Nors jauni tėveliai su džiaugsmu laukia pirmųjų savo mažylių kartų, tačiau pirmieji dantukai tėveliams kelia nemažą rūpestį ir baimę. Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo.
Dantų dygimo proceso ypatumai
Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti - paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Kurios pasireiškia išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku.
Skaičiuojama, kad apie 70% vaikų susiduria su negalavimais dantukų dygimo metu. Nėra vienos taisyklės kaip dygsta dantukai ir kas gali padėti. Pasitaiko istorijų, kai, atrodo, dantukas pasirodė vos per naktį, o kartais dygimas gali išbalansuoti visos šeimos gyvenimą ir kelioms savaitėms.
Pieniniai dantys tarsi paruošiamieji dantukai, padeda formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims. Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų.
Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus. Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys esantys dantų lanko priekyje. Trečiuoju etapu dygsta kapliai - dantys esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys.
Dantų dygimas yra natūralus vaiko augimo procesas, dažniausiai nereikalaujantis specialistų pagalbos.
Priežiūra ir higiena nuo pirmųjų dantukų
Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį).
Deja, bet vaikams šiek tiek paaugus, valyti dantis nepasidarys lengviau.
Kada geltonuoja vaiko dantys: priežastys
Jeigu dantys geltoni, tai dar nebūtinai reiškia, jog jie nėra sveiki. Ir priešingai - balti spindintys dantys toli gražu neįrodo, jog su jų sveikata viskas tobulai gerai. Ar teko girdėti, jog šiaurinėse platumose gyvenančių žmonių dantys yra kiek pageltę? Natūralų dantų pageltonėjimą lemia gamtiniai, genetiniai veiksniai, gyvenamajame krašte būdinga mityba.
Dantų geltonėjimui turi įtakos daug veiksnių. Tai ne tik prasta burnos priežiūra ir netinkama mityba, bet ir įvairios kitos sąlygos, tame tarpe net ir genetiniai rodikliai.
Dažniausios dantų geltonavimo priežastys:
- Amžius. Kad ir kaip ten bebūtų, didelę įtaką dantų geltonėjimui turi amžius. Žmogaus organizmui senstant, ląstelės tampa nebe tokios jaunatviškos, dantys ne tokie atsparūs, labiau linkę į geltonėjimą.
- Nesveikas maistas. Mūsų sveikata didele dalimi priklauso nuo mitybos. Ne išimtis ir dantys, kurie itin jautriai reaguoja į maisto produktus ir vitaminų bei naudingų medžiagų organizme trūkumą.
- Dažnas kavos, vyno gėrimas. Kava ir vynas - tai du gėrimai, žinomi kaip didžiausi baltų dantų priešai. Norint mėgautis baltesniais dantimis reikėtų atsisakyti kavos ir vyno, arba vartoti jų kaip įmanoma mažiau.
- Rūkymas. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių dantų geltonėjimą provokuojančių veiksnių. Pastebėta, jog rūkančių žmonių dantys gerokai geltonesni, negu neturinčiųjų šio blogo įpročio.
- Netaisyklinga burnos priežiūra. Kruopščiai nevalant dantų, burnos ertmėje kaupiasi nešvarumai ir apnašos, ilgainiui virstančios dantų akmenimis. Savaime suprantama, jog dantų akmenys prie dantų sveikatos ir gražios išvaizdos tikrai neprisideda, todėl reikalingas kruopštesnis valymas.
- Per kieto šepetėlio naudojimas. Dantų sveikatai įtakos turi ne tik tai, kaip jie valomi, bet ir kokios priemonės naudojamos. Svarbu pasirinkti tinkamas, kokybiškas, vengiant šepetėlių per daug kietais šereliais.
- Bruksizmas (griežimas dantimis).
- Fluoro perteklius. Visos medžiagos turėtų būti naudojamos su saiku, tuomet organizme bus balansas. Jeigu dantys labai linkę į geltonėjimą, viena iš priežasčių galėtų būti per didelis fluoro sunaudojimas.
- Genetiniai ypatumai. Polinkis geltoniems dantims gali būti ir paveldimas.
Kaip matote, dantų geltonėjimo priežasčių yra daugybė, todėl norint baltesnių dantų reikalinga be galo kruopšti priežiūra, tinkamas gyvenimo būdas.
Baltos dėmės ant dantukų: kas tai?
Balta dėmė pastebima kaip praradusi blizgesį tarsi matinė dantuko vieta. Balta dėmė yra pirminės stadijos ėduonis. Ji rodo, kad dantis netenka mineralų, tapo trapesnis ir labiau pažeidžiamas. Mažiems vaikams baltos dantukų dėmės atsiranda dėl vadinamojo buteliuko ėduonies, t.y. kai vaikas nepaleidžia iš rankų buteliuko su sultimis ar kitais saldžiais skysčiais ar prieš užmigdamas geria pieną.
Per didelis fluoro kiekis geriamajame vandenyje. Dėl per didelio fluoro kiekio dantys gali pasidaryti margi, dėmėti. Tokie dantys mažiau atsparūs bakterijų poveikiui, trapesni, praranda blizgesį. Tokius dantukus reikia dar stropiau prižiūrėti, dažniau su vaiku apsilankyti pas vaikų odontologą.
Vartojant kai kuriuos tirpalus, turinčius geležies, gali atsirasti tiek pieninių, tiek ir nuolatinių dantų spalvos pokyčiai. Ant dantukų atsiranda gelsvos, rusvos spalvos juostelių, dėmelių. Estetiškai jos atrodo nekaip, tačiau pieniniams dantukams nekenkia, neturi įtakos ateityje išdygsiančių nuolatinių dantų spalvai.
Dantukų spalvos pokyčių padeda išvengti skysčių, turinčių geležies, gėrimas per šiaudelį ir burnos išskalavimas vandeniu tuojau po skysčio išgėrimo. Mažas vaikas 4-5 kartus pamokomas paimti į burną vandens, ir jį truputį palaikius išspjauti. Jeigu vaikas vandenį nurys, žalos nebus. Skysčio, turinčio geležies, poveikis dantukams sumažės, kai pastarieji bus išvalomi tuojau po jo išgėrimo.
Sprendimai ir prevencija
Pirmiausiai - svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūra mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl geriausią sprendimą gali pasiūlyti tik kvalifikuotas odontologas. Graži šypsena yra ne tik estetinė vertybė, bet ir sveikatos atspindys. Nors dantų balinimas gali suteikti jūsų dantims patrauklią išvaizdą, svarbiausia yra rūpintis jų sveikata.
Norint išvengti dantų geltonėjimo, pirmiausia reikėtų pradėti nuo dar kruopštesnio burnos ertmės valymo, žalingų įpročių atsisakymo.
Nereikėtų pulti į kraštutinumus ir pradėti vartoti balinamąsias priemones namų sąlygomis. Dantų šveitimas soda ar angliuku gali net pakenkti. Ne visų dantys gali būti tokie balti, kokių norėtųsi, todėl geriausia nedėti per daug vilčių ir tiesiog juos kruopščiai valyti. Gali būti naudingos balinamosios dantų procedūros, kurias reikėtų atlikti reguliariai.
Su balinamąja dantų pasta reikėtų valytis dantis labai ilgai norint, kad atsirastų kokie nors reikšmingesni rezultatai. Norintiems pasirūpinti baltais dantimis dar lengviau ir paprasčiau, puiki išeitis būtų specialus balinantis irigatorius. Šis prietaisas su balinimo funkcija veikia švelnios vandens srovės principu, užtikrina ir geresnę burnos higieną, ir dantų baltumą vienu metu. Užkirskite kelią dantų geltonėjimui naudodami patikimas ir odontologų patvirtintas valymo priemones!
Pieninius dantukus taisyti būtina, kai jie genda ir atsiranda karieso požymiai. Gal tai tiesiog dantukų emalio pigmento ypatumas - gal tokius ar panasius dantukus turėjo tėvai ar seneliai? O pakonsultuoti ir nuraminti galėtų su vaikiukais dirbantis odontologas.
Jei pastebėjote, kad jūsų dantys pradeda gelsti, svarbu pirmiausia apsilankyti pas odontologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Dantų balinimas neturėtų būti pirmasis pasirinkimas, ypač jei dantys yra jautrūs arba pažeistas emalis. Svarbiausia yra reguliari burnos higiena.
Kodėl valomės dantis? | Sveikata vaikams | „SciShow Kids“
Rekomendacijos dėl dantų pastos ir jos naudojimo
Jeigu jūsų gyvenamojoje vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų.
0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta.
3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Pagalba ir konsultacija
Reikėtų atkreipti dėmesį kiek laiko valomi dantys. Kaip ir suaugusiems, rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją.
Jeigu dantys geltoni, tai dar nebūtinai reiškia, jog jie nėra sveiki. Visus burnos ertmės rūpesčius galima nesunkiai išspręsti. Tereikia kruopščiau rūpintis higiena naudojant burnos irigatorius ir kreiptis į specialistą ramybės neduodančiais klausimais.
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
tags: #geltonuoja #vaiko #dantukai
