypač plintanti lytiškai. Be to, šis virusas yra žinomas kaip vėžio sukėlėjas.
tags: #nereguliarios #menstruacijos #zaizdele #gimdos #kaklelyje

