Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus vaikų raidai ir socializacijai. Tačiau kai kuriais atvejais vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, dėl kurių tėvai (globėjai) nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo teikiamomis paslaugomis, taip pat pateiksime statistinius duomenis ir teisės aktų nuostatas, susijusias su ikimokykliniu ugdymu Lietuvoje.
Ikimokyklinio ugdymo samprata ir reglamentavimas Lietuvoje
Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinis ugdymas - visuotinis. Tai nėra privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visuotinis reiškia, kad šeimoms garantuojama galimybė gauti vietą įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas. Jeigu tėvai norės, kad jų vaikas ugdytųsi tokioje ugdymo įstaigoje, savivaldybė ar kitas įstaigos savininkas privalės rasti jam vietą. Tai aktualu ir didžiuosiuose miestuose, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne visiems užtenka vietų, ir kaimuose, kuriuose galbūt net nėra darželio. Ikimokyklinio ugdymo visuotinumas leis sudaryti geresnes galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir aktyviau dalyvauti darbo rinkoje.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. - galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m. Prezidentui pasirašius Švietimo įstatymo pataisas, nuo 2023 m. Lietuvoje bus sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, pagerės sąlygos šeimoms, auginančioms tokio amžiaus vaikus.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Kaip ir dabar, socialinę riziką patiriantiems vaikams galės būti skiriamas privalomas dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo programoje. Nauja tai, kad, įsiteisėjus šioms Švietimo įstatymo pataisoms nuo 2021 metų rugsėjo, daugiau įsipareigojimų prisiims valstybė. Visiems vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, o pats ugdymas bus finansuojamas nebe iš savivaldybių biudžetų, o valstybės lėšomis. Tai garantuos, kad vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus užtikrintos sąlygos ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vaikams, kurie patiria socialinę riziką, ugdyti iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos ugdymui, maitinimui, pavėžėjimui. 2021 m. ir 2022 m. valstybės biudžete planuojama skirti po 30 mln. eurų, kurie bus panaudoti naujoms ikimokyklinio ugdymo grupėms įsteigti - patalpoms, baldams, įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vaikui nuo gimimo iki 6 metų (iki vaikas privalo pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo programą). Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali trukti iki 6 mėnesių, iki 1 metų. Vaikui skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas yra nemokamas vaiko tėvams (globėjams). Kartu yra skiriamas ir nemokamas maitinimas.
Nuo 2025 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Informaciją apie tai, kad vaikui turėtų būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, surenka savivaldybės paskirti asmenys. Surinktą informaciją svarsto ir rekomendacijas - skirti / neskirti privalomą ugdymą - savivaldybės administracijos direktoriui teikia savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija.
Priežastys, dėl kurių tėvai nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo paslaugomis
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis darželio nelankymo priežasčių yra peršalimo ligos (ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos patenka į šių ligų grupę). Atsakydami į klausimą „Kiek kartų per šiuos metus vaikas dėl ligos nelankė darželio?“, daugiausiai respondentų nurodė, kad 2 kartus (25,5 proc.). Nemažai vaikų (23,1 proc.) ikimokyklinio ugdymo įstaigos dėl ligos nelankė 4 ir daugiau kartų. Visada lankė 4,7 proc. vaikų. Kaip dažniausią ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelankymo priežastį respondentai nurodė peršalimo ligas. 5-7 metų amžiaus vaikų tėvai jas nurodė dažniau (92,5 proc.) nei jaunesnių negu 5 metų amžiaus (90,7 proc.) vaikų tėvai. Tik 5-7 metų amžiaus vaikų tėvai įrašė tokius atsakymus kaip „dantų skausmas“, „lėtinės ligos“, „pervargimas“. „Alergiją“ nurodė daugiau jaunesnių (1,3 proc.) nei 5-7 metų amžiaus (0,5 proc.) vaikų tėvai.
Nors ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje laikomas geros kokybės ir jo rodikliai dažnai lenkia ES vidurkį, problema išlieka ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir jo kokybė vaikams, gyvenantiems kaimuose.
Tėvai (globėjai) gali nesinaudoti ikimokyklinio ugdymo paslaugomis ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, jei vaikas dar nėra visiškai pasveikęs po ligos ir tėvai prašo, kad jis nebūtų vedamas į lauką.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugos ir vaikų lankomumas
Moksliniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni.
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme yra taikomas mišrus finansavimo principas. Tai reiškia, kad kiekvienai ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupei pagal jos dydį ir vaikų skaičių joje ir tam tikroms kiekvieno vaiko išlaidoms padengti valstybė skiria lėšų sumą. Ji apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. Ūkio lėšas padengia įstaigos savininkas. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme paskaičiuota, kad valstybės skiriamos lėšos turi padengti vaiko ugdymą 20 val. per savaitę. Jei vaikas lanko ilgesnę ugdymo programą nei 20 val. per savaitę, už papildomas ugdymo valandas moka tėvai (globėjai). Tėvai (globėjai) taip pat moka už vaiko maitinimą.
Nuo 2020-2021 m. m. lengvatos. Mokestį už papildomą ugdymą ir maitinimo mokestį nustato ugdymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ji gali nustatyti ir atvejus, kada šie mokesčiai gali būti mažinami arba iš viso nemokami. Savivaldybės dažnai nustato, kad mažesnius mokesčius moka socialiai remtinos šeimos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų ir pan.
Savivaldybė organizuoja pavežėjimą kaimo ir miestelių vaikams, kurie gyvena toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos. Šiuo atveju savivaldybė užtikrina vaiko vežimą į arčiausiai vaiko namų esančią ir atitinkančią vaiko poreikius ugdymo įstaigą.
Vaiko dienos režimas ir jo įtaka ikimokyklinio ugdymo lankymui
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dienos metu miega jiems rekomenduojamą laiką. Darbo dienomis 5-7 metų amžiaus vaikų, kurie eina miegoti 21-22 val., buvo daugiau (81,3 proc.) nei jaunesnių (76,0 proc.). Iki 21 val. miegoti daugiau eina jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai (20,7 proc.). Savaitgaliais 21-22 val. einančių miegoti jaunesnių vaikų buvo mažiau (72,0 proc.) nei 5-7 metų amžiaus (75,4 proc.).
Auklėtojos nurodė, kad jų auklėjamose grupėse kai kurie vaikai dienos metu nenori eiti miegoti, tačiau miega, taip teigė didžioji dalis auklėtojų (59,2 proc.). Kad visi vaikai eina miegoti noriai, atsakė 27,6 proc. auklėtojų, o kad visi nenoriai neatsakė nė viena. 13,2 proc. auklėtojų nurodė, kad kai kurie vaikai nenori eiti miegoti ir nemiega. Daugiausia auklėtojų teigė, kad guldo vaikus miegoti dienos metu todėl, kad miegas reikalingas gerai vaiko savijautai (75,0 proc.).
Kalbant apie vaikų laisvalaikį, daugiausia tėvų teigė, jog darbo dienomis jų vaikai žaidžia (92,6 proc.). Savaitgaliais tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose daugiausia vaikų laisvalaikiu taip pat žaidžia (Vilniuje - 96,8 proc., kituose miestuose - 86,7 proc.).
Ikimokyklinio ugdymo kokybė ir vaikų raida
Moksliniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni. Kaip pažymėjo prieš keletą metų Lietuvoje lankęsi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) vadovai, Lietuvos ikimokyklinis ugdymas geros kokybės, rodikliai net lenkia ES vidurkį.
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si) principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas bei šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
tags: #nelankes #ikimokyklinio #ugdymo
